- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- 2S-22-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03192-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- S. K., E. S.
- Ieškovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr.e2S-22-544/2020
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03192-2019-0
2020 m. sausio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams S. K., E. S., tretiesiems asmenims Panevėžio rajono 3-iojo notarų biuro notarui P. D. (P. D.), A. J., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2017 m. vasario 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), kaip sudarytą dėl apgaulės; taikyti dvišalę restituciją - grąžinti E. S. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš E. S. ir S. K. solidariai priteisti ieškovui 15 900 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovas pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų S. K. ir E. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 15 900 Eur, o neturint nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau kaip už 15 900 Eur, areštuoti atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir /ar kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams S. K. ir E. S. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovams vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu V. J. civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio drausimo fondui, kitų mokėjimų vykdymą, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą tenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovams S. K. ir E. S. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 15 900 Eur. Atsakovams neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 15900,00 Eur, teismas nutarė areštuoti atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, 15900,00 Eur (įskaitant ir areštuotų nekilnojamąjį ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovams vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu V. J. civilinėje byloje Nr. 2-7273-223/2019, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui, kitų mokėjimų vykdymą, reikalingų būtiniausiems poreikiams patenkinti.
4. Teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, sprendė, kad ieškovas pagrindė savo reikalavimus, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nustatė, jog ieškovas ginčija 2017 m. vasario 15 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį. Teismui nežinoma tiksli atsakovų turtinė padėtis, turimi įsipareigojimai, prievolės, todėl laikė, kad 15 900 Eur dydžio ieškinio reikalavimas atsakovams yra pakankamai didelė suma. Atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą, taip pat į tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindžia aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
5. Pažymėjo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, t. y. atlieka tik preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, o ne bylos nagrinėjimą iš esmės, ir sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas S. K. prašo skundžiamą 2019 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
7. Nurodo, jog nesutinka su skundžiama nutartimi, nes laikinosios apsaugos priemonės jo atžvilgiu pritaikytos tinkamai nenustačius šioms priemonėms taikyti būtinų aplinkybių, nesivadovaujant galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir aktualia teismų praktika, o skundžiama nutartis yra be motyvų.
8. Ieškovas savo ieškinį grindžia ne įrodymais, ne faktinėmis aplinkybėmis, o savo sukurtomis istorijomis apie tariamą atsakovų apgaulę. Ieškovas neįrodinėja aplinkybių, sudarančių jo paties išgalvotą ieškinio pagrindą, ir nenurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis ketina jį pagrįsti. Nesant byloje jokių ieškinį bent preliminariai pagrindžiančių įrodymų, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neatitiko pirmosios sąlygos, t. y. ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Pirmos instancijos teismas net neatliko preliminaraus ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimo ir nepasisakė, ar ieškovo ieškinio reikalavimas tikėtinai pagrįstas, jei taip – kokiais motyvais paremta ši išvada.
Šalies argumentai
9. Apeliantas mano, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios atitiktų antrąją sąlygą: nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, - nei ieškovas, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė. Nors ieškovas nurodė apie galimą atsakovo ketinimą turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šių teiginių nepagrindė. Taigi, nebuvo nustatyta ir antroji privaloma sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas V. J. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, byloje yra pateikti duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir neteisėtas veikas. Apeliantas neginčija ieškovo pateiktų duomenų apie tai, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantas taip pat neatskleidė savo turtinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 337 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei šalių pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, laikinąsias apsaugos priemones taikė esant pagrindo pagrįstai išvadai, jog ieškovo pareikšti reikalavimai, įvertinus juos preliminariai, gali būti tenkinami. Teismas skundžiamoje nutartyje aptarė ieškinio faktinį pagrindą nuginčyti sandorį dėl panaudotos apgaulės bei nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė aplinkybes dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų. Patikrinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad ieškinys nebuvo akivaizdžiai nepagrįstas, nes kartu su juo buvo pateikti, ieškovo vertinimu, jo reikalavimą pagrindžiantys įrodymai. Padaręs išvadą, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, ar yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Byloje nustatyta, kad atsakovams S. K. ir E. S. yra pareikštas ieškinys pripažinti negaliojančia 2017 m. vasario 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini), dėl ją sudarant panaudotos apgaulės; taikyti dvišalę restituciją - grąžinti E. S. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o iš E. S. ir S. K. solidariai priteisti ieškovui 15 900 Eur.
17. Apeliantas atskirajame skunde neneigia, kad jam ieškinio suma yra didelė, neįrodinėja, kad tokio dydžio reikalavimą galėtų įvykdyti, kad turi pakankamai materialinio turto galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškinys pareikštas fiziniams asmenims, apie kurių finansinę padėtį duomenys viešai neskelbiami, todėl gali būti įvertinti tik patiems asmenims tuos duomenis pateikus ar nustatyta tvarka juos išreikalavus.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai ieškovas pateikia pakankamai duomenų apie atsakovo nesąžiningumą ar ketinimą paslėpti/perleisti turtą. Tačiau nagrinėjau atveju, atsižvelgiant į egzistuojančių ir pirmiau aptartų aplinkybių visumą (atsakovai yra fiziniai asmenys, kuriuos ieškovas tvirtina atlikus apgaulės veiksmus; pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovų finansinė padėtis nestabili ir nėra gera; apeliantas nepateikė duomenų, leidžiančių vertinti, kad 15 900 Eur reikalavimas jam yra įvykdomas) vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.
19. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių visumą, nenustatė pagrindų, leidžiančių daryti išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje buvo pritaikytos nepagrįstai ir (ar) neteisėtai.
20. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Tačiau teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes yra pateiktas apeliacinis skundas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, paties ieškinio bei neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo netikrina. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, bus reikšmingi šią bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo klausimą. Todėl ir aplinkybė, jog priimtas teismo sprendimas nėra palankus ieškovui, nelaikytina lemiamu kriterijumi sprendžiant ar skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo faktinis ir teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu nustatytos aplinkybės leido pagrįstai vertinti, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, yra pagrindas išvadai, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.