- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-04
- Bylos Nr.
- N-575-108-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutarties A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas 2006 m. spalio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. T. dėl ATPK 85 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad A. T. 2006-10-15, apie 15 val. Gitėnų medžioklės plotų vienete, esančiame Panevėžio rajone, Karsakiškio sen., medžioklės su varovais metu nušovė briedžio jauniklį (patinėlį). To paties varymo metu medžiotojas Z. J. nušovė suaugusią briedžio patelę. Kadangi Gitėnų būrelis turėjo tik vieną licenciją (Nr. 000444) sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį iki vienerių metų, briedžio jauniklis buvo sumedžiotas neteisėtai. Protokole pažymėta, kad sumedžiotam briedžio jaunikliui buvo užpildyta briedžio patino licencija Nr. 000171, tačiau ji skirta sumedžioti briedžio patiną, o jaunikliui ji netinka. Savo veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 24, 25, 76.4 p. reikalavimus.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 23 d. nutarimu A. T. pagal ATPK 85 str. 4 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankio, t.y. medžioklinio šautuvo IŽ Nr. 36713, konfiskavimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba jam paskirtą nuobaudą pakeisti į įspėjimą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2006-10-15 dalyvavo Gitėnų medžioklės plotuose vykusioje medžioklėje. Būrelio vadovas A. Š. instruktažo metu pranešė, kad bus galima medžioti šernus, briedžio patelę arba jauniklį. Medžiotojų būrelis turėjo ir licenciją sumedžioti briedžiui vyresniam nei vieneri metai, tačiau vykusi medžioklė buvo su varovais, todėl jo medžioti nebuvo galima. Paskutinio varymo metu apie 15-16 val. iš 30 metrų atstumo jis pamatė bėgantį briedį. Šaudamas į jį manė, kad tai briedžio jauniklis, nes jis buvo nedidelio ūgio, kitų žvėries požymių nevertino. Po šūvio žvėris nenukrito, nubėgo dar apie 100 metrų. Šio varymo metu jo šūvis buvo pirmas, o po to buvo dar daugiau šūvių. Paskambinęs vadovui mobiliuoju telefonu pranešė, kad sužeidė žvėrį, vadovas leido eiti jo ieškoti. Briedį surado už 100-120 metrų, kuris, jam priartėjus, pakilo ir pradėjo bėgti, po ko jis šovė dar kartą. Pagal paliktus kraujo pėdsakus suradęs sumedžiotą žvėrį, suprato, kad jis nušovė ne briedžio jauniklį, o vyresnį nei vienerių metų briedį. Jis grįžo atgal ir pranešė vadovui apie nušautą žvėrį. Nurodo, kad briedį nušovė miške, ne ganykloje. Su būrelio vadovu nuėjus prie nušauto žvėries, A. Š. taip pat konstatavo, jog nušautas briedis yra vyresnis nei vienerių metų. Tada medžioklės vadovas jam ir pasakė, kad yra sumedžiota ir briedžio patelė. A. T. pripažįsta suklydęs dėl briedžio amžiaus, nes nustatyti bėgančio žvėries amžių buvo sunku. Kur buvo nušauta briedžio patelė, jis nežino, nes išvažiavo paimti priekabos žvėrių transportavimui, o jam sugrįžus žvėrys jau buvo ištempti į palaukę. Licencijoje briedžio ragų neaprašė medžioklės vadovas, jis pasirašė, atidžiai nepažiūrėjęs į licenciją. Taip pat nurodė, kad jis šiais metais kovo mėnesį iš žvėrių pirminio apdorojimo duobės ištraukė jo nušauto briedžio galvos likučius, juos sutvarkė. Kodėl byloje esančioje nuotraukoje briedžio galva ne su ragais, paaiškinti negali.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas A. M. prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad iš L. B. buvo gautas skundas, jog medžioklės metu medžiotojai šaudo arti jos sodybos ir kelia grėsmę. Tiriant šį skundą buvo gautas L. B. paaiškinimas, taip pat paaiškinimą pateikė ir jos kaimynė J.T. G. . Pastaroji nurodė, kad prie jos sodybos esančiame miške vyko medžioklė ir kad ji pamatė, kaip iš miško išėjo briedžio patelė, prie jos buvo ir briedžiukas. Vėliau atėjo medžiotojai, kuriems J.T. G. parodė jos ganykloje gulinčią briedę. Pareigūnas R. R. už ganyklos tvoros surado dviejų žvėrių vidaus organus. Paaiškėjo, kad medžioklės metu buvo sumedžiota briedžio patelė ir jauniklis, nors medžiotojai turėjo licenciją sumedžioti tik vieną iš jų. Pagal surinktus duomenis A. T. nušovė briedį ne toje vietoje, kurią jis nurodo.
