- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-106-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- J. R. G.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. G. ieškinį atsakovui J. R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir atsakovo J. R. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė nutraukti santuoką, sudarytą 1996-05-25 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje dėl sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes: G. ir G.. Santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančia tvarka: jai asmeninei nuosavybei priteisti sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2 783 Lt, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0575 ha ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 386 Lt, esančius S.B. „Stumbras“, (duomenys neskelbtini), skalbimo mašiną 1 000 Lt vertės, šaldytuvą 1 200 Lt vertės, o atsakovui priteisti asmeninėn nuosavybei automobilį Mersedes Benz 240, 1982 metų gamybos v/n (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, 1 100 Lt vertės, automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, 4 000 Lt vertės, automobilinę priekabą MAZ 81144, v/n (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos 800 Lt vertės, svetainės komplektą 2 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 1 000 Lt vertės, kilimą 300 Lt vertės, jai iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją 2 065 Lt už jam tenkančią didesnę turto dalį, ir priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis girtavo, naudojo prieš ją ne tik moralinį, psichologinį bet ir fizinį smurtą. Dėl tokių veiksmų pablogėjo jos sveikata. Nurodė, kad turtas, kurį prašo padalinti su atsakovu yra įgytas santuokoje. Kartu negyvena nuo 2006 m. rudens. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo priešieškiniu.
Priešieškiniu atsakovas J. R. G. prašė nutraukti santuoką su ieškove, įregistruotą 1996-05-25 Utenos rajono CMS dėl ieškovės kaltės, priteisti iš ieškovės 30 000 Lt neturtinės žalos jo naudai; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: jam – G., ieškovei – R.. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokia tvarka: jam priteisti asmeninėn nuosavybėn sodo namą su 0,0575 ha žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „Stumbras“ (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotą ieškovės A. G. vardu, vidutinė rinkos vertė 4 000 Lt, automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) 1994 m., įregistruotą jo vardu, 1 000 Lt vertės; ieškovei asmeninėn nuosavybėn priteisti prieškambario komplektą 400 Lt vertės, svetainės komplektą 2 500 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 1 200 Lt vertės, skalbimo mašiną 1 000 Lt vertės, šaldytuvą su šaldykliu 1 500 Lt vertės, vilnonį kilimą 300 Lt vertės; priteisti jo naudai iš ieškovės 950 Lt piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančio santuokinio turto didesnę dalį; pripažinti jam asmenine nuosavybe neišregistruotą VĮ „Regitra“ po realizavimo automobilį Mercedes benz 240, v/n (duomenys neskelbtini) 1982 m., įregistruotą J. R. G. vardu, įsigytą už asmenines lėšas, realizavus asmeninį turtą ir priekabą MAZ 81144, v/n (duomenys neskelbtini), 1993 m., vertė 100 Lt, įsigytą už asmenines lėšas, realizavus asmeninį turtą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už advokato pagalbą jo naudai. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinė nepaisė abipusės pagarbos, lojalumo, moralinės ir materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi sutuoktiniu ir visa šeima. Ieškovė švaistė jo uždirbtas pajamas ir turtą suaugusių dukterų poreikiams tenkinti ir nuolatos reikalavo tik pinigų. Ieškovė nepaisė jo sveikatos ir vertė dirbti papildomus darbus, todėl jo gyvenimas buvo nebepakeliamas dėl nuolatinės nervinės įtampos ir nuovargio, kas sąlygojo hipertoninę ligą. Nurodė, kad ieškovė juo nesirūpino kai jis patyrė du insultus ir po operacijos 2006 m. vasarą išvarė iš namų. Todėl santuoka iširo galutinai, nes ieškovė gyvena su buvusiu savo vyru. Ieškovė jį paliko po atliktos operacijos, ko pasekoje patyrė gilius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, depresiją.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką tarp A. G. ir J. R. G., sudarytą 1996-05-25 Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 76, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo A. G. paliko pavardę – „G.“, o J. R. G. – „G.“. Padalino santuokoje įgytą turtą sekančia tvarka: ieškovei priteisė asmeninėn nuosavybėn skalbimo mašiną 1 000 Lt vertės, šaldytuvą 1 200 Lt vertės, svetainės komplektą 2 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 1 000 Lt vertės, kilimą 300 Lt vertės. Viso turto už 5 800 Lt. Atsakovui priteisė asmeninėn nuosavybėn sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 783 Lt vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0575 ha ploto, 386 Lt vertės, esančius Sodų bendrijoje „Stumbras“, (duomenys neskelbtini), registruotus A. G. vardu, automobilį Mercedes Benz 240, v/n (duomenys neskelbtini) 1 100 Lt vertės, automobilį VW Vento, v/n (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt vertės, automobilinę priekabą MAZ 81144, v/n (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės. Viso turto už 9 069 Lt. Priteisė iš J. R. G. 1 634,50 Lt piniginę kompensaciją A. G. už didesnę turto dalį, tenkančią J. R. G.. Kitoje dalyje ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalys 1996-05-25 sudarė santuoką ir nuo 2006 m. rudens negyvena kartu. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir įrodymus, teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo pripažinti automobilį Mersedes Benz 240, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilinę priekabą MAZ 81144, v/n (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe, įsigijus už asmenines lėšas, nes šis turtas yra įgytas santuokoje ir yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu iki santuokos 1995-04-13 (duomenys neskelbtini) nusipirko dalį gyvenamojo namo, bet ieškovė savo dalį padovanojo dukrai L. D., o atsakovui liko dalis kambario. Atsakovas 2007-09-20 padovanojo savo dalį garažo ieškovei, o pastaroji šį garažą padovanojo savo dukrai. Sprendė, kad sodo namas su žemės sklypu skirtini atsakovui, nes šis neturi kur gyventi, tuo tarpu ieškovė turi 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-11-10 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, turėtų būti panaikintas, nes teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo jau suformuotos teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Teismas netinkamai taikė sutuoktinio kaltės ištuokos atveju nustatymą reglamentuojančios teisės normas ir nepagrįstai pripažino, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendime iš viso nenurodė priežastis, lėmusias ieškovės ir atsakovo santuokos iširimą, neanalizavo sutuoktinių tarpusavio santykių iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį siekiant išsaugoti santuoką. Nurodo, kad buvo netinkamai įvertinta liudytojų P. B., A. B., A. V., D. G. parodymai apie atsakovo nuolatinį girtavimą 2006 metais ir smurto veiksmus jos atžvilgiu. Mano, jog toks atsakovo elgesys šeimoje turėjo būti laikomas esminiu santuokinio pareigų pažeidimu, nes yra nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Todėl santuokos iširimo priežastis yra atsakovo kalti veiksmai, sąlygoti girtavimu bei smurtu. Nurodo, kad sodo namas ir žemės sklypas yra dalūs objektai, todėl teismas be pagrindo priteisė šį nekilnojamjį turtą vienam atsakovui. Teismas nukrypo nuo jau suformuotos teisminės praktikos dėl turto padalijimo natūra ir nepaisė CK 3.127 str. 3 d. reikalavimų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Netinkamai įvertino įrodymus, pripažindamas, kad atsakovas neturi kur gyventi, nors VĮ „Registrų centras“ pažyma nurodo, kad atsakovas turi dalį namo (duomenys neskelbtini) ten ir gyvena. Netinkamai buvo nustatyta sutuoktinių turto vertė, nes ji nustatyta pagal šio turto įgijimo kainą, o ne pagal rinkos vertę, kuri turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, t.y. teismo sprendimo priėmimo dienai. Byloje duomenų apie turto rinkos vertę nėra, todėl iš esmės visas turtas yra padalytas netinkamai. Teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 2 d. nuostatas, nes teismo išlaidas tarp ieškovo ir atsakovo paskirtė ne proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Apeliantė nenurodė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrįsto teisinio pagrindo dėl ko teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad teismo išvados yra teisingos, pagrįstos byloje surinktais įrodymais, todėl naikinti ar keisti sprendimą pagrindo nėra. Tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai ir tinkamai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos, nenukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teismo sprendimas neprieštarauja sutuoktinių lygiateisiškumo principui, viešajai tvarkai ir nepažeidžia nė vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, o taip pat atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nurodo, kad ieškovė vengė teismui pateikti VĮ „Registrų centras“ išsamius duomenis apie santuokos metu jos vardu įgytą bei perleistą nekilnojamąjį turtą, o taip pat atsisakė atlikti sodo namo su žemės sklypu perkainavimą. Ieškovė elgėsi nesąžiningai teigdama, kad nebuvo nustatyta tinkama dalytino turto vertė, nes ieškovei atsisakius pateikti kitokius duomenis, teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą remdamasis VĮ „Registrų centras“ duomenimis.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1996-05-25 ir nuo 2006 m. rudens kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, šeimyninių ryšių nepalaiko. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis girtavo ir smurtavo jos atžvilgiu, o atsakovas – dėl ieškovės kaltės, nes ji nuolat pažeidinėjo sutuoktines pareigas, nesirūpino juo kuomet 2004 ir 2005 metais patyrė insultus, o 2006 metais – operaciją, po operacijos išvarė iš namų. Teismas nusprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tuo nesutinka ieškovė ir tvirtina, kad dėl šeimos iširimo kaltas tik atsakovas.
Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK III knygoje ,,Šeimos teisė“ (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, ar paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metu visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Kreipiantis su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiškia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). Ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2006 metų nuolat girtavo ir naudojo prieš ją smurtą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ir smurtavimo. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl sutuoktinių kaltės, laiko pagrįsta, nes neįrodyta, kad šeima iširo tik dėl vieno iš jų kaltės. Ieškovės liudytojai P. B., A. B., A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo vienetiniai atvejai, kai matė atsakovą neblaivų. Liudytoja D. G. patvirtino, kad iki 2006 metų šalys gyveno labai gražiai, o vėliau ėmė pyktis. Vieną kartą matė, kad atsakovas abiem rankom sugrėbė ieškovę už kaklo, kai ši prakalbo apie turto dalybas. Kartais matė atsakovą svirduliuojantį, bet nežino, ar tai dėl ligos, ar buvo išgėręs (b. l. 175-176). Tokie liudytojų paaiškinimai negali būti pakankamu pagrindu pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, o kitų įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį, byloje nėra. Atsakovas charakterizuojamas teigiamai, nebaustas, patyrė du insultus, operaciją (b. l. 59-60, 83-85, 98-108, 158-159). Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo kritiškai vertinti ieškovės argumentus dėl atsakovo nuolatinio girtavimo. Pati ieškovė tvirtina, kad nuo 1996 iki 2006 metų jie sutarė ir gyveno gražiai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008).
Nagrinėjamoje byloje Utenos rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.
Šalys nuosavybes teise santuokoje įgijo turto už 14 869 Lt, o būtent: sodo pastatą 2 783 Lt vertės, žemės sklypą sodų bendrijoje „Stumbras“ 386 Lt vertės, automobilį Mercedes Benz 240, 1 100 Lt vertės, automobilį VW Vento, 4 000 Lt vertės, automobilinę priekabą 800 Lt vertės, skalbimo mašiną 1 000 Lt vertės, šaldytuvą 1 200 Lt vertės, svetainės komplektą 2 300 Lt vertės, televizorių „Samsung“ 1 000 Lt vertės, kilimą 300 Lt vertės. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė skirti jiems sodo pastatą ir žemės sklypą sodų bendrijoje „Stumbras“. Utenos rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturi kur gyventi, sodo pastatą su žemės sklypu paskyrė atsakovui. Ieškovė mano, kad teismas tinkamai nenustatė šio turto vertės ir turtą nepagrįstai priteisė tik atsakovui. Šis turtas yra dalus, todėl turi būti padalintas lygiomis dalimis.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais. Ieškovė nurodė dalijamo nekilnojamojo turto vertę (b. l. 23-26), pati reikalavo šio turto tik sau ir neprašė dalinti po ½ dalį. Taip pat mano ir dabar, nes apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jei sodas skiriamas atsakovui, tai turi būti dalinamas, o jei jai, tai dalinti lygiomis dalimis nereikalauja. Įstatymas reglamentuoja, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Kuomet natūra turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, o kitas kompensuoja dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes (CK 3. 127 str. 3 d.). Nagrinėjamojoje byloje, parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į šalių sveikatą, gyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.). Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 146-147, 153-154) matyti, kad 2009-10-23 sodo pastato vidutinė rinkos vertė buvo 2 783 Lt, o žemės sklypo – 386 Lt. Pasiūlius skirti nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę, ieškovė atsisakė šios galimybės, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas dėl dalijamo turto vertės. Atsakovas nuosavybės teise valdo 2/13 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-74), kurio bendras plotas yra 78,87 kv. m., t. y. atsakovui realiai šiame name priklauso 12,13 kv. m. bendro ploto. Kitoje namo 2/13 dalyje gyvena ieškovės dukra, kuri yra išvykusi, o be jos sutikimo atsakovas negali atlikti jokių pertvarkymų. Šią namo dalį dar iki santuokos, 1995-04-13, įsigijo šalys lygiomis dalimis, tačiau 2007-03-24 ieškovė savo dalį padovanojo dukrai (b. l. 72-74, 175). Ieškovė gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 148), todėl jos gyvenimo sąlygos yra žymiai geresnės, nei atsakovo. Atsižvelgiama ir į tai, kad atsakovas savo darbu statė sodo namą, o ieškovė turi sodą, kurį padovanojo dukrai, turi galimybę jame dirbti, nes dukra gyvena Vilniuje (b. l. 175-176). Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas sudaro 0,575 ha ploto, o namo bendras plotas – 30,05 kv. m., į šalių priešiškus santykius, darytina išvada, kad šis turtas negali būti dalijamas lygiomis dalimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių gyvenimo sąlygas ir pagrįstai sodo pastatą su žemės sklypu paskyrė atsakovui.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 93 str. 2 d. nuostatas, netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, išlaidas paskirstė neproporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas netiksliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 175 Lt žyminio mokesčio ir 1 100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovui – 197,80 Lt žyminio mokesčio ir 550 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes tai neatitinka įstatymo nuostatų. Utenos rajono apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: ieškovės reikalavimai patenkinti 42,6 %, o atsakovo – 20,7 %. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikalavimus patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Pagal šią įstatymo nuostatą sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimų keistina: iš atsakovo priteisiama ieškovei 279,04 Lt žyminio mokesčio ir 1 704 Lt advokato pagalbos išlaidų, o iš ieškovės – atsakovui – 250,47 Lt žyminio mokesčio, 310,50 Lt advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė ieškinį turėjo apmokėti 655,02 Lt žyminiu mokesčiu, sumokėjo tik 200 Lt, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 47, 49), todėl iš ieškovės priteistina 455,02 Lt valstybei.
Netikslus bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslinamas, o likusioje dalyje – paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip: „Priteisti iš J. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 279,04 Lt (du šimtus septyniasdešimt devynis litus 04 ct.) žyminio mokesčio ir 1 704 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,47 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų 47 ct.) žyminio mokesčio, 310,50 Lt (tris šimtus dešimt litų 50 ct.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti J. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 455,02 Lt žyminio mokesčio valstybei“.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) J. R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 3 Lt (tris litis) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.