Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-977-409/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-06-28
Bylos Nr.
1-977-409/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10567-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
I. M., A. M.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-977-409/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10567-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; (S) 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui G. V.,kaltinamajai I. M.,kaltinamajam A. M.,kaltinamųjų I. M. ir A. M. gynėjai advokatei I. P.,nukentėjusiajai V. M., jos atstovei advokatei V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos);

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio ir profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekskavatorininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui dukrai V. M., o būtent: 2018-03-26 apie 20 val., tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, tampydama už rūbų, suduodama ranka per veidą bei suduodama kumščiu į petį nenustatytą skaičių smūgių dukrai V. M., taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, I. M. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui dukrai V. M., o būtent: 2019-03-13, vakare, tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, tampydama nukentėjusiąją V. M. už rūbų bei vieną kartą suduodama kumščiu jai į petį, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį dukrą V. M., o būtent: 2019-03-13, vakare, tikslus laikas nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, paleisdamas televizijos pultelį į kairiąją blauzdą bei suduodamas kumščiu vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajai V. M., taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta teisme kaltinamoji I. M. kalta prisipažino ir parodė, jog 2018 m. kovo 26 d. apie 20 val. namuose kilus konfliktui su dukra V. M. sudavė dukrai ranka per veidą, kumščiu sudavė į petį, tampė dukrą už rūbų. 2019 m. kovo 13 d. vakare namuose taip pat kilo konfliktas su dukra, kurio metu ji tampė dukrą už rūbų ir sudavė dukrai į petį. Supranta, kad jos veiksmai sukėlė dukrai fizinį skausmą. Labai gailisi nusikaltusi. Dukters atsiprašė, su dukra susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 13 d. vakare namuose kilo konfliktas su dukra V. M., kurio metu nesusivaldęs sudavė dukrai į veidą. Supranta, kad tai sukėlė dukrai fizinį skausmą ir dukrai buvo padarytas sužalojimas – kraujosruva. Gailisi padaręs nusikaltimą. Dukters atsiprašė, su ja susitaikė, prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų I. M. ir A. M. visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodoma jų pačių ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios V. M., liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamoji I. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos dukra V. M. turi įgimtą protinę negalią, jai nustatytas 35 procentai darbingumo lygis. V. antri metai mokosi (duomenys neskelbtini), antrame kurse. Kai ji pradėjo lankyti minėtą mokyklą ir ėmė bendrauti su vaikinu D., kurio pavardės ji nežino, jis mokosi tame pačiame kurse, kaip ir V., prasidėjo problemos, V. tapo konfliktiška, ėmė nebeskaityti su jais. Kadangi jis taip pat turi protinę negalią, tai ji nenori, kad jie bendrautų, nes bendraudama su juo ji tapo agresyvi. 2019-03-13 V. vėlavo grįžti į namus iš mokyklos, ji ją matė prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ apie 16 val., tačiau ji nenorėjo kelti konfliktų prie žmonių, tai grįžus jai į namus 18-19 val., dabar tiksliai laiko pasakyti negali, ji jos paklausė, kur ji taip ilgai buvo, ji jai ėmė meluoti, kad ji prekybos centre nebuvo, kad nespėjo į autobusą. Kadangi ji vėl ėmė jai meluoti, nors ne kartą yra prašiusi, kad po mokyklos ji iškarto važiuotų į namus, kadangi ji labai pergyvena, tarp jų kilo žodinis konfliktas, žodinio konflikto metu, ji jai pagrasino, kad pils jai iš arbatinuko, nes tuo metu taisėsi arbatą. Dukra puolė į isteriją, jos vyras būdamas kitame kambaryje, sušuko V. ramintis, tačiau ji nerimo, ėmė klykti. Ji nebeišlaikė, ir ją patampė už rūbų, kad apsiramintų, nustotų klykti. (1 t., b. l. 165-168, 180-182).

Kaltinamasis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su žmona I. M. augina dukrą V. M., g. (duomenys neskelbtini) m., kuri turi įgimtą psichinę negalią ir ji gyvena kartu su jais. V. mokosi (duomenys neskelbtini), antrame kurse. Kai ji pradėjo lankyti šią mokyklą ir ėmė bendrauti su vaikinu vardu D., kuris taip pat mokosi tame pačiame kurse, kaip ir V., prasidėjo didelės problemos, V. tapo konfliktiška ir nesuvaldoma, ėmė priešgyniauti jiems, neklausyti, jie deda su žmona visas pastangas, kad ji su D. nebendrautų, kad nesivestų pas juos į namus jiems nebūnant, jis nuteikinėja V. prieš juos. Ji ėmė kelti isterijas namuose, nuolat puola tiek jam, tiek mamai, tai yra jo žmonai, į akis, nesiskaito su jais. Žodiniai konfliktai dažnai pas juos kyla namuose. 2019-03-13 vakare, apie 18 val., tiksliai laiko pasakyti negali, V. grįžo į namus. Kadangi jai pamokos baigiasi 16 val. ir po pamokų ji turi grįžti į namus, o ji dar su D. vaikštinėjo po prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ tai jo žmona supyko, ėmė žodžiu konfliktuoti, konflikto metu V. puolė į isteriją, ėmė klykti. Konfliktavo jos ir dėl to, kad V. žmona paklausė, ar ji eis valgyti, tai V. užsiplieskė, viskas vyko virtuvėje, o jis buvo kitame kambaryje, todėl tik girdėjo ją šaukiant, tai dar šūktelėjo, kad apsiramintų, nes gėda nuo kaimynų. (2 t., b. l. 23-26, 31-33).

Nukentėjusioji V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse. Gyvena su tėvais I. M. ir A. M. adresu (duomenys neskelbtini). Yra neįgali, savarankiškai nelabai sugeba savimi pasirūpinti. 2019-03-13 ji po 8 pamokų grįžo į namus. Mama jai liepė eiti valgyti, ji mamai pasakė, kad valgyti nenori. Mama atėjo iš virtuvės ir vėl kelis kartus jai liepė eiti valgyti. Jai pakartojus, kad valgyti nenori, mama užsipuolė, pradėjo tampyti už drabužių, jai stovinčiai vidury kambario trenkė kumščiu į petį. Ji pajuto skausmą, mamai nieko nesakė, nes bijojo, kad jos nemuštų smarkiau. Tėvas kitame kambaryje buvo. Ji iš virtuvės nuėjo į savo kambarį, kur atėjo tėvas. Blaivus buvo. Jis nieko nesakė jai ir paleido į ją televizoriaus pultelį, į blauzdą. Tada pasilenkė pakelti pultelio, o ji stovėjo ir jis trenkė kumščiu į veidą. Jai skaudėjo. Kai su pulteliu trenkė irgi skaudėjo koją. Tėvas išėjo, ji verkė. Mama sakė, ko čia žliumbia. Jai skaudėjo ir dar kad tėvai taip daro, kad muša. Jai sužalojimai nebuvo padaryti, į medikus ji nesikreipė, apie šį įvykį papasakojo auklėtojai R. Ž.. Tėvai nebe pirmą sykį smurtauja prieš ją, tačiau į policiją kreipiasi pirmą sykį, nes norėtų, kad tėvams už tokį elgesį su ja būtų taikoma įstatymų numatyta atsakomybė. (1 t., b. l. 29-32, 36-39).

Liudytoja I. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) skyriaus spec. pedagogė ir moksleivę V. M. žino maždaug nuo 2018 m. balandžio mėnesio. Iki tol nedirbo skyriuje. V. M. yra turinti spec. poreikius, turinti neįgalumą, darbingumas 35 proc. Mergaitė geranoriška, bendraujanti, tačiau labai bijanti motinos, tėčio. Bendraujant su mergaite, ji užsimindavo, kad mama ją mušdavo, kad visko būdavo. Pakvietus į pokalbį atvejo vadybininkę, ji kaip ir patvirtindavo, papasakodavo, tačiau kreiptis į policiją nesutikdavo, atsisakydavo. Yra kreipęsi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, mergaitė dalyvaudavo juose, tačiau ji sakydavo, kad nenori jokių pareiškimų, policijos, nori gyventi namie, su tėvais. Prievarta nebuvo galima kažką spręsti, daryti. Praėjusiais metais, kiek ji žino, nes pati nedarbingume buvo, buvo V. atėjusi su mėlyne (tačiau kur nepasakys), ir mokyklos atstovai vyko pas tėvus į namus, aiškintis situacijos. Ten sulaukė priešingos reakcijos tėvas reagavo audringai ir agresyviai, nekalbėjo, o motinos nebuvo. V. sakė, kad ją namuose mama sumušė. Į policiją nevyko, atsisakė. Jie jai aiškino, sakė, kad jeigu ją mušą namie, kad ji kviestųsi policiją. Ar ji kada mėgino kviestis pagalbos, nežino. Tėvai yra abu sunkiai bendraujantys, agresyvūs. Mėgino aiškinti V., kad jeigu nesutinka kreiptis į policiją, tegul kažkaip mėgina su mama taikiai kalbėtis, pritarti jai, nesipykti, kad prieš ją nesmurtautų. V. nuotaikos būdavo nepastovios, būdavo pikta, blogai nusiteikusi. O dabar, kai kurį laiką gyvena bendrabutyje, ji pasikeitusi, ateina geros nuotaikos, sukalbamesnė yra. Mano, kad gyvenimas atskirai nuo tėvų yra jai teigiamas, namuose ji patirdavo tik muštrą, bausmes, smurtą. Dažnai jusdavosi iš V. pasakojimo nuoskauda mamos atžvilgiu, kad jai atrodo, kad ji ne jų vaikas. Nes pasak jos, mama siunčia pinigus kalėjime sėdinčiam broliui, perka žaislus prižiūrimam vaikui, o jos nemyli, atstumia, niekur nesiveža. Tėvas ją vadina debile, niekur neima kartu, šeima ją atstumia, nes ji daro gėdą. Galimai merginą atstumia dėl jos psichinės negalios. Ji turi draugą D. B., jis yra jų mokyklos moksleivis. Jis taip pat turi psichinę negalią, tačiau jo negalia