- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-17
- Bylos Nr.
- 2A-750-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- Nijolei O
- Trečiasis asmuo
- notarė Jūratė Klepackienė, notarė Daina Aliukonienė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovėms Nijolei O. L. ir A. K. dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo. Tretieji asmenys notarė Jūratė Klepackienė, notarė Daina Aliukonienė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms N.O. L. ir A. K. ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė panaikinti atsakovių sudarytą 2005-08-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4708) kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms bei priteisti iš atsakovių ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog Trakų rajono valdybos 1993-07-21 potvarkio Nr. 218 ir 1993-07-28 Takų rajono notaro patvirtintos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kurie buvo pripažinti iš dalies negaliojančiais Trakų rajono apylinkės teismo 2000-12-11 sprendimu, atsakovė N. O. L. įgijo nuosavybės teises į 1252,8 m² dydžio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurio bendras plotas 1842 m². Likusi 589,2 m² žemės sklypo dalis priklausė valstybei, kuria naudojosi šiame žemės sklype esančių statinių savininkės – I. J. ir N.O. L. . Ankstesnei statinių dalies savininkei A. K. 2002-06-03 sutartimi (registro Nr. JK-2608) perleidus jai priklausiusių statinių dalį I. J. ir N.O. L. , šios tapo vienintelėmis teisėtomis valstybei priklausančio namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies naudotojomis, galinčiomis įsigyti naudojamas namų valdos žemės sklypo dalis. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimu Nr. 79401-209 S. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,56 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0589 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). S. L. , miręs 1997-03-13, 1994-05-30 sudarytu notarinės formos testamentu visą savo turtą paliko lygiomis dalimis dukterims M. K. ir ieškovei I. J. . Minėto Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo pagrindu ieškovei I. J. kaip S. L. įpėdinei buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas dėl teisės į 0,0589 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2003-01-23 ši teisė buvo įregistruota viešame registre. Kadangi M. K. įpėdinė A. K. žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės S. L. , neturėjo statinių, Vilniaus apskrities viršininko administracija ėmėsi taisyti šią padėtį priimdama Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimą Nr. 79401-209 patikslinančius įsakymus. 2004-07-02 I. J. ir N. O. L. sudarė susitarimą, kuriuo nustatė naudojimosi 1842 m² namų valdos žemės sklypu tvarką. Pripažinus, jog M. A. K. kaip M. K. įpėdinė turėjo teisę pretenduoti į S. L. palikimą, ieškovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik į pusę 0,0589 ha žemės, į kurią S. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, atitinkamai pakeičiant įrašą viešajame registre. A. K. 2005-04-26 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. JK-2925. Šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu A. K. viešame registre įregistravo nuosavybės teises į 294,6 m² žemės sklypo dalį jau nebūdama statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininke. Ieškovė nurodė, jog ginčijama 2005-08-22 pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. 1-4708) A. K. perleido atsakovei N. O. L. 294,6 m² dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Ieškovės manymu, šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas pažeidžiant imperatyvias teises normas, o būtent – LR CK 6.394 str. 3 d., 6.395 str.. Pagal LR CK 6.394 str. 3 d., pirkėjas, įgydamas nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir daikto pardavėjas. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto pardavėjas netenka bet kokių teisų į tą žemės sklypą. Ieškovė nurodė, jog dėl valstybės institucijų ir notarės klaidingų veiksmų atsakovė A. K. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, nebūdama jame esančių statinių savininke, kurį pardavė N. O. L. . Šie veiksmai negali būti laikomi teisėtu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.
Atsakovės N. O. L. ir A. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimui.
Tretieji asmenys notarė J. Klepackienė ir D. Aliukonienė prašė teismą ieškinį spręsti savo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008-04-16 sprendimu atmetė ieškovės I. J. patikslintą ieškinį bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant imperatyvias LR CK 6.295 str. įtvirtintas teisės normas. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovė A. K. 2002-06-03 sutartimi (registro Nr. JK-2608) perleisdama jai priklausančios gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dalies nuosavybės teises I. J. ir N. O. L. , minėtoms pirkėjoms neperleido turtinės teisės į žemės sklypą, esantį po minėtais statiniais. Teismas atmetė ieškovės I. J. argumentus, jog A. K. nepagrįstai įgijo nuosavybės teises į namų valdos 2946 m² dydžio žemės sklypo dalį (2005-04-26 paveldėjimo pagal įstatymą teisė liudijimas, registro Nr. JK-2925). Teismas sprendė, jog, mirus S. L. , kaip turtinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turėtojui, A. K. šią teisę įgijo paveldėjimo būdu kartu su ieškove I. J. , kadangi tokią valią testamentu buvo išreiškęs S. L. , miręs 1997-03-13. A. K. šios teisės niekam nebuvo perleidusi. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimu Nr. 79401-209 S. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,56 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0589 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-19 įsakymu Nr. 2.3-6257-79 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimo Nr. 79401-209 dalinio pakeitimo bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir teisė į jį rodiklių patikslinimo (duomenys neskelbtini)“ iš dalies pakeistas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimas: vietoje skaičių „3,56 ha“ ir „0,0589 ha“ įrašant skaičius „1,78 ha“ ir „0,0295 ha“, vietoje skaičių „0,55 ha“ įrašant skaičius „2,33 ha“, taip pat parduodant papildomai N. O. L. iš 1842 m² namų valdos žemės sklypo, esančiu (duomenys neskelbtini), 147 m² plotą, ir parduodant I. J. iš 1842 m² namų valdos žemės sklypo, esančiu (duomenys neskelbtini), 147 m² plotą. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų dėl minėtų žemės sklypo dalių pirkimo. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad I. J. nuosavybės teisės į 2946/18420 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos remiantis ištaisytu 2002-12-13 Paveldėjimo teisės liudijimu (reg. Nr. JK-6372), o A. K. nuosavybės teisės į 2946/18420 dalį šio žemės sklypo – remiantis 2005-04-26 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu (reg. Nr. JK-2925). Teismas sprendė, jog atsakovei A. K. ginčijama 2005-08-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi perleidžiant paveldėtą žemę atsakovei N. O. L. , buvo įgyvendintas sutarties laisvės principas. Teismas atmetė ieškovės argumentą, jog A. K. nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo dėl klaidingų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, nes nustatė, kad ieškovė šių veiksmų ir priimtų įsakymų neskundė, o nepripažinus šių veiksmų neteisėtais ir nepanaikinus įsakymų, reikalavimas panaikinti ginčijamą 2005-08-22 žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių A. K. ir N. O. L. , netenka prasmės, nes tai nesukels ieškovei I. J. jokių teisinių pasekmių.
Šalies argumentai
Ieškovė I. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir panaikinti 2005-08-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4708), sudarytą tarp atsakovių A. K. ir N. O. L. , kaip prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo ir netinkamo materialinių teisės normų taikymo. Apeliantė mano, jog teismas neįvertino visų patikslintame ieškinyje nurodytų bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovei A. K. 2002-06-03 sutartimi perleidus ieškovei I. J. ir atsakovei N. O. L. nuosavybės teises į jai priklausiusių statinių dalį, pirkėjos 2004-07-02 rašytiniu susitarimu nustatė naudojimosi 1842 m² namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Tiek atsakovės A. K. nuosavybės teisės 2005-04-26 paveldėjimo teisės liudijimo (reg. Nr. JK-2925) pagrindu buvo įregistruotos, tiek ginčijama 2005-08-22 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant naudojimosi žemės sklypu tvarką nustačiusį susitarimą. Atsakovė A. K. , nebūdama namų valdos žemės sklype esančių statinių savininke, negalėjo įregistruoti savo nuosavybės teisių į šio žemės sklypo dalį ir tai padarė pasinaudodama apgaule bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos klaidomis. Vadovaujantis LR CK 6.394 str. 3 d., ieškovė I. J. ir atsakovė N. O. L. 2002-06-03 sutartimi nusipirkdamos iš atsakovės A. K. jai priklausiusių statinių dalis, įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir pardavėja, o A. K. neteko bet kokių teisių į žemės sklypo dalį, kuri buvo būtina nekilnojamiesiems daiktams naudoti. Nuomos teisiniai santykiai buvo tęsiami tarp ieškovės I. J. , atsakovės N. O. L. ir valstybės. Tai patvirtina Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje tarp ieškovės ir atsakovės N. O. L. sudarytas 2004-07-20 susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė A. K. žinojo, jog S. L. priklausiusi žemė, į kurią turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės, buvo Gudžionių kaime. Ji nesikreipė su prašymu į žemėtvarkos skyrių dėl valios išreiškimo, prašydama perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimu Nr. 79401-209 nuosavybės teisės S. L. buvo atkurtos perduodant nuosavybėn naudojamą 0,0589 ha žemės sklypą, A. K. nuosavybės teisės į šio žemės sklypo dalį negalėjo atsirasti, kadangi ji jau buvo perleidusi nuosavybės teises į šiame sklype esantį nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju, būtų pažeistos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p. nuostatos. Teismas neatsižvelgė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija neprieštaravo dėl žemės sklypo dalies 2005-08-22 pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir pripažino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimu Nr. 79401-209 atkuriant nuosavybės teises S. L. buvo padaryta klaidų, kurias vėliau buvo bandoma ištaisyti. Šį įsakymą pakeičiantys vėlesni Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai buvo priimti 2004-07-02 ieškovė ir N. O. L. pasirašyto susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė N. O. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-16 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, V.Ž., 2006, Nr. 102-3957). Absoliučių Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-16 sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovė I. J. pareiškė ieškinį dėl 2005-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties (reg. Nr. 1-4708) pripažinimo negaliojančia, gindama savo kaip statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies savininkės teisę į žemę. Ieškinį grindė tuo, jog atsakovei A. K. 2002-06-03 Sutartimi (registro Nr. JK-2608) perleidus jai priklausiusių statinių dalį I. J. ir N.O. L. , pirkėjoms kartu su nuosavybės teise į statinius, vadovaujantis LR CK 6.394 str. 3 d., buvo perduotos ir teisės į valstybei priklausiusią namų valdos žemės sklypo dalį (0,05892 ha). Atsakovei A. K. tokiu būdu netekus teisių į ginčijamą žemės sklypo dalį, apeliantės manymu, ji nepagrįstai 2005-04-26 Paveldėjimo teisės liudijimo (reg. Nr. JK-2925) pagrindu įgijo ir įregistravo viešame registre nuosavybės teises į 0,02946 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, dėl ko nepagrįstai ją perleido atsakovei N. O. L. 2005-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė I. J. kaip teisinį ginčijamos 2005-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindą nurodė imperatyvių LR CK 6.394 str. įtvirtintų teisės normų pažeidimą (LR CK 1.80 str.). Trakų rajono apylinkės teismas 2008-04-16 sprendimu atmetė ieškovės I. J. ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ieškovė I. J. pareikštu apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą – prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimus.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė I. J. , reikšdama reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad atsakovė A. K. , neteisėtai įgijusi nuosavybės teises į 0,1842 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,02946 ha dydžio dalį, neturėjo teisinio pagrindo jį parduoti N.O. L. , pareikštu ieškiniu neginčijo A. K. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindo teisėtumo. Byloje nustatyta, jog A. K. nuosavybės teises į 0,02946 ha žemės sklypo dalį įgijo 2005-04-26 Paveldėjimo teisės liudijimo (reg. Nr. JK-2925) pagrindu. Nuosavybės teisių įgijimas paveldėjimu yra savarankiškas LR CK 4.47 str. 2 p. numatytas nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Kol nenuginčytas A. K. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas, A. K. laikytina teisėta ginčo žemės sklypo dalies savininke, turėjusia teisę, realizuodama savo kaip savininkės teises disponuoti jai priklausančiu turtu, jį parduoti kitam bendraturčiui. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia atsakovių sudarytą 2005-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4708). Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teismui ex officio konstatuoti palikimo priėmimo kaip A. K. vienašalio sandorio negaliojimo fakto, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. K. , tapdama ginčo 0,02946 ha žemės sklypo dalies savininke, realizavo savo kaip M. K. įstatyminės įpėdinės, kuri buvo S. L. testamentinė įpėdinė, teisę paveldėti po S. L. mirties turtinę teisę atkurti nuosavybės teises ir įgyti nuosavybę į žemės sklypo dalį, į kurią nuosavybės teisės apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos tik po testatoriaus mirties.
LR CK 6.394 str. 3 d. numatyta statinių savininko teisė į žemės sklypą, kuri yra perleidžiama kartu su nuosavybės teisėmis į statinius, kaip statinių pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, apima naujojo statinių savininko teisę ne tik tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo turto pardavėjas naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį, bet ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos statinių savininkui suteiktą teisę įsigyti naudojamą namų valdos žemės sklypą nuosavybėn valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė I. J. nėra nuginčijusi atsakovės A. K. nuosavybės teisių į 0,02946 ha dydžio žemės sklypo dalį, kurią ši perleido atsakovei N. O. L. ginčijama 2005-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi (reg. Nr. 1-4708), nė vienu iš nurodytų pagrindų, gindama savo kaip statinių savininkės teises, o taip pat nėra nuginčijusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimo Nr. 79401-209 bei jį iš dalies pakeitusio Vilniaus apskrities viršininko 2004-08-19 įsakymo Nr. 2.3-6257-79, kuriai nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypo dalį buvo atkurtos S. L. .
Pažymėtina, jog apeliantė I. J. nepagrįstai 2005-08-22 Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties (reg. Nr. 1-4708) negaliojimą grindžia jos ir N. O. L. 2004-07-02 susitarimu dėl 0,1842 ha ploto namų valdos žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo. Šiuo susitarimu buvo realizuota LR CK 4.81 str. numatyta žemės sklypo bendraturčių teisė susitarti dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Todėl I. J. ir N. O. L. negalėjo nustatyti naudojimosi tvarką joms nepriklausančios namų valdos žemės sklypo dalies atžvilgiu, tuo pažeidžiant A. K. kaip bendraturtės nuosavybės teises.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su viešojo administravimo subjektų sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo srityje bei pačios nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumo, kadangi tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog ieškovei I. J. ir A. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kurių pagrindu buvo įregistruotos jų nuosavybės teisės, neatitinka jų įgytų turtinių teisių apimties. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininkas 2004-08-19 įsakymu Nr. 2.3-6257-79 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimo Nr. 79401-209 dalinio pakeitimo bei nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ir teisės į jį rodiklių patikslinimo (duomenys neskelbtini)“, buvo iš dalies pakeisti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-28 sprendimo Nr. 79401-209 1 punkto įrašai: vietoje skaičių „3,56 ha“ ir „0,0589 ha“ įrašant skaičius „1,78 ha“ ir 0,0295 ha“ ir 6 punkto įrašai: vietoje skaičių „0,55 ha“ įrašant skaičius „2,33 ha“, o taip pat buvo nuspręsta parduoti N.O. L. iš 1842 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 147 kv.m. plotą, o I. J. – iš 1842 kv.m. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 147 kv.m. plotą. Šio įsakymo pagrindu tiek ieškovei I. J. , tiek atsakovei A. K. nuosavybės teisės paveldėjimo būdu galėjo atsirasti ne į 0,0589 ha, bet į 0,0295 ha žemės sklypo dalį, ir, nesant nuginčytam A. K. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindui, abi įpėdinės turėjo paveldėti po 0,01475 ha žemės. Likusią 0,0294 ha dydžio žemės sklypo dalį, vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, minėto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu teisę įsigyti nuosavybėn lygiomis dalimis įgijo N. O. L. ir I. J. . Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog nei su I. J. , nei su N. O. L. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartys sudarytos nebuvo, į valstybės biudžetą nebuvo pervesta parduotinos žemės sklypo dalies vertė, nors faktiškai jų nuosavybės teisės viešajame registre yra įregistruotos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 332 str., 299 str., daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas apie minėtus pažeidimus atskirąja nutartimi informuoti Trakų rajono apylinkės prokuratūrą, kuri, nustačiusi pažeidimo faktą, turi teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti (LR CPK 49 str., LR Prokuratūros įstatymo 9 str. 4 d. 7 p., 19 str.). LR CPK 332 str., 299 str. procesinės teisės normos grindžiamos tuo, kad teismas yra valstybės institucija, todėl privalo reaguoti į bet kokius teisės pažeidimus, nors tie pažeidimai ir neturėtų įtakos nagrinėjamai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. A. K., I. K., byla Nr. 3K-3-1043/2003).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Trakų rajono apylinkės teismo 2008-04-16 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra susiję su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str., teismas
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.