Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. sausio 16 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. BK 75 straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, 2013 m. vasario 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs; 2018 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsniu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

t. y. jis 2021 m. lapkričio 24 d. apie 23:40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu savo žmonai G. P.-Č. tyčia kumščiu trenkė į nosies sritį. Tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. P.-Č. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. Č. parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. vakare jis grįžo iš darbo apie 22 val., alkoholinių gėrimų nevartojo. Nuėjo į dušą ir ruošėsi eiti miegoti. Atsigulė į lovą, tuomet į kambarį atėjo jo žmona G., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl finansų. Jam būnant miegamajame ir jau gulint lovoje G. atitraukė nuo jo antklodę ir liepė eiti iš namų. Jis jai atsakė, kad tai yra jo butas ir jis niekur neis. Tada ji paėmė jį už rankos ir pradėjo ją traukti, traukdama apdraskė kairės rankos riešą ir petį. Norėdamas ją atstumti nuo savęs ir apsiginti nuo jos rankų mostų, jis ištiesė rankas ir netyčia jai trenkė vieną kartą į veido sritį, pataikė į nosį. Iš karto pasirodė kraujas. G. nubėgo į vonią plautis kraujo. Jam būnant namuose dar maždaug 20 minučių G. paprašė, kad nuvažiuotų į degalinę nupirkti jai ledo ir cigarečių. Jis jos prašymu išvažiavo. Kai grįžo į kiemą, pastebėjo, kad kieme stovi policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos automobilis. Jis išsigando, kad jo neuždarytų areštinėje, todėl į namus negrįžo ir liko miegoti savo automobilyje. Vaikas smurto nematė, nes tuo metu buvo kitame kambaryje ir žaidė (b. l. 54).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis J. Č. parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. jam grįžus į namus apie 22 val., jis su žmona G. apsipyko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kai jis jau ruošėsi eiti miegoti, G. nutempė nuo jo antklodę. Jis atsistojo, ji vis jam kartojo, kad jis išeitų iš namų, bet jis nesutiko ir tarp jų prasidėjo susistumdymas. G. norėjo paimti jam už rankos, tuomet jis jai trenkė vieną kartą rankos kumščiu į veido sritį, pataikė į nosį, iš karto pasirodė kraujas. G. nubėgo į vonios kambarį praustis. Jis tuo metu prižiūrėjo jų dukrytę. Kai G. kvietė policijos pareigūnus, jis negirdėjo, nes buvo išvykęs į degalinę nusipirkti cigarečių. Grįžęs automobiliu pastebėjo, kad kieme stovi policijos ir greitosios pagalbos automobiliai. Iš karto suprato, kad tarnybos atvyko pas jį į namus, nors jam G. neminėjo, kad kvies pagalbą. Dėl savo elgesio labai gailisi, savo žmonos G. jis atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Be J. Č. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais įrodymais ir duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji G. P.-Č. parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d., apie 23.40 val. vyras gulėjo svetainėje ant lovos ir pradėjo su ja konfliktuoti, reikalaudamas, kad ji pasiėmusi jų bendrą vaiką išeitų iš buto ir nesvarbu kur. Vyras priekaištavo, kad butas priklauso jam, ji neva negauna pajamų, nepadeda išlaikyti buto. Ji pradėjo verkti ir sakyti, kad šiuo metu neturi kur išeiti su kūdikiu ant rankų, taip pat pradėjo verkti ir vaikas. Vyras toliau konfliktavo ir po kelių minučių atsikėlęs nuo lovos ir atsistojęs trenkė kumščiu į nosį, kurią jai labai suskaudo, t. y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tuo metu, kai vyras jai smogė, stovėjo kambaryje su vaiku ant rankų ir prašė aprimti, kad negąsdintų vaiko. Sudavęs jai vyras išėjo iš buto, bet vėliau trumpam buvo grįžęs, papriekaištavo, kad paskambino pagalbos telefonu, nes atvykusi policija jį išsiveš, o jam rytoj į darbą. Išsakęs priekaištus vyras vėl išėjo ir atvykę policijos pareigūnai jo neberado. Buvo atvykę medikai, bet ji, nors ir įtardama nosies lūžį, nevažiavo į ligoninę, nes naktį nebuvo su kuo palikti vaiko. Į medikus kreipsis artimiausiomis dienomis. Vyras jau ilgą laiką sukelia konfliktus, kurių metu varo ją iš namų. Paskutiniu metu vyro bendravimas pasižymi labai didele nuotaikų kaita, agresijos protrūkiais, kurie vyksta ir mažametės dukros akivaizdoje (b. l. 1-12).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. P.-Č. parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. J. į namus grįžo maždaug po 22 val. vakaro, vyras buvo visiškai blaivus, alkoholinių gėrimų nevartojo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl finansų. Kai vyras susiruošė eiti miegoti ir jau gulėjo lovoje, ji priėjusi prie jo patraukė antklodę ir ją nuo jo nutraukė. Jis atsisėdo ant lovos krašto ir pasakė, kad jam neaiškintų, ką daryti. J. atsistojo, ji jam paėmė už rankos ir paprašė, kad jis išeitų iš namų ir paliktų ją su dukra ramybėje. Tada jis savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į veido sritį, pataikė į nosį, jai iš karto pasirodė kraujas. Ji pradėjo verkti, o J. jos atsiprašinėti. Nusprendė išsikviesti policijos pareigūnus, kadangi smurtas prieš ją jau ne pirmas. J., sužinojęs apie kvietimą, pabėgo iš namų. Atvykus medikams jie ją apžiūrėjo ir pasakė, kad gali būti, kad lūžio nėra, bet reikėtų nuvykti kitą dieną į ligoninę apžiūrai. Ji į ligoninę apžiūrai nevyko, į kitas gydymo įstaigas taip pat nesikreipė, pareigūnai išdavė siuntimą pas teismo medicinos specialistus, į juos ji taip pat nesikreipė ir tikrai nesikreips, savo vyrui ji atleido (b. l. 36).