yra lengvesnė. Jis moka skaityti ir rašyti, V. to nemoka. Moka tik vardą ir pavardę, daugiau nieko. Ji sako, kad kai D. atsirado, jos mama dar labiau ją muša, baudžia, neleidžia draugauti. Nors pasak jos, mama ją mušė ir žymiai iš seniau, ne vien tada kai atsirado D.. D. merginai yra paguoda, nes jie pasikalba, jis užjaučia ir suprantą ją. Mama to nedaro ir nekalba su ja, ryšio nėra jokio. Per tuos metus, mamos ji gyvai nėra mačiusi, neina į susirinkimus. Pirmą kartą matė kai vyko su V. pasiimti jos daiktų su policija. Prie policijos ji elgėsi gražiai, dukrą vadino maloniais žodžiais, sakė dukrai šnekėti ką reikia, kad nieko neįvyko, kad jie tik apsipyko. Ji akcentavo, kad nieko nebuvo, kad ji turi pasakyti, kad nori gyventi su mama ir tėčiu. Mama neduoda V. dokumentų, t.y., mergina gyvena be asmens dokumento, banko kortelės, neatidavė pilnai rūbų, neturi būtinų higienos priemonių. Atvežė savaitgalį kelis rūbus, nešvarius džinsus ir suplyšusias kelnaites ir paliko 5 eurus. Taip sakė V.. Kiek jai žinoma, merginos mama nėra jos globėja, ar rūpintoja, nes skyrius neturi jokios teismo nutarties. Yra tik dokumentai dėl neįgalumo. Mergina visiškai neturi jokių pinigų, ji asmeniškai pirko iš savo lėšų jai dezodorantą, pirko pietus, skalbimo priemones. Kiek mergina pasakosis per apklausą, ji nežino. Ji galimai bijos sakyti, nes bijo susitikti tėvus, labai jų įbauginta yra. Situaciją mergina supranta, pakankamai protingai kalba, nėra neadekvati, sugeba vertinti ir pateikti. Socialinių įgūdžių trūksta, tačiau supratimą turi, tam tikrus dalykus pasidaro, susitvarko higieną, maudosi, skalbiasi. Mama ją labai nuvertina, kaip sakė V., mamai nuėjus į neįgalumo tarnybą, sako nesąmones, kad ji tepa išmatomis sienas, kad turi blogai sudėlioti dėliones. Merginą ji daro neįgalia galimai dėl gaunamų neįgalumo išmokų, iš kurių išsilaiko šeima. Tėvas nedirbantis, mama registruota biržoje. Šita byla yra jų skyriaus apsisprendimas kažką daryti, nes gaila mergaitės, ji nuolat tėvų namuose mušama, ujama. Kai ji pasakė, kad ją mama vėl mušė, tada jie jai pasakė, kad šį kartą vyksta į policiją ir taip negalima palikti. V. nenorėjo važiuoti, bet įkalbėjo, kad taip tęstis negali, kad reikia sustabdyti. Tai buvo kovo 14 d., kai V. pasakė mokykloje kad mama mušė, o ją mušė iš vakaro, kovo 13 d. (1 t., b. l. 101-103).

Liudytoja R. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra profesijos mokytoja ir grupės vadovė kurioje mokosi V. M.. V. žino nuo 2017 m. rudens, nes ji mokosi antri metai konditerės specialybės su spec. ugdymo poreikiais. Mergina yra nuovoki, bendraujanti, kalbanti, suvokianti situaciją. Ji turi negalią, darbingumas 35 proc. Tačiau mergina, pasak jos, yra piešiama juodomis spalvomis, nurašoma, kad namuose tepa sienas išmatomis, nemoka praustis, nesuvokia nieko, nedekvati. Mergina tokia nėra, ji nėra tokia kaip mama ją mėgina pateikti, dėl galimai gaunamų pinigų už jos negalią. Mergina nemokėjo rašyti prieš ateidama į jų mokyklą, dabar spec. pedagogė ją moko ir ji pramoko, daro pažangą, stengiasi. Mama nedėjo jokių pastangų, kad ją ugdyti, pralavinti, nesilanko susirinkimuose, kaip ji yra jai išsireiškusi telefonu, kad dukra yra debilė ir nėra reikalo jai eiti, nes nieko neišmokys. Mama ir tėvas nusiteikę prieš juos agresyviai, nesidomi mergina, ją nurašę, kvaila, neįgali, nededa jokių pastangų jos naudai ir nesidomi. Pirmas signalas, kad mergina galimai patiria fizinį smurtą namuose buvo dar 2017 m., rugsėjis, per pirmą tėvų susirinkimą. Mama tada buvo atėjusi, pradėjo kalbėtis. Ji pamatė, kad toje pačioje grupėje mokosi berniukas vardu D., nes jie mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mama sureagavo, kažką įtarė negero. Tačiau ryte atėjusi V. į mokyklą, pasakė, kad kam ji pasakė jos mamai, kad ji sėdi suole su D., už tai ji gavo namuose lupti. Siūlė eiti pas vedėją, kad kažką daryti dėl mušimo. Sužalojimų akivaizdžių ji nematė, sakė, kad patampė už plaukų, sudavė per veidą ir tuo baigėsi. Vėliau, V. buvo sakiusi, kad mama ją kolioja, patampo, yra sudavusi per veidą. Kaip vaikas, ji nieko nenorėjo daryti, norėjo palikti viską šeimoje, atsisakė kreiptis į policiją. Praeitų metų kovo mėnesį, V. atėjo pas ją su telefonu ir sako, ar nori pasiklausyti, kas vakar vyko pas ją namuose. Ir pajungė telefoną, kurio fone girdėjo klyksmus, šauksmus, mušimo garsai, V. balsas, kad nemuštų, jos žeminimai, koliojimai. Ji perklausė, ji jai jį persiuntė, nes bijojo, kad mama jos telefone gali rasti ir ištrinti. Tą garso įrašą ji persiuntė el. paštu tyrėjai P.. Tai yra praeitų metų kovo mėnesio įrašas. Jinai sakė, kad skauda nugarą, petį. Sužalojimų nesimatė. Siūlė kreiptis į policiją, atvejį svarstė mokyklos gerovės komisijoje, V. atsisakė kreiptis į policiją, norėjo likti gyventi su tėvais. V. jų ir bijo, ir myli. Po to, tą patį praeitų metų pavasarį, mėnesio nepasakys, atėjo pas ją mokinys D. B. ir pasakė, kad V. buvo namuose sumušta. Ji, skyriaus vedėja R. V., Č. A. ir J. J. vyko į namus pas M. aiškintis situacijos, nes V. nepasirodė mokykloje. Namuose rado V., ji skundėsi kad skauda petį, kad mušė mama per veidą, tampė už plaukų, ir tėvas dadėjo. Tėvas juos pasitiko labai agresyviai, jokios pokalbio nevedė, šaukė, skambino žmonai, kuri telefonu jai aiškino, kad eilinis barnis buvo šeimoje. V. atsisakė kviesti policiją, tai buvo užprotokoluota. Po to karto, V. mama atsisakė bendrauti su mokykla, pareikšdama, kad jie ją apdergė. Normaliai nebendrauja, kviečiama neatvyksta. Po to, yra buvę ne kartą, kad V. ateina ir pasako, kad mama jai namuose davė per veidą, tampė už plaukų. Tai jos namuose buvo norma, eilinis vakaras. Mergaitė nenorėdavo viešinti, atsisakydavo policijos, bijodavo būti atimta iš tėvų, neįsivaizdavo savarankiško gyvenimo. Šis pastarasis atvejis ir buvo apsisprendimas, kad reikia kažką daryti, nes jeigu merginai nutiks kažkas rimto, sužalojimai kokie, jie bus kalti. V. atėjo į mokyklą 2019-03-14 ir pasakė, kad mama tampė už plaukų, davė per veidą, tėvas irgi davė per veidą, o dieną prieš tėvas į koją sudavė iš pultelio. Toje kojoje ji parodė mėlynę. Tuomet pasakiau jai, kad viskas, būtinai turime kreiptis į policiją ir negalime tylėti. Mergina važiavo, bet paskui sakė, kad pareiškimo nenorėjo rašyti. Ji galimai bijo nesaugaus gyvenimo, nežinojo kur gyvens, kaip su ja bus. Tada buvo parūpintas mokyklos bendrabutis. Ji nurimo kai tai sužinojo, nes atsirado gyvenamoji vieta. Mergina yra be pinigėlių, nes mama atsisako atiduoti merginos banko kortelę, kurioje yra neįgalumo pinigai. Pinigus smulkioms išlaidoms, pietums, higienai duoda ji arba J., jie jai padeda. Mokykla neturi jokios teismo nutarties dėl merginos neveiksnumo, mama jų duomenimis nėra globėja ar rūpintoja. Ji tiesiog piktybiškai neduoda vaikui jos asmens dokumento, banko kortelės. Mergina sugeba save apsitarnauti, pasirūpinti, ji orientuojasi, o dėl pinigėlių jai padėtų susitvarkyti spec. pedagogė. Vaikui reikalingi daiktai, ji neturi iš ko jų nusipirkti. Ji geba atvykti į mokyklą, mieste yra orientuota. Mergina mano papasakos, kas vyko namuose, mano, jis sugebės paaiškinti. Dar V. jai minėjo, kad ji turi kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) gyvenusią draugę, kuri dabar yra studentė Vilniuje, kuri gali paliudyti, kad namuose prieš ją tėvai smurtavo. Ji nurodys jai kontaktus ir ji juos pateiks. Kuomet 2018 m. kovo 27 nuvyko pas M. tėvus į namus, namuose rado V. M. ir tėvą. Tėvas įsileido, pradžioje jis bendravo, bet tonas nepatenkintas, piktas, pakeltas. V. prie tėvo patvirtino, kad mama mušė, ji pakėlė megztuko rankovę ir matėsi virš alkūnės mėlynė. Ji sakė, kad mama jai sudavė į petį, kad skaudėjo. Kai pasakojo, mergina verkė, buvo susijaudinusi. Tėvas blaškėsi po kambarius, keikėsi, elgesys buvo neadekvatus, netinkamas. Jis vienu metu paskambino žmonai, buvo frazė „prisidirbai, atvažiavo“. Jis kalbėjo su žmona, buvo suirzęs. Netrukus jo žmona perskambino į jos telefoną, ji piktai su ja kalbėjo, kad nieko nebuvo, neįvyko, ko čia atvyko, kad lenda į jų gyvenimą. Ji teigė, kad buvo eilinis barnis, kad nieko tokio nepadarė, kad daugiau nieko panašaus nebus. Paskui ragelį perdavė vedėjai V., kuri irgi kalbėjo su M.. Jų bute buvo rašomas protokolas, jį fiksavo J., buvo surašyta pažodžiui kas buvo bendrauta su M. ir M. telefonu. Gali kažkokios frazės tiksliai neprisiminti, bet protokole viskas užrašyta teisingai. Mama kiek pamena, žadėjo daugiau nebemušti dukros, bet tiksliai jos žodžių neatkartos. Ji nepaneigė smurto prieš dukrą, nesiteisino, nesigynė. Kiek bendraujant su tėvais susidarė nuomonę, tai eilinė auklėjimo priemonė, kuri jiems yra norma. Protokolas buvo duotas susipažinti M., jis jį pasirašė, todėl ten viskas surašyta teisingai. (1 t., b. l. 107-110, 112-114).

Liudytojas Č. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) centre, darbo teisės mokytoju. Pernai metais mokė V. M. kaip mokinę, šiais metais nebemoko. Jis priklauso mokyklos gerovės komisijai ir sprendžia įvairius klausimus, problemas. Praeitais metais, teko vykti pas M. tėvus, į (duomenys neskelbtini), adreso nepasakys. Kada tiksliai tai buvo irgi nepasakys, bet mokslo metai. M. auklėtojai Ž. buvo pasiskundusi, kad tėvai muša namie. Vyko jis, Ž., V., J.. Namuose rado tėvą, blaivus tėvas. Įsileido į namus, kalbėjosi. Jie pasakė, kad V. skundžiasi smurtu namuose, kad ne vienkartiniai šie atvejai. Greičiausiai dar iki jo paskambinimo žmonai, jis patvirtino, kad žmona sudavė dukrai, regis minėjo petį. Kiek aiškino todėl, kad ji draugauja su D., jie nepatenkinti, pikti dėl to. Po to, vyras pasuko žmonai, ir po pokalbio su žmona jis labai pasikeitė. Atsisakė bendrauti, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Matė pačią V. namuose, ji prie tėvo patvirtino, kad ją mušė mama. Lyg tai minėjo ir tėvą, kad jis irgi davė, bet nėra garantuotas. Jis nematė ant jos akivaizdžiai mėlynių, bet ji rodė Ž., regis ir V.. Jis kaip vyras, nežiūrėjo. Mergaitė yra turinti negalią, sutrikimą, silpnai mokosi. Mergina guodėsi, kad mama ją vadina labai negražiais žodžiais, tampo už plaukų. Kažkas iš jų atvykusių, dar kalbėjo telefonu su mama, bet jis tikrai nekalbėjo, kažkuri iš moterų kalbėjo. Jis kalbėjo su tėvu daugiau, jis sakė, kad sunku su dukra, neklauso. Namuose tvarkinga, švaru. Mergina guodėsi, kad ją skriaudžia, kad viskas blogai ką ji padaro, kad nemyli jos namuose, kad mama gąsdina broliu, nes kai jis grįš, tada padarys tvarką. Motina nemokė merginos rašyti, skaityti, tačiau ji dabar pramoko. (1 t., b. l. 129-132).

Liudytoja R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. M. pažįsta antri metai, ji mokosi grupėje su specialiaisiais poreikiais. Mergina turi silpną protinę negalią, ji yra savo vardu su D.i mokymosi sutartį. Globos, nustatytos teismo keliu, mergina neturi. Mergina visur rašosi už save. Nuo 2017 m. rugsėjo, V.i pradėjus mokytis, pradėjo pastebėti, kad liūdna, uždara, nenori bendrauti, apatiška. Pradėjo kalbėti su grupės vadove Ž., ji sakė, kad šeimoje kažkas negerai, kad skriaudžia ją. Buvo posėdis surengtas, kvietė V., kalbino. Ji sakė, kad skriaudžia mama. Kadangi mergina su spec. poreikiais, tai iš karto nereagavo labai rimtai, kalbėjo ir aiškino, kad ji turi pasistengti, padėti mamai, ieškoti bendros kalbos. Apie konkretų smurtą, ji tada nesakė, tik kad negražiai vadina, žemina. Taip kurį laiką aptarus, buvo ramu. Atėjo pavasaris, kovo mėnuo galimai. Ji neatėjo į mokyklą, Ž. jos ieškojo telefonu. V. Ž. pasakė, kad mama primušė ir ji neatėjo. Tada Ž. ją informavo ir ji iš karto organizavo gerovės komisijos narių pasitarimą ir nutarė vykti į namus ir aiškintis. Vyko ji, A., J. ir Ž.. Nuvykus į namus, rado V. ir tėvą. Tėvas iš pradžių atrodė pasimetęs, sutrikęs, netikėtai matyt. Paprašė leisti pakalbėti su V., ji parodė pakėlusi megztuką ir matė mėlynę ant rankos, aukščiau alkūnės. Ji sakė, kad mušė mama, dar buvo pasakymas, kad mušė su šlepete, kad koliojo ją. Tėvas iš karto sureagavo, piktai šaukdamas pasakė frazę „o kaip kitaip su ja susitvarkyti“. A. aiškino, kad mergina kitokia, kad mušti ne išeitis. Tėvas nesutiko su tuo, jo mintis buvo kad kitokio būdo nėra, jis nežino. Tėvas jos nuomone nesupranta, kad jo dukra yra su spec. poreikiais. Tada tėvas puolė skambinti iš savo telefono žmonai ir pokalbio metu pasakė- dabar prisidirbai, atvažiavo. Dabar mėgina prisiminti, kad ar mama pati paskambino Ž. ar pati Ž. jai skambino. Ji tik pamena, kad pati kalbėjo su mama iš Ž. telefono, ir pasakė, kad ji turi rasti kitą būdą kaip su dukra susikalbėti, kad mušti negalima. Tai jos atsakymą pamenu tokį- jeigu jūs mane pajudinsite, aš užvirsiu peklą, jūs nieko nepadarysite, jeigu jūs man taip, ir aš jums padarysiu. Į jokius kompromisus nėjo. Ji neprieštaravo ir nesakė, kad nemušė dukros, jos reakcija buvo pikta, pakeltas tonas, grasino kad jos nejudintu. Ji jai pasakė, kad jeigu ir toliau muš dukrą, jie ieškos kito varianto, kito sprendimo, kad taip negali tęsti. Jai labai įstrigo mamos grasinimai, o ne pažadas, kad daugiau nebemuš. Gal ji kažką tokio pažadėjo Ž.. Mama nepaneigė smurto, tik gynėsi puldama žodžiais, nepasakė, kad nemušė, tik gąsdino mokyklos administraciją. V. yra minėjusi, kad ir tėvas pakelia ranką, bet tą kartą, akcentas buvo mama. Kiek V. skundžiasi mušimu, tai dažniausiai būna mama. Po jų vizito, mama buvo aprimusi, kurį laiką buvo ramu. Rugsėjį, atėjus į mokyklą V., ji vėl guodėsi smurtu, tampymu, koliojimu. Buvo dirgli, liūdna, nuskriaustas ir nelaimingas vaikas. Buvo komisijos posėdis, buvo pakviesti V. M., jos draugas D. B., nes jie abu kėlė įtarimų, kad nėra gerai jiems. D. dar padeda V., jis ją padrąsina, padeda jai. Per tą posėdį kalbėjo, tai buvo minčių, kad jie abu nelaimingi, kad reikia psichologo. Siuntė pas mokyklos psichologą. V. mama yra pasakiusi, kad ką mes ją išmokysim, nes ne tokie mokytojai mokė- nieko neišmokė. Mergaitė nemokėjo rašyti ir skaityti, o dabar pramokusi, nes jai suteikiama pagalba. Mergina neturi jokių socialinių įgūdžių, nieko nemokyta, apleista, užguita, jai viskas uždrausta, neleidžiama bendrauti su bendraamžiais. Paskutinis atvejis smurto prieš V. buvo šis kovas, sužinojo iš Ž., kad mergina vėl buvo mamos primušta. Kreiptis nutarė į policiją, nes nesiliovė. Mergina labai bijojo vykti į policiją, buvo įbauginta, niekur nesivesdavo jos. Pačios V. ji nematė, sužalojimų irgi nematė. V. nuolat neturėdavo pinigų pietums, dažnai alkana būdavo, kokiu tikslu nežino. Aprengta paprastai, ne taip kaip šiuolaikinis jaunimas. Batai neatitinka jos amžiaus, tai sakydavo, kad kokius nuperka, tokius ir nešioja. Kad V. nuolat kontroliuojama, tai buvo akivaizdu, kad niekam nieko nepasakotų. Dabar V. yra labai pasikeitusi, ji šypsosi, gera nuotaika, rami, visur dalyvauja, mokosi, stengiasi. Įgijo kažkokį saugumą, niekas nebemuša. Sprendimas sutaikyti ją su tėvais, nieko gero neduotų, nes tokie tėvai nesikeičia, jie turėjo galimybę ne kartą apgalvoti savo elgesį, tačiau smurtas vyko toliau. Pasekmės būtų liūdnos, jeigu ją grąžintų į šeimą, jie yra įpykę, neaišku ką jie padarytų V., izoliuotų ją. V. gali gyventi bendrabutyje iki kol mokosi mokykloje, netgi vasaros metu, jai bus sudarytos sąlygos. Ji mokosi, ji naujai viską išgyvena, jai viskas yra gerai, jaučiasi saugi. Pasekmės ir taip bus, nes tai ką ji patyrė, liks visam gyvenimui, ir dar ji labai bijo brolio, nes jis grįš iš įkalinimo įstaigos ir darys savo poveikį. (1 t., b. l. 135-138).

Liudytoja J. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba lietuvių kalbos kultūros ir specialybės kalbos mokytoja. Moko V. M. antri metai ir priklauso mokyklos gerovės komisijai. Su V. bendravimo yra mažiau, bet pakalbina. Asmeniškai jai ji niekada nėra sakiusi, kad patiria smurtą šeimoje, namuose. Praeitų metų kovo mėnesį, pabaiga buvo, buvo pakviesta į posėdį, kuriame nagrinėjo smurto prieš V. atvejį. Jos auklėtoja Ž., pranešė komisijai, kad mergina neatėjo į mokyklą, nes buvo namie sumušta. Tą dieną jie vyko į jos namus, aiškintis atvejo. Buvo rytas, apie 10. Vyko ji, A., Ž., V.. Nuvykus į namus, įsileido tėtis. V. buvo kitame kambaryje, jie atėjo į virtuvę. Paskui perėjo pas V.. Kalbėjo su V. auklėtoja, o vedėja bendravo su tėčiu. Ji buvo šalia, ji pakėlė megztuko rankovę ir matėsi mėlynės ant rankos, virš alkūnės. Ji sakė, kad mušė mama, iš vakaro, dėl to, kad pavėlavo grįžti iš mokyklos. Kaip ją mušė, nepamena ar sakė. Tėvas labai suirzęs buvo, nervinosi, blaškėsi po kambarius. Jis paskambino žmonai, V. mamai ir pasakė „tai va prisidirbai“, tai leido suprasti, kad mama mušė vaiką, kad tikrai kažkas buvo. V. ant tėvo tą kartą nieko nesakė. Minima buvo tik mama. V. buvo susigūžusi, kamputyje, liūdna. Ji įbauginta mergina, užguita, nepasitikinti. Tėvas kadangi blaškėsi po kambarius, tai ji turėjo progą pasakyti, kad mušė ją. Nepamena, kad tėvas būtų aiškinęs dėl ko čia taip įvyko, kas konkrečiai nutiko. Telefonu tėvas regis buvo paleidęs garsiakalbį, tai mama kažką minėjo, kad daugiau nieko panašaus nebus. Ar kažkuris iš mūsų kalbėjo telefonu su mama, nepamena. Tėvas nelaukė kol mes išvyks, supykęs pro duris išėjo ir išvažiavo. Dar kažkiek pakalbėjo su V., ją ramino. Ji nebuvo taip sumušta, kad negalėjo eiti į mokyklą, bet jai neleido mama. Greičiausi tuo sumetimu, kad neišpasakotų niekam. Šiais metais, vėl kovą, iš komisijos posėdžio, sužinojo, kad V. vėl sumušė mama. Ji sužinojo tik iš posėdžio, nes pati su V. mažai bendrauja. V. turi sutrikimą, bet sugeba nuosekliai paaiškinti, ja galima tikėti, ji smurto tikrai neišgalvoja. Tai ji žino šiuos du atvejus, o kas vykdavo ir kitu laiku, nežino, nes daugiau su V. bendrauja Ž.. (1 t., b. l. 141-144).

Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. pažįsta keli metai, gal kokie 5, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, paskui (duomenys neskelbtini) mokykloje ir tada pradėjo mokytis profesinio rengimo centre. Su V. yra draugai, klasiokai, nėra pora. V. pasipasakojo jam, kai jau mokėsi profesinėje, kad ją muša tėvai. Pagrinde sakydavo, kad muša mama, bet ir tėvukas kad duoda iš kumščio, bet jis rečiau. Čia gal pernai metai buvo kai jinai pasakė, kad muša tėvai. Jis žinojo, kad V. buvo telefone įsirašiusi kai ją mušė, tą įrašą klausėsi, žiauru ten buvo. Bet ji anksčiau jau sakė, kad ją muša, tik jis nepasakys kada. Nepamena. Pagrinde mušė mama, sakydavo, kad tranko iš rankų, yra spyrusi. Yra rodžiusi ant blauzdos mėlynę, atrodo, kad iki to įrašo. Kai buvo įrašiusi, tą dieną irgi mušė, viskas virtuvėje buvo. Tą dieną jinai jam paskambino, ir pasakė, kad ją sumušė tėvai, nusiverkusi buvo, sakė kad neišleidžia iš namų. Tai buvo vakaras, gal apie 20 val. Kaip tėvams užeina, taip ir muša, mama pikta, tai ji kaip bokso kriaušė būdavo. Mama grįždavo pikta, nes mažus vaikus prižiūri, išsiliedavo ant jos. Už niekus ją mušdavo. Kai ji jam pasakė kad tėvai sumušė, jis pranešė auklėtojai Ž.. Jis žino, kad iš mokyklos važiavo žiūrėti į jos namus, jis pasakė kaip namus surasti. Jis yra buvęs pas V. namuose, gal du - tris kartus, kai nebūna tėvų namuose, nes mama neleidžia jo, ji kolioja, šaukia. Vieną kartą jį pagavo kai buvo, tai koliojo, išvarė lauk, liepė daugiau nebeiti, stūmė nuo laiptų. Paskutinis kartas kai ją sumušė, tai dėl to, kad nėjo valgyti, praeitą mėnesį. V. sakė, kad mušė abudu, tėvas iš distancinio paleido, kad kumščiu į veidą trenką, o mama spyrė iš kojos, koliojo. Jai buvo mėlynė ant kojos, ji jam parodė mėlynę. Ar daugiau kur buvo mėlynių, nerodė, negali to pasakyti. Čia namuose pas juos vyksta taip, kitur nemuša. Kaip dažnai ją mušdavo nepasakys, bet koks kartas į savaitę tai būdavo. Čia tie rimtesni atvejai kai pernai įrašė į telefoną, kai šiais metais mušė ir jau bylą kėlė. Jis sakydavo V., kad reikia netylėti, kad eikim į policiją, kad taip negali jie daryti, kad negali jos daužyti. Bet ji bijodavo eiti, ji myli tėvus. V. dabar atsigavusi, ramiai gyvena, gali laisvai elgtis, atsipalaidavusi yra. Jai reikia pasitikėti savimi, nebijoti, mama jai viską drausdavo, neleisdavo draugauti su niekuo, tik namo po pamokų griežtai. Namuose ją vadino debile, kad bernų užsimanė, kad vaikų prisidarys. Bet ne tas jiems galvoje, kad jie nori mokytis, sakė jos mamai, kad ji nori išmokti skaityti ir rašyti, kad jie šunį myli labiau nei dukrą. Motina ją baisiai koliodavo, labai negražiais žodžiais, jis girdėjo kai jį rado pas V. kaip ją vadina. Paskui V. jam pasakodavosi, kaip su ja elgiasi, baisu būdavo. (1 t., b. l. 117-120).

Iš 2019-03-14 V. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. M. nurodė, jog 2019-03-13 vakare, adresu (duomenys neskelbtini), mama I. M. tampė už drabužių, sudavė kumščiu į dešinį petį, tėvas A. M. sudavė kumščiu į veidą, sukėlė fizinį skausmą. (1 t., b. l. 6-7).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, kairėje blauzdoje. V. M. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje krūtyje padaryta 5-7 parų laikotarpyje iki apžiūros 2019-03-15. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje padaryta 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros-2019-03-15. V. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. V. M. nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. V. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. M. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 65).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas balso įrašas, gautas iš ŠPRC prekybos ir verslo skyriaus mokymo dalies administratorės D. V.. Garso įraše tarp pokalbio girdisi merginos verksmas, girdisi smūgio garsai, girdisi merginos klyksmas (1 t., b. l. 84-86).

Iš 2018-03-27 Šiaulių profesinio rengimo centro prekybos ir verslo skyriaus vaiko gerovės komisijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo bendrauta su mokinės V. M. tėvu A. M., kuris buvo nekalbus, susinervinęs, bet patvirtino, kad V. keletą kartų trenkė mama. Tą patį patvirtino ir mama I. M., su kuria buvo bendrauta telefonu. (1 t., b. l. 125).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų I. M. ir A. M. kaltė įrodyta.

Kaltinamoji I. M. 2018 m. kovo 26 d. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai V. M., todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, be to, I. M. 2019 m. kovo 13 d. mušdama ir kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai V. M., todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Kaltinamasis A. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – dukrą V. M., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamoji I. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino paD.i nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji anksčiau neteista, jos atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, įsipareigojo atlyginti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tai patvirtina teismui pateiktas 2019 m. birželio 20 d. susitaikymo protokolas. Kaltinamoji I. M. nebausta administracine tvarka, nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, yra ištekėjusi, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų ji nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamoji I. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. M. smurtines nusikalstamas veikas padarė prieš savo šeimos narį – dukrą, bei siekiant užtikrinti, kad ji ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė. Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, įsipareigojo atlyginti patirtas išlaidas už nukentėjusiajai V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, tai patvirtina teismui pateiktas 2019 m. birželio 20 d. susitaikymo protokolas. Kaltinamasis A. M. nors baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau dirba, yra vedęs, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – dukrą, bei siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai I. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-06-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 201,50 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant nukentėjusiajai V. M. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, priteisimo valstybės naudai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąją V. M. byloje atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė. Kaltinamųjų I. M. ir A. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta, jų turtinė padėtis nėra tokia, kad negalėtų sumokėti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų, todėl iš kaltinamųjų I. M. ir A. M. lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai patirtos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas, saugomas prie 2 tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

I. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už dviejų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jai susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu I. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš I. M. ir A. M. priteisti po 100,75 EUR (vien šimtą eurų 75 centus) iš kiekvieno valstybei atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant nukentėjusiajai V. M. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 870, AB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą -188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė