Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir N. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. T., K. T., E. S., R. S., A. G., V. G., R. M. Ž., P. P., J. P. ieškinį atsakovams D. J., N. J., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos bei išvadą byloje teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, kad ieškovai nėra žemės sklypo, kuriame yra šalims priklausantis pastatas, savininkai, todėl jie neturi teisės atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti sklypo kadastrinius duomenis Nekilnojamojo turto registre. Atsakovų įsitikinimu šiuos veiksmus gali atlikti tik valstybė. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypų įsigijimo ir nuomos tvarką reglamentuoja Vyriausybės patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės). Asmenys, kurie pageidauja ir turi teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia Taisyklių 12 p. nurodytus dokumentus, iš jų ir žemės sklypo planą. Akivaizdu yra tai, kad pagal Taisyklių nuostatas gali būti privatizuojamas tik toks žemės sklypas, kurio kadastriniai duomenys yra nustatyti ir kuris nustatyta tvarka yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taisyklių 14 p. nustato, kad tais atvejais, kai žemės sklypo formavimo procedūra nėra baigta, sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius, tai yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, turėdamas visus Taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą, šį žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre (Taisyklių 16.1 p.). Taigi tinkamai parengta ir su Nacionaline žemės tarnyba suderinta valstybinio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla yra būtina žemės sklypo įteisinimo sąlyga. Šias aplinkybes teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė R. S. bei liudytoja P. G.. Įvertinusi aptartas nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkai turi teisę atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nes kitu atveju būtų apribota statinių savininkų teisė siekti valstybinio žemės sklypo privatizavimo pagal LR žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p. nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai teisėtai atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad ieškovai nėra atlikę visų būtinų procedūrų žemės sklypui išsipirkti, nes prie pastato esantis žemės sklypas šiuo metu nėra suformuotas. Atsakovų įsitikinimu pirmiausia turėjo būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas ir tik po to atliekami sklypo kadastriniai matavimai bei parengiamas žemės sklypo planas. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmuo gali įgyti teises (taip pat nuosavybės) tik į pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuotą ir įstatymų nustatyta tvarka viešajame registre įregistruotą žemės sklypą. Žemės sklypų formavimo ir planų rengimo taisyklės yra nustatytos teritorijų planavimo įstatymų, o žemės sklypai formuojami kompetentingoms valstybės institucijoms priimant atitinkamus administracinius aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 2 d. nuostatos numato, jog tais atvejais, kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė, žemės sklypai formuojami LR žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o kitais atvejais žemės sklypai formuojami LR žemės įstatymo, LR teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pagal P. G. IĮ parengtą Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2008-03-14 įsakymu Nr. 4-1708. Šiuo įsakymu Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypo ribas, žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą bei nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Iš žemės sklypų, suprojektuotų prie esamų pastatų Gindulių kadastro vietovėje sąrašo matyti, kad gamybiniam pastatui sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas 0,39 ha ploto žemės sklypas (b. l. 16-19). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2008-03-14 administracinis aktas nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad ginčo žemės sklypas buvo suformuotas vadovaujantis žemėtvarkos projektu, todėl sklypo ribos ir plotas yra nustatyti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai yra specialūs teritorijų planavimo dokumentai, kurie yra viena iš žemės valdos projektų rūšių ir sudaro sudėtinę žemėtvarkos planavimo dokumentų sistemos dalį (LR žemės įstatymo 37 str. 1 d., 3 d. 1 p.). Taigi ieškovams nusprendus žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti vadovaujantis patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu, papildomo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto parengimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Dėl to valstybinio žemės sklypo įteisinimo procedūrai užbaigti šiuo atveju yra būtina atlikti sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Klaipėdos apskrities viršininko 2008-03-14 įsakymu patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, todėl ieškovai turėjo teisę atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Atsakovai skunde nurodė ir tai, kad formuojama žemės sklypo dalis patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl šios sklypo dalies privatizavimas pagal teisės aktus yra draudžiamas. Atsakovų įsitikinimu sklypo dalies pastato eksploatavimui naudoti nebus galima, todėl šios sklypo dalies įtraukimas į formuojamą sklypą nėra tikslingas. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo, esančio prie šalims priklausančio pastato, dalis patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės - (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos teritoriją, todėl yra saugoma kaip kultūros paveldo objektas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus draudimo į formuojamą žemės sklypą įtraukti kultūros paveldui priskiriamą sklypo dalį, kartu nustatant specialiąsias šios teritorijos naudojimo sąlygas. Iš byloje esančio Kultūros paveldo departamento 2014-05-07 rašto matyti, jog trečiasis asmuo pasiūlė prie pastato – pašarų sandėlio formuoti žemės sklypą taip, kad jo dalis nepatektų į kultūros paveldo objekto teritoriją. Šiame rašte nurodyta ir tai, kad kitu atveju planuojamai sklypo daliai, kuri patenka į kultūros vertybės teritoriją, bus privaloma taikyti LR Vyriausybės nutarimu patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XIX skyriuje numatytus apribojimus „Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos“ (b. l. 30). Taigi galima padaryti išvadą, jog Kultūros paveldo departamento siūlymas dėl sklypo formavimo yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau šių rekomendacijų nesilaikymas ir saugotinos teritorijos įtraukimas į formuojamą žemės sklypą savaime nėra neteisėtas. Nors kultūros vertybių teritorijai priskirta žemės sklypo dalis pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus negali būti privatizuojama, tačiau teisės aktai nedraudžia šalims šia sklypo dalimi naudotis nuomos pagrindu, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus apribojimus. Pažymėtina, kad vien tai, jog dalies žemės sklypo naudojimas bus apribotas, nagrinėjamu atveju nepatvirtina atsakovų teisių pažeidimo. Iš byloje esančio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinio padalinio 2014-01-08 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad UAB „Gargždų matavimai“ parengtoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje žemės sklypo plotas yra nustatytas, o kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas sklypo ribas. Pažymėtina, kad atsakovai turėjo teisę nustatyta tvarka siekti, jog būtų patikslintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas arba parengti naują teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo būtų patvirtintos kitokios sklypo ribos, tačiau apie tokius atsakovų veiksmus byloje duomenų nėra. Taigi galima padaryti išvadą, jog atsakovai nepagrįstai atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo planą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovų teisę be atsakovų sutikimo baigti kadastrinių matavimų bylos derinimo darbus.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimą palikti nepakeistą.