Iš 2021 m. lapkričio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. P.-Č. pareiškė, jog jos vyras J. Č. 2021 m. lapkričio 24 d. apie 23.40 val. pradėjo su ja konfliktuoti, reikalauti iš jos su vaiku išeiti iš namų, dėl ko ji ir vaikas, kuriam dar nėra (duomenys neskelbtini) metukų, pradėjo verkti. Po kelių minučių vyras, kuris prieš tai gulėjo ant lovos, atsistojo ir kumščiu trenkė jai į nosį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Tame pačiame protokole užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai, nurodant, jog butas randasi namo šeštame aukšte. Užėjus į butą pirmiausiai patenkama į koridorių, iš kurio matyti durys į likusius kambarius. Koridoriuje tvarkinga, bendra tvarka nepažeista. Iš koridoriaus einant į kairę patenkama į miegamąjį. Jame bendra tvarka nepažeista. Iš koridoriaus einant tiesiai patenkama į vaiko kambarį. Jame jokių grumtynių pėdsakų ar panašių požymių nėra. Einant iš koridoriaus į dešinę patenkama į svetainę. Joje prie dešinės sienos stovi minkštas kampas. Ant kairės sienos kabo televizorius. Visi daiktai tvarkingi, nesulaužyti. Grumtynių, kraujo pėdsakų nėra. Pridėtos įvykio vietos apžiūros fotolentelės (b. l. 1-11).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog yra įrodyta, kad J. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 24 d. vėlai vakare po darbo grįžęs namo, žodinio konflikto metu, būdamas susinervinęs dėl žmonos išsakytų priekaištų dėl šeimos finansinės padėties, vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, po ko šioji iškvietė tarnybas. J. Č. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios G. P.-Č. duoti parodymai bei jos pareiškimas, užfiksuotas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriuose ji nuosekliai nurodo, jog žodinio konflikto su vyru metu jai buvo suduotas vienas smūgis į nosį kumščiu, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, netgi įtarė, kad nosis gali būti lūžusi. Nors abu konflikto dalyviai savo pirminiuose parodymuose nevienodai aiškino kilusio konflikto priežastis ir eigą, tačiau visi nukentėjusiosios paaiškinimai apie patirto smurto pobūdį nuoseklūs ir tapatūs, atitinka kaltinamojo galutinius parodymus. Visi šie duomenys sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į veido sritį kumščiu. Kad smūgio būta stipraus ir po jo nukentėjusiosios veidas kraujavo, patvirtina Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, kurioje pažymėta apie veido kraujavimą ir skausmą apžiūros metu (b. l. 48). Tokiu būdu dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusioji į teismo medicinos specialistą pagal tyrėjo siuntimą taip ir nesikreipė, jos sužalojimo faktas objektyviai patvirtintas nebuvo, atitinkamai kaltinamajam inkriminuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – žmoną, namų aplinkoje. Kaltinamojo J. Č. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia konflikto metu savo žmonai G. P.-Č. tyčia kumščiu trenkė į nosies sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajai G. P.-Č. fizinį skausmą.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nukentėjusioji G. P.-Č. neskundė prokurorės sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 62). Kaltinamasis J. Č. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61). Dėl turtinės ar neturtinės žalos nei nukentėjusiosios, nei trečiųjų asmenų reikalavimų nepareikšta. Bylos aplinkybės aiškios. Kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas J. Č. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog J. Č. teistumo neturi, kadangi pagal pirmąjį nuosprendį pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumas yra išnykęs, dar vienas baudžiamasis procesas buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai G. P. susitaikius, tačiau ši aplinkybė rodo, jog smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu naudojamas nebe pirmą kartą. Duomenų apie kaltinamojo patraukimą administracinėn atsakomybėn, taip pat duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kad jis teistumo neturi, tačiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas jau trečią kartą, kita vertus, jis dirba, vienas išlaiko šeimą, kurioje auga mažametis vaikas, iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų matyti, jog šeima turi tam tikrų finansinių sunkumų, dėl kurių šeimoje kyla įtampa, todėl teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta J. Č. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant prokurorės pareiškime siūlomą šios bausmės terminą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, šios rūšies nusikaltimas padaromas nebe pirmą kartą, kas rodo, jog kaltinamasis turi sunkumų kontroliuoti savo emocijas ir pyktį konflikto metu linkęs išreikšti fiziniu smurtu, tikslinga jam papildomai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Č. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. Č. (J. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Č. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti J. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per aštuonis mėnesius.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.