Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą duodanti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Sutkus atsiliepimo į ieškovės ieškinį nustatytu laiku nepateikė, į parengiamuosius teismo posėdžius, į teismo posėdį neatvykdavo, prašymų teismui neteikė, bylos eiga nesidomėjo, ieškovei ir jos atstovei neprieštaraujant byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui, kuriam po jo paieškos per policiją, apie paskutinį teismo posėdį pranešta tinkamai.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad A. S. gyvenama vieta būtų nustatyta su motina ir kad būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas A. S., kurio dydis yra netgi mažesnis nei pagal formuojamą teismų praktiką dėl rekomenduojamo priteisti vaikui išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo matyti (4 b.l.), kad A. S., gim. 2011-01-28, tėvai yra ieškovė D. K. ir atsakovas M. S.. Santuokos jie nesudarė.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukros A. S. gyvenamąją vietą su ja, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, dukra ir taip nuo pat gimimo faktiškai gyvena su ja, ieškovė viena rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina neprieštaravo Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovė, kuri teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinas pareigas, kad ši šeima būtų įtraukta į soc. rizikos šeimas. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų dukrą, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, nenustatyta jo pastovi gyvenama vieta, jis yra įtrauktas į asmenų neturinčių pastovios gyvenamos vietos Šiaulių m. sąrašą, galimai gyvena užsienyje, tinkamai vaiku pasirūpinti negalėtų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė rekomenduoja vaiko gyveną vietą nustatyti su motina, todėl teismas A. S. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jos motina D. K. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 str.).

Kadangi ginčo ne tik dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau ir dėl bendravimo su juo tvarkos nėra, ieškovė nereiškia atitinkamo reikalavimo, todėl šios tvarkos nustatymas nėra tikslingas. CK 3.170 str. numato lygias abiejų skyrium gyvenančių tėvų teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Bendravimo su vaiku teisė yra asmeninė tėvų teisė ir turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Visus klausimus, susijusius su vaiku, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo tik po 200 Lt kas mėnesį bei išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo iki 2012-04-28. Ieškovės teigimu A. S. nuo pat gimimo gyveno su motina, ieškovė viena rūpinosi dukra, o vaiko tėvas vaiko išlaikymo vaikui neteikė, viso sumokėjo vaiko išlaikymui tik 50 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad tokių sumų neužtenka net minimaliems vaiko poreikiams - maistui, aprangai, avalynei, higienos reikmėms, būstui, vaiko mokslui bei laisvalaikiui – patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008). Ieškovė ieškinyje taip pat posėdžio metu nurodė vaiko ir būsto, kuriame vaikas gyvena su motina, išlaikymui kas mėnesį reikalingų lėšų sąrašą: už maistą 300 Lt, už sauskelnes 100 Lt, vaiko lavinimui 50 Lt, drabužiais ir avalynė 200 Lt (6 b.l.), išlaidos už ieškovėms tėvui priklausantį 3 k. butą, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su vaikais, 300 Lt, viso 950 Lt (1 b.l.).

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydį, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 850 Lt (LR Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718, V.Ž. 2012 m., Nr. 70-3608). Tačiau kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d.).

Ieškovė yra iš dalies apmokamose motinystės atostogose iki vaikui sueis 2 metai amžiaus, kas mėnesį gauna tik apie 600 Lt motinystės pašalpą (iki 2013-01-28 gaus), kitų pajamų, nekilnojamo turto neturi (7-10 b.l.). Motinystės atostogoms pasibaigus, ketina grįžti į ankstesnį darbą Šiaulių miesto Ringuvos specialiojoje mokykloje. Kitų pajamų ieškovė neturi, šeimoje kartu auga dar vienas jos vaikas, kuris šiuo metu yra pilnametis. Teismas neturi duomenų apie ieškovo darbovietę Lietuvoje ar užsienyje, išvykimo į užsienį nėra deklaravęs, atsakovas nekilnojamo turto, automobilių neturi (13-16 b.l.).

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, pripažįsta būtinu 200 Lt per mėnesį A. S. išlaikymą. Su tokiu išlaikymo dydžiu sutinka ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į ieškovo galimybę gauti didesnes pajamas (jis yra darbingas, jauno amžiaus) bei į tai, kad ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, visiškai nesirūpina jos sveikata, nevyksta su ja pas gydytojus, nesirūpina jos mokslais, ką patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė, o A. S. auklėjimo, rūpinimosi jos sveikata, mokslais našta tenka tik ieškovei, kas apsunkina jos galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo.

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteisiant dukrai 200 Lt periodinių išmokų nuo 2012-04-29 kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 8 str.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad nuo pat vaiko gimimo atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, įvertinant tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kas prisidėdavo prie savo dukros A. S. išlaikymo, buvo abejingas teismo procesui, atsikirtimų į ieškovės ieškininius reikalavimus nereiškė, nepranešė teismui apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimus, teismas pripažįsta, kad susidarė ieškovės nurodytas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą (CPK 178 str., 185 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, į ieškovės prašomą priteisti sumą (išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 200 Lt kas mėnesį), taip pat atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį už tą laikotarpį, į tai, kad jis neturėjo kitų išlaikytinių, buvo darbingas, galėjo gauti didesnes pajamas, todėl atsižvelgdama į teismų praktiką tokiais atvejais nutaria tenkinti ieškovės reikalavimą tenkinti, priteisiant iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už 15 mėn. nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo, t.y. nuo 2011-01-28 iki 2012-04-28, skaičiuojant minimalų, t.y po 200 Lt kas mėnesį išlaikymą, viso 3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-205/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-469/2006; 1 b.l.).

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovei uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė dėl išlaikymo priteisimo ir už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovė taip pat yra atleista nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p., LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti tik 480,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012-06-14 pažymą Nr. VI-818(7.1098), kitos 2012-07-10 pažymoje Nr. VI-926(7.1098) nurodytos sumos (576,00 Lt) neprašoma priteisti, šalims nepavykus ginčo išspręsti taikiai.

Kadangi ieškovės ieškinys patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 304 Lt žyminio mokesčio bei 480 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Valstybės biudžetui 9,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš atsakovų nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-01-28 iki 2012-04-28 bei išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-04-29 iki kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnametės dukros atstovei – motinai D. K., priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 304 Lt (tris šimtus keturis litus) žyminio mokesčio ir 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.