II
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 8 d. nutartimi nutarė skundo netenkinti, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad ATPK 85 str. 4 d. numatyta atsakomybė už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Teismo vertinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2006 m. spalio 15 d. Gitėnų medžioklės plotų vienete vykusios medžioklės metu buvo sumedžiotas briedžio jauniklis. Tokią išvadą patvirtina liudytojais apklaustų Inspekcijos pareigūnų R. R. ir G. B. parodymai, taip pat liudytojų T.J. G. , medžioklės vadovo A. Š. parodymai, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai bei kiti įrodymai. Teismas konstatavo, kad nėra abejonių dėl šių liudytojų parodymų teisingumo. Byloje nenustatyta, kad tarp aukščiau paminėtų liudytojų ir A. T. būtų susiklostę priešiški ar konfliktiški tarpusavio santykiai, kurie leistų šių liudytojų parodymus vertinti kaip neobjektyvius. Teismo posėdyje, vykusiame 2006-12-12, liudytojas K. A. , trofėjų vertinimo ekspertas, nurodęs bendrus fiziologinius briedžio jauniklio ir suaugusio briedžio bruožus, taip pat nurodė, kad nuotraukose užfiksuotas žvėris yra briedžio jauniklis, kuriam yra apie septyneri mėnesiai. Tokie šio liudytojai parodymai taip pat visiškai patvirtina nušauto briedžio amžių. Paminėtų liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos bei filmuota medžiaga, kuriose užfiksuota briedžio jauniklio galva. Vaizdo įrašas yra darytas kitą dieną po 2006-10-15 medžioklės, darant įrašą dalyvavo būrelio vadovas A. Š. , kuris teismo posėdyje neabejodamas patvirtino, kad pirminio apdorojimo aikštelės atliekų duobėje buvo nufilmuota būtent 2006-10-15 medžioklėje sumedžioto briedžio jauniklio galva. Tai, kad buvo sumedžiotas briedžio jauniklis, iš dalies patvirtina ir kitų liudytojų parodymai. Liudytojas V. K. parodė, kad briedžiukas turėjo ragus, tačiau nedidelius, apie pusę sprindžio dydžio, liudytojas Z. J. taip pat parodė, kad nušautas briedžiukas buvo mažesnis, turėjo 10-15 cm ilgio ragelius, be to, šis liudytojas patvirtino, kad nuotraukose yra nufotografuota medžioklėje nušauto jauniklio galva. Teismas nurodė, kad atmeta A. T. paaiškinimus, nes byloje nėra šiuos paaiškinimus patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Teismas taip pat pažymėjo, jog liudytojai J.T. G. , A. Š. patvirtino, kad briedžio jauniklis buvo nušautas J.T. G. ganykloje, į kurią šis žvėris atėjo kartu su medžioklės metu medžiotojų sužeista briede, o ne miške, kaip tvirtina A. T. . Liudytojos J.T. G. parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai sužeista briedė atėjo į jos ganyklą, kartu su ja buvęs jos jauniklis buvo judrus ir nesužeistas. Tokie duomenys paneigia A. T. paaiškinimus, kad jis briedžio jauniklį sužeidė, o vėliau po persekiojimo nušovė miške, o ne J.T. G. ganykloje. Tokiu būdu, teismas konstatavo, kad A. T. nušovė visiškai sveiką briedžio jauniklį, kurio po patelės nušovimo jis nebeturėjo teisės nušauti. Teismas nurodė, kad nesiremia ir A. T. paaiškinimais, jog teismo posėdžio metu jo pateiktas briedžio kaukolės fragmentas su ragais yra būtent to briedžio jauniklio, kurį jis nušovė 2006-10-15 vykusios medžioklės metu. Teismas nurodė, kad liudytojų V. K. , V. N. ir Z. J. parodymai nepatvirtina A. T. paaiškinimų apie jo nušauto briedžio jauniklio ragus. Teismas, atsižvelgė į tai, kad liudytojai V. K. , V. N. , Z. J. ir A. T. yra ilgamečiai vieno medžiotojų būrelio nariai ir gali duoti parodymus, siekiant A. T. palankios bylos baigties. Be to, A. T. duotus paaiškinimus teismas vertino kaip nenuoseklius. Pirminiame paaiškinime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelis kartus nurodė, kad nušovė briedžio jauniklį, tačiau vėlesniame 2006-10-23 paaiškinime iš pradžių nurodęs, kad šovė į briedžio jauniklį, vėliau ėmė tvirtinti, kad tai buvo jaunas briedžio patinas. Teismui 2006-10-30 pateiktame skunde A. T. nurodė, kad jis sumedžiojo briedžio jauniklį ir medžioklės vadovas į turimą licenciją jį ir įrašė, vėliau vykusiuose teismo posėdžiuose nurodė, kad jis šovė ne į jauniklį, o į vyresnį briedį. Be to, A. T. paaiškinimai apie telefoninį pranešimą apie sužeistą briedį medžioklės vadovui, susitikimą su juo, briedžio jauniklio nušovimo vietą prieštarauja abejonių nekeliantiems A. Š. , J.T. G. , R. R. , G. B. parodymams, foto ir vaizdo medžiagai. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad institucijos pareigūnas pagrįstai nustatė, jog A. T. pažeidė Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 76.4 p. reikalavimus – sumedžiojo žvėrį, neturint licencijos šiam gyvūnui sumedžioti. Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 25 p. numato, kad už teisingą licencijos medžiojamajam gyvūnui sumedžioti užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 24 p. reikalavimus atsako medžioklės vadovas (arba individualiai medžiojantis medžiotojas) bei medžiojamąjį gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Byloje nustatyta, kad A. T. ir būrelio vadovo A. Š. pasirašytoje licencijoje Nr. 000171 yra nurodyta, jog A. T. sumedžiojo briedžio patiną, nors medžioklės metu buvo nušautas briedžio jauniklis.
III
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartį ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, padarytą veiką perkvalifikuojant pagal ATPK 85 str. 5 d. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodo, kad medžiotojams nušovus briedę, jis vėliau nušovė briedžio jauniklį. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė, kad briedžio jauniklis buvo nušautas po to, kai buvo nušauta briedė. J.T. G. teigė, kad nematė, jog pievoje būtų nušautas briedžiukas, kuris buvo šalia sužeistos briedžio patelės, nežino kur briedžiukas nubėgo. Liudytojas A. Š. parodė, kad iš karto pasibaigus varymui sužinojo, kad sužeisti du briedžiai. V. K. , V. N. , Z. J. nurodė, kad briedžiukas buvo nušautas ne ganykloje ir ne po to kai medžiotojai priėjo prie sužeistos briedžio patelės. Vaizdo ir garso įrašai neleidžia padaryti išvados apie briedžių sumedžiojimo (nušovimo) laiką ir vietą. Apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, jog jis nušovė briedį po to, kai buvo nušauta briedžio patelė ir kad apie tai žinojo. Paaiškina, kad jis manė, jog šauna į briedį, vyresnį negu vieneri metai. Šį briedį pašovė nežinodamas, kad yra sužeista briedžio patelė. Tokiu būdu, jeigu ir pažeidė medžioklės taisykles, tai padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d., o ne ATPK 85 str. 4 d. Pažymi, kad leidimą medžioti turėjo, taip pat turėjo licenciją medžioti briedžius, licencija buvo užpildyta, buvo medžiojama tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, leistinu būdu. Be to, apelianto teigimu, jo veikoje nėra tyčios ar neatsargumo nušaunant briedį, kuriam sumedžioti būrelis turėjo licenciją. Teismo posėdžio metu apklausti medžiotojai parodė, kad nušautas briedis buvo su ragais, vadinasi, jis turėjo būti vyresnis negu vienerių metų amžiaus. Tikėtina, kad pateiktose fotonuotraukose yra nufotografuotas kitas - ne jo nušautas briedis.
Atsiliepimas
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančių, jog 2006 m. spalio 15 d. Gitėnų medžioklės plotų vienete vykusios medžioklės metu buvo sumedžiotas briedžio jauniklis. Tokią išvadą patvirtina liudytojais apklausti Panevėžio RAAD pareigūnai R. R. ir G. B. , taip pat liudytojų T.J. G. , medžioklės vadovo A. Š. parodymai, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai bei kiti įrodymai. Pirminio apdorojimo aikštelėje esančioje atliekų duobėje tarp kitų atliekų buvo rasta ir jauniklio briedžio galva be ragų užuomazgų. Liudytojų T.J. G. , A. Š. parodymai patvirtino, kad briedžio jauniklis buvo nušautas ganykloje, į kurią šis žvėris atėjo kartu su medžioklės metu medžiotojų sužeista briede, o ne miške, kaip tvirtina A. T. . Apeliantas nušovė briedžio jauniklį ne toje vietoje, kurią jis nurodo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 4 d. nustato, kad medžiojimas medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymas sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimas uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais užtraukia medžiotojui teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu, piliečiui - baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bei nutarimu pateiktu įstatymų aiškinimu. Byloje yra prieštaringi liudytojų parodymai, todėl teismas turi nuspręsti, kurie jų atitinka tiesą. Liudytojos T.J. G. ir L. B. , teismo nuomone, yra mažiau suinteresuotos bylos baigtimi, todėl tikėtina jų, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamo A. T. ar kartu medžiojusių Z. J. , V. K. , V. N. ir A. Š. parodymais.
Liudytoja T.J. G. davė nuoseklius, sutampančius, logiškus parodymus, iš kurių seka, kad 2006-10-15 apie 13.30 val. netoli jos sodybos į ganyklą atėjo pašauta briedė, šalia kurios buvo nesužeistas briedžiukas (lakstė aplink briedę). Liudytoja patvirtino, kad medžiotojai nušovė briedę, o briedžiukas pabėgo. Taip pat liudytoja L. B. nurodė, kad šūvius girdėjo 13.30 val., o apie 14.00 val. atvažiavo A. Š. ir paaiškino, jog šovė į briedį. Vertindamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, jog į briedžiuką šovė žymiai vėliau, nei liudytoja matė briedę kartu su briedžiuku, t.y., apie 15.30 val. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas A. T. , o taip pat medžiotojai Z. J. , V. K. , V. N. ir A. Š. savo paaiškinimus keitė, jų parodymai yra prieštaringi. Z. J. tvirtino, kad šovė pirmas (b.l. 30).
Tokios aplinkybės leidžia spręsti, jog A. T. turėjo būti žinoma apie medžioklės eigą ir nušautą briedę. Jis buvo supažindintas su medžiotojų būrelio turima licencija ir briedžiuką nušovė pažeidžiant šios licencijos sąlygas. A. T. veika pagal ATPK 85 str. 4 d. kvalifikuota tinkamai.
Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai vertino įrodymus, susijusius su nušauto briedžiuko amžiumi. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nušovė suaugusį briedį (patinėlį). Paties apelianto paaiškinimai šiuo klausimu turi esminių prieštaravimų: A. T. teigė, kad šovė į briedžiuką, vėliau – į briedę, dar vėliau – į briedį (patinėlį). Pirminiuose paaiškinimuose A. T. nurodė, jog nušovė jauniklį, o licenciją suaugusiam patinui užpildė, kad nebūtų pažeidimo. Tai, jog buvo nušautas iki 1 m. amžiaus briedžiukas, patvirtina įrodymai, kurie teismui nekelia abejonių (aplinkos apsaugos inspektorių R. R. , G. B. paaiškinimai, fotonuotraukos, specialisto K. A. paaiškinimai).
Teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas priėmė ir ištyrė apelianto turimus įrodymus, motyvuotai juos įvertino.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. T. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartį ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2006 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.