Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-721/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
1-158-721/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22589-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
G. A.
Advokatai
Algimantas Ruginis
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-721/2015Proceso Nr.1-01-1-22589-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.5.4.; 1.1.6.3.; 2.3.6.4.2.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 27 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant prokurorei Astai Kudrauskienei, nukentėjusiajam G. S., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei V. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Živilei Kontenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2015-04-20 apie 17.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankose turėdamas peilį grasino savo posūniui G. S., gim. 2001 m., kad pagaus ir papjaus, G. S. išbėgus į kiemą, su peiliu rankoje vijosi jį aplink namą, kas sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis G. A. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo neteisėtų veiksmų prieš mažametį posūnų G. S.. Tačiau, apklaustas teisme, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis visiškai pripažįsta jam inkriminuotame kalinime nurodytus faktus bei nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji tiesiog nesuprato vykstančio proceso, neįvertino galinčių kilti jam pasekmių, buvo pasimetęs, nes procese neturėjo kvalifikuotos teisinės pagalbos. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad 2015 m. balandžio 20 d. vakare į namus iš lauko verkdamas parėjo sūnus Orentas, kuriam yra šeši metai, ir pasakė, kad ji muša brolis G. S.. Jis, buvo labai susinervinęs, griežtai pasakė Gintui, kad neskriaustų mažesnių, o šis atsikalbinėjo. Dar daugiau supykęs ant posūnio Ginto už tai, kad jo negerbia ir neklauso, pasiėmęs nuo stalo virtuvinį peilį, pagrasino, kad jį užmuš, papjaus. Gintui išbėgus iš namo, jį vijosi iki namo kampo turėdamas rankoje peilį. Jis jokių fizinių veiksmų prieš vaiką nevartojo ir nelietė jo. Gintas pabėgo, o jis grįžo į namus, kur neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Jokio tikslo sužaloti posūnį jis neturėjo, kadangi įvykio metu jis tik aiškinosi susidariusią situaciją, kuri iškilo dėl galimo neteisėto nukentėjusiojo elgesio prieš kitą jo sūnų. Pripažįsta, jog gali būti, kad įvykio metu galėjo elgtis neadekvačiai, tačiau šiuo atveju realiai savo grasinimų jis nebūtų įgyvendinęs. Jis labai gailisi, kad padarė nusikaltimą, nukentėjusiojo posūnio atsiprašė ir bei susitaikė su juo.

Kaltinamajam G. A. visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šis pripažinimas neprieštarauja bylos įrodymams, bylą nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 273, 291 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno savo kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojo paaiškinimais, daiktų, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga.

Nepilnametis nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-21, apie 17.30-18.00 val., prie namų žaidė su broliu O. A. ir N. A.. Brolis O. A. pastūmė N. A. bei susikeikė. Norėdamas paauklėti brolį Orentą, kad jis nežaidžia su seserim ir dar ją nervoja, jį pastūmė bei pasakė, kad daugiau nenervotų sesės. Brolis nugriuvo ant žemės. Brolis pravirko ir nubėgo prie namo, kur stovėdamas lauke prie lango ir pasiskundė tėvui, o jo patėviui G. A.. Kai jis užėjo į namą, patėvis Giedrius pradėjo ant jo šaukti, sakė, kad pagaus jį ir užmuš, kad daugiau jis jo nebenervins. Jis išsigandęs, nieko nelaukęs išbėgo į lauką, o G. A. išbėgo jam iš paskos. Patėvis iš lauke stovėjusios spintelės ištraukė stalčių, kurį metė į jį, bet nepataikė. Tada G. A. pasakė, kad eis pasiims peilį ir neužilgo įėjo į namą ir išėjo iš namo su peiliu rankoje ir pasakė, kad dabar ji pagaus ir papjaus, o jis pasakė patėviui, kad iškvies policiją ir nieko daugiau nelaukdamas nubėgo už namo. Jis apibėgo aplink namą ir nubėgo į laukus, patėvis jo nebesivijo. Paskui jis paskambino į policiją ir pranešė, kad patėvis grasino jį papjauti peiliu. G. A. buvo pagiringas ir labai supykęs, todėl jis buvo labai išsigandęs grasinimo. Jis jam pagrasino peiliu papjauti pirmą kartą, bet yra buvę ne kartą, kad jis, sunervinęs, suduodavo jam ranka, bet niekada nėra buvęs stipriai mušęs. Patėvis jam labai dažnai priekaištauja dėl įvairių dalykų, bet, kad jam grasintų, buvo pirmas kartas (18 b.l.). Teismo posėdyje G. S. paaiškino, kad kaltinamasis G. A. jo atsiprašė ir jis su juo susitaikė.

Liudytoja ir nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, įvykus žodiniam konfliktui, jos vyras G. A. virtuvėje nuo stalo paėmė peilį ir pradėjo jos sūnui G. S. grasinti, kad nudurs, papjaus, o paskui turėdamas tą peilį pradėjo jos sūnų vytis aplink namą. Sūnus pabėgo ir iškvietė policiją (15 b. l.). Kaip mažamečio nukentėjusiojo atstovė teismo posėdyje ji nurodė, kad jos sutuoktinis G. A. atsiprašė jos ir jos sūnaus, ji ir sūnus sutuoktiniui atleido, su juo susitaikė ir jokių pretenzijų dėl šio įvykio jam neturi. V. A. taip pat neprieštaravo, jog baudžiamoji byla būtų nutraukta sūnui ir kaltinamajam G. A. susitaikius.

Iš 2015-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas (duomenys neskelbtini). Virtuvėje ant stalo rastas peilis, kuriuo buvo grasinama nukentėjusiajam (7-10 b. l.).

Iš 2015-04-20 Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad (duomenys neskelbtini), patėvis G. A. savo posūniui G. S. peiliu grasino, kad papjaus, vaikėsi jį aplink namą (5-6 b.l.).

Iš 2015-04-20 alkotesterio kvito Nr.5107 šaknelės metyti, kad 2015-04-20 20.44 val. G. A. buvo nustatytas 1,27 promilių girtumas (32 b. l.).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad G. A. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis grasino nužudyti mažametį posūnį, laikydamas rankoje peilį, vijosi G. S. ir grasino jį užmušti, papjauti. Įvertinus tai, kad kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, vijosi mažametį nukentėjusįjį, grasino jam, daroma išvada, jog jo grasinimas nukentėjusiajam G. S. buvo konkretus ir realus. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis buvo labai išsigandęs grasinimų. Kaltinamojo veiksmų pobūdis, grasinančių žodžių išsakymas mažamečiam posūniui laikant peilį rankoje, rodo, jog jis suvokė ir žinojo, kad nukentėjusiajam sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas girtas (BK 60 straipsnis).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio įstatymo pagrindu asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, o taip pat yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju ir tai patvirtinantis nukentėjusiojo ir kaltinamojo rašytinis pareiškimas nekelia jokių abejonių, nukentėjusiojo atsiprašė. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje nusikalstamų veikų nedarys. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, taikant baudžiamojo poveikio priemonę ( BK 67 straipsnis).

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- peilis, išimtas įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėtas ir perduotas saugojimui į Telšių apskrities VPK Mažeikių PK daiktų saugyklą (12 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. A..

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 273, 291, 297, 298, 301-308 straipsniais,

nusprendė:

G. A., taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 70 straipsniu skirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurie turi būti atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilį, atiduotą saugoti į Telšių apskrities VPK Mažeikių PK daiktų saugyklą ( kvitas B serija BBB Nr. 0058659), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. A..

Išaiškinti G. A. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė