Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2152-729/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
A5.-2152-729/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00206-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2152-729/2019
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00206-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.9 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 24 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovei D. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas A. S. surašytas už tai, kad jis, vykdantis individualią veiklą, būdamas darbdaviu, nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 20 d. leido M. S. objekte adresu Klaipėdos g. 42, Gargždai, dirbti, apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties. Tokiu būdu A. S. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019 m. spalio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. nei protokolo surašymo, nei teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jis parodė, kad M. S. pažįsta tik iš matymo, kaip savo sūnėno draugą, ir šis jaunuolis yra prašęs jį įdarbinti, tačiau A. S. neturėjo jam tinkamo darbo ir neįdarbino. Jis pats verčiasi individualia veikla, susijusia su statybiniais darbais, ir buvo sudaręs rangos sutartį su UAB „Tilta“, kuri renovavo daugiabutį Gargžduose, Klaipėdos g. 42, atliko dalį sutartų darbų, dirbdamas vienas pats, tačiau ne visus ir dėl to UAB „Tilta“ taikė jam sankcijas (baudas). Pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus, A. S. įrodinėjo, kad jis nepadarė tų darbų, kuriuos jo nurodymu dirbęs nurodė M. S.. A. S. pripažino, kad byloje esanti nuotrauka ir telefono numeris priklauso jam, tačiau negalėjo nieko paaiškinti dėl susirašinėjimo su M. S. ir nepripažino, kad tokiu būdu jie bendravo dėl darbų atlikimo.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė prašė įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir skirti A. S. administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. S. patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes ir parodė, kad 2019 m. liepos mėn. pradžioje per savo draugą susisiekė su A. S., kuris priėmė jį dirbti statybinių darbų. Darbo sutartis sudaryta nebuvo, dėl uždarbio A. S. jam žadėjo mokėti po 20-40 Eur už dieną, darbo įrankius duodavo pats ir nuveždavo į darbo vietą, kur parodydavo, ką ir kaip reikia dirbti ir priimdavo atliktus darbus. M. S. pas jį dirbo apie dvi savaites, išvis apie 10 dienų, daugiausia – renovuojamame daugiabučiame name Gargžduose, kur jam buvo pavedama glaistyti plytelių tarpus, valyti sienas, grindis ir turėklus ir kt. A. S. vis atidėliojo sumokėti jam už darbą, aiškino, kad jį pasamdžiusi firma jam dar nesumokėjo, todėl M. S. liovėsi pas jį dirbti ir parašė skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Yra pateikęs į bylą telefono žinutes, kuriomis susirašinėjo su A. S. ir patvirtino, kad tai yra teismo salėje esantis asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju yra pateikta pakankama visuma įrodymų, patvirtinančių nelegalaus darbo faktą ir A. S. atsakomybę už tai – tai M. S. skundas, jo pateikta susirašinėjimo su A. S. medžiaga ir parodymai teisme, nelegalaus darbo tyrimo aktas, rangos ir subrangos sutartys, UAB „Tilta“ patvirtinimas, kad A. S. turėjo subrangovo pareigų objekte Klaipėdos g. 42, Gargžduose ir jas vykdė 2019 m. liepos mėn., nors buvo labai atsilikęs nuo grafiko. A. S. į bylą pateikti įrodymai, kad UAB „Tilta“ reiškė jam pretenzijas dėl darbų atlikimo terminų ir kokybės ir net taikė dėl to sankcijas neįrodo, kad A. S. 2019 m. liepos 3-20 dienomis nedirbo statybos objekte Klaipėdos g. 42, Gargždai ir nebuvo tam nelegaliai įdarbinęs M. S.; tai įrodo tik pažeistą darbų pagal subrangos sutartį atlikimo tvarką, tai patvirtina ir A. S. susirašinėjimas su M. S. dėl pinigų negavimo, bet tai neturi jokios įtakos nelegalaus darbo nustatymui. Netikėti M. S. parodymais, kurie yra vienodi nuo pat tyrimo pradžios ir patvirtinti telefoniniu susirašinėjimu su A. S., kurio net nuotrauka yra prie kiekvienos jo atsiųstos žinutės, teismas taip pat neturi jokio pagrindo, net žinant, kad šis jaunuolis išties yra supykęs ant A. S. dėl pinigų už darbą jam nesumokėjimo.

Iš M. S. skundo ir parodymų teisme nustatyta, kad jis atliko A. S. jam pavestas darbo funkcijas, t. y., glaistė tarpus tarp plytelių, nešiojo trinkeles, klojo trinkelių bortus, valė plyteles chemikalais ir t. t., todėl teismas daro išvadą, kad M. S. dirbo realiai. Taip pat nustatyti ir visi darbo sutarties požymiai: 1) darbas buvo dirbamas A. S. susitarus su M. S.; 2) M. S. dirbo statybininko profesijai būdingus darbus; 3) M. S. dirbo A. S. nustatytu darbo laiko režimu ir nurodytoje vietoje, atliko M. S. nurodytus darbus, naudodamasis darbdavio išduotais įrankiais; 4) M. S. dirbo atlygintinai, t. y. žinutėmis susitarus dėl konkrečių sumų arba dėl paties atlygintinumo fakto. Taip pat buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių: apie M. S. darbo pradžią nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai ir su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, todėl konstatuotina, kad A. S., vykdantis individualią veiklą, būdamas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, nuo 2019 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 20 d. leido M. S. objekte adresu Klaipėdos g. 42, Gargždai ir kituose objektuose dirbti, apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tokiu būdu A. S. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į A. S. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. S. yra jaunas, darbingo amžiaus ir verčiasi individualia veikla – statybinių darbų atlikimu. A. S. administracine tvarka baustas už kitokio pobūdžio nusižengimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 6). A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus didesnę nei minimalią nuobaudą už šį administracinį nusižengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Pripažinti A. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti A. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19106557671, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė