- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-01-15
- Bylos Nr.
- AN2-24-383/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01505-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo S. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. S. T. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. 2020 m. rugpjūčio 6 d. 14.30 val. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai atliko veiksmus restorane ,,M.“. S. T. nubaustas už tai, kad patikrinimo metu, sutikrinus Sodra duomenis nustatyta, kad padavėja V. Ž. UAB ,,G.“ nėra įdarbinta. UAB ,,G.“ direktorius S. T. nesudaręs darbo sutarties su padavėjos funkcijas vykdančia V. Ž. ir apie jos įdarbinimą ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, direktorius S. T., būdamas UAB ,,G.“ vadovas ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešęs mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie nevykdomą veiklą, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 3 punkto ir 46 straipsnio 2 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1225 ,,Dėl Mokesčio mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 62 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu apygardos teismui S. T. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą dalyje dėl nelegalaus darbo panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą dėl šio nusižengimo nutraukti.
2.1. Skunde nurodo, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje iš darbo restorane išėjo padavėja ir atsirado laisva vieta. Kita padavėja G. S. pasakė, kad dirbti norėtų jos draugė. 2020 m. rugpjūčio 6 d. apie pietų metą atėjo V. Ž., kuri prisistatė kaip G. draugė. Tuo metu turėjo išeiti ir skubėjo, todėl su ja apie darbą nekalbėjo. Jai pasakė, kad ateitų kitą dieną ir išėjo. Po kiek laiko paskambino ir pasakė, kad restorane atliekamas patikrinimas ir, kad rasta neįdarbinta mergina. Jis atvažiavo ir sužinojo, kad V. Ž., draugei pasiūlius, bandė praktikuotis nurenkant indus nuo stalo, priimant užsakymą iš lankytojų. Tai buvo padaryta jam nežinant, kadangi tą dieną su V. Ž. apie jokias darbo sąlygas, apie uždarbį, nekalbėjo. Jos nepažinojo, apie jos kvalifikavimą ir tinkamumą padavėjos darbui duomenų neturėjo, todėl net nepagalvojo apie jos įdarbinimą. Susidariusioje situacijoje nežinojo ką daryti, todėl manė, kad bus geriausia jau po patikrinimo tą pačią dieną V. Ž. įdarbini ir duomenis išsiųsti Sodrai.
2.2. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, neatskleidė veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl padarė neteisingas išvadas dėl nelegalaus darbo. Apelianto paaiškinimas Valstybės mokesčių inspekcijos pareigūnams parašytas lietuvių kalba, kurią sunkiai supranta, nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Teisinių terminų prasmę konkrečioje situacijoje suvokė tiek, kad neva tai buvo nelegalaus darbo atvejis. Teismas vadovavosi vien tik jo paaiškinimu, bet neaptarta ir neįvertinta aplinkybė, kad jis sakė, jog apie jokias darbo sąlygas, atlyginimą nebuvo kalbėta, aptarnauti klientus neleido.
2.3. Skunde pažymima, jog nebuvo analizuoti V. Ž. parodymai teisme. Teismas be jokio pagrindo teigė, kad susitarimą dėl darbo funkcijų įrodo byloje surinkti kiti duomenys, tačiau jie atskleidžia tik vieną veikos pusę, t. y. tam tikrų fizinių veiksmų atlikimą. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytų aplinkybių, kad V. Ž. atliko veiksmus nuo 14.38 val. iki 15.14 val., kad buvo pateiktas prekių apmokėjimo kvitas ir nebuvo darbo sutarties su ja, neginčija, tačiau ši išorinė veiklos pusė neatskleidžia susitarimo dėl darbinių funkcijų atlikimo. Jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad konkrečioje situacijoje leido V. Ž. dirbti, nėra. Be to, teismas nepasisakė dėl būtino veikos požymio - darbinių funkcijų atlygintinumo. Apie jokį darbo atlygį net nebuvo užsiminta. Byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima teigti apie įsipareigojimą V. Ž. mokėti darbo užmokestį. Kaip minėta, ji atliko tik dalį padavėjos funkcijai priklausančių veiksmų, t. y. tik priėmė iš klientų užsakymą, bet finansinių operacijų neatliko. Tai buvo vienetinis atvejis, kuris truko neilgai, kitų tokio pat pobūdžio veiksmų V. Ž. iki operatyvaus patikrinimo neatlikinėjo.
3. Atsiliepimu į S. T. apeliacinį skundą, Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. S. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutarimą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl S. T. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutarimu pakankamai išsamiai pasisakyta dėl apelianto veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apelianto kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad S. T. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.
8. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia nelegalus darbas. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį raštu ir apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios įtvirtintas atitinkamai DK 42, 43 straipsniuose.
9. Teismų praktikoje nurodyta, kad tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
10. Apeliantas nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Skunde teigia, kad iš darbo restorane išėjo padavėja ir atsirado laisva vieta. Kita padavėja G. S. pasakė, kad dirbti norėtų jos draugė. 2020 m. rugpjūčio 6 d. atėjo V. Ž., kuri prisistatė kaip G. draugė. Tuo metu turėjo išeiti ir skubėjo, todėl su ja apie darbą nekalbėjo. Jai pasakė, kad ateitų kitą dieną ir išėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas pradinėje tyrimo stadijoje savo pateiktame paaiškinime nurodė, kad iš darbo išėjo padavėja U. ir ieškant jai pamainos, ji paminėjo, kad jos draugė ieško darbo, todėl buvo sutarta, kad ji ateis pasibandyti apie 12 val., apie darbo užmokestį ir sąlygas aptarti dar nespėjo. Nurodė, kad jei abiem sąlygos būtų tikę, planavo sudaryti darbo sutartį. Gynybinė apelianto versija, kad su V. Ž. nesitarė dėl darbo, iškelta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, supratus gresiančią administracinę atsakomybę bei siekiant jos išvengti. Šie byloje esantys įrodymai yra išsamūs, vieni kitiems neprieštaraujantys ir neginčijamai patvirtinantys nelegalaus darbo faktą.
11. Apelianto kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodo liudytojos V. Ž. parodymai, kad toje kavinėje dirba jos draugė, o ji ieškojosi darbo. Direktorius žinojo, kad ji ateis, sutarties nepasirašė, nes jis turėjo išeiti. Ji pasiliko pažiūrėti kaip draugė dirba, stebėjo, nuvalė staliuką. Draugė paprašė aptarnauti klientus, nes buvo daug žmonių. Akcentuotina, kad V. Ž. paaiškinime nurodyta, kad atvykus klientams priėmė iš jų užsakymą, vėliau pateikė apmokėjimui jų sąskaitą, šiandien į kavinę restoraną atėjo pirmą kartą pasibandyti dirbti, dėl darbo tarėsi su įmonės ,,G.“ direktoriumi. Dėl atlyginimo nekalbėjo, po šios dienos tarėsi, kad bus įdarbinta. Atliko darbus: valė staliukus, nurinkinėjo juos. Taigi, pradinėje tyrimo stadijoje liudytoja patvirtino, jog nusižengimo padarymo metu ji buvo sutarusi, kad pasipraktikuos dirbdama, vėliau bus įdarbinta, o bylos nagrinėjimo metu teisme pakeitė parodymus ir teigė, kad neva nesitarė dėl darbo su direktoriumi, draugė jos paprašė padėti. Šis parodymų pasikeitimas vertintinas kaip siekis padėti apeliantui išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, kad jo kaltę įrodo byloje esančių įrodymų visuma. Liudytoja G. S. apklausiama apylinkės teisme parodė, kad jos draugė norėjo kartu su ja dirbti. Buvo labai daug žmonių, todėl draugės paprašė, kad ji padėtų. Šie parodymai taip pat vertintini kaip siekis padėti išvengti apeliantui atsakomybės, juo labiau, kad šią liudytoją su apeliantu siejo/sieja darbiniai santykiai. Be to, ši liudytoja patvirtino faktą, kad V. Ž. aptarnavo klientus. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020 m. rugpjūčio 6 d. Faktų fiksavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad V. Ž. realiai dirbo, t. y. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame restorane ,,M.“ UAB ,,G.“ 14.38 val. pateikė užsakymą, kurio metu aptarnavo ir patiekalus pateikė padavėja V. Ž.. Sutikrinus ,,Sodra“ duomenis nustatyta, kad padavėja V. Ž. UAB ,,G.“ nėra įdarbinta.
12. Remiantis V. Ž. paaiškinimu, ji patvirtino, kad susitarė su apeliantu dėl to, kad pasipraktikuos dirbti ir po šios dienos bus įdarbinta. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad neva neketino įdarbinti liudytojos, tačiau ši gynybinė versija paneigta bylos medžiaga. Akcentuotina, kad apeliantas sudarė sąlygas V. Ž., ieškančiai nuolatinio darbo, pagrįstai manyti, kad su ja bus sudaryta darbo sutartis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. Ž. buvo įdarbinta tą pačią dieną po atlikto patikrinimo restorane ,,M.“. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad susitarimas dėl darbo santykių tarp liudytojos ir apelianto buvo.
13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susitarimo dėl darbo užmokesčio. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
14. Nagrinėjamu nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, kadangi V. Ž. apelianto naudai atliko nustatytas darbo funkcijas – aptarnavo restorane buvusius klientus, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, priešingai, nei nurodoma skunde, yra apelianto kaltę įrodo ne tik jo paties paaiškinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet surinkta pakankamai objektyvių aukščiau išdėstytų įrodymų, pagrindžiančių nelegalaus darbo faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstyti duomenys patvirtina, kad tarp apelianto ir V. Ž. buvo įvykęs realus susitarimas dėl liudytojos priėmimo konkrečių pareigų atlikimui, kuris nebuvo nustatytas rašytine darbo sutartimi, nes aptarti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas su V. Ž. buvo susitaręs dėl darbo pobūdžio, dėl įdarbinimo. Nors buvo susitarta, kad liudytoja pasipraktikuos atlikti darbą, o vėliau bus įdarbinta, tačiau tai nepašalina apelianto kaip darbdavio pareigos įdarbinti V. Ž. pagal Darbo kodekse nustatytą tvarką, t. y. sudaryti darbo sutartį su darbuotoju bei apie tai pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Be to, akcentuotina, jog susitarimo dėl išbandymo sąlygos yra numatytos DK 36 straipsnyje (sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo), o nagrinėjamu atveju patikrinimo metu su V. Ž. darbo sutartis sudaryta nebuvo, VSDFV nepranešta apie asmens darbo pradžią, tokiu būdu susitarimai dėl išbandymų sąlygų neatitiko DK 36 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad net ir esant išbandymo terminui, darbas gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs VSDFV apie asmens darbo pradžią. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. su apeliantu aptarė darbo sąlygas, realiai atliko darbo funkcijas (dirbo bendrovės naudai, pakluso joje nustatytai darbo tvarkai), nors nebuvo sudaryta darbo sutartis ar pranešta prieš vieną dieną apie įdarbinimą VSDFV, todėl apelianto veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą nepakeistą ir S. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.