Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A–18–113/2007

Teisėja Raimonda Pauparienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.5.2; 1.2.14.5.5; 1.2.14.5.6

2008 m. sausio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Jūratei Dužinskienei, Ainai Kuprijanovienei, Eglei Gečaitei, Danutei Klimašauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir S. G. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006-10-10 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 180 str. 3 d. laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; D. K. priteista iš V. K. ir S. G. solidariai 169441,80 Lt turtinei žalai ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti; šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. P., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir S. G. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe susitarė daryti ir padarė vieną sunkų nusikaltimą - plėšimą, kuriame kiekvienas jų atliko tam tikrą užduotį - t. y. įsibrovę į patalpas, panaudodami fizinį smurtą bei kitaip atimdami nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė didelės vertės svetimą turtą: V. K. ir S. G. 2004 m. liepos mėn., tiksli data nenustatyta, susitarė daryti sunkų nusikaltimą - plėšimą, kartu parengė šią nusikalstamą veiką ir, siekdami sudaryti sau tinkamas sąlygas nusikaltimui vykdyti ir užtikrinti, kad nebūtų netikėtai užklupti policijos pareigūnų ar kitų asmenų, nusprendė pagalbai pasitelkti kelis asmenis, kurie stebėtų nusikaltimo vietos prieigas ir įspėtų juos apie galimą pavojų. Vykdydami šiuo susitarimu jiems skirtą užduotį, V. K., matant S. G., kuris tuo metu sėdėjo automobilyje “Hyundai Sonata”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. liepos 21 d., laikotarpiu nuo 21 val. iki 21 val. 30 min., susitiko su apie šį nusikalstamą susitarimą nežinojusiais S. L. ir R. P. ir, neaiškindami priežasčių, paprašė juos, taip pat K. M. būti netoli nusikaltimo vietos, t. y. R. P. būti (duomenys neskelbtini), S. L. –(duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės „Molupis“, K. M. – (duomenys neskelbtini), prie degalinės „Ginara“, ir stebėti (duomenys neskelbtini) gatvės prieigas, o pasirodžius policijos pareigūnų patruliui, pranešti jiems, V. K. arba S. G., telefonu, ką pastarieji ir darė. V. K., toliau atlikdamas jam skirtą plėšime užduotį, 2004 m. liepos 21 d., apie 22 val., užkalbinęs D. K. jos namo kieme ir melagingai prisistatęs jos anūko pažįstamu, įsibrovė į patalpą – D. K. namą, (duomenys neskelbtini), ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą – sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į veidą, papurškė jai į akis nenustatytas chemines medžiagas, dėl ko D. K. pargriuvo, bei laikydamas ją gulinčią ant grindų veidu žemyn lipnia juosta surišo rankas ir kojas, tuo atėmė D. K. galimybę priešintis. Tuo metu S. G., atlikdamas jam skirtą plėšime užduotį, nenustatytos markės mikroautobusu įvažiavo į namo kiemą, (duomenys neskelbtini), ir įsibrovė į nurodytą gyvenamąjį namą, kur kartu su V. K. tęsė nusikalstamus veiksmus, t. y. iš D. K. namo ir pagalbinių patalpų – garažo, (duomenys neskelbtini), kartu su V. K. pagrobė didelės – 189227,5 Lt – vertės D. K. turtą, t. y.: 31800 Lt vertės ne mažiau 800 kg smulkios gintaro žaliavos, 15000 Lt vertės 3 kg gintaro dirbinių, 8612 Lt vertės 130 kg nusukto gintaro žaliavos, 16690 Lt vertės 70 kg nurūgštinto gintaro žaliavos, 50085 Lt vertės 210 kg sluoksniuoto gintaro, 38160 Lt vertės 120 kg 16-os frakcijos gintaro, supiltus į 29 maišus, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, 600 Lt vertės nešiojamą nuotolinio ryšio telefoną „Siemens“, 250 Lt vertės juodą odinę rankinę su 150 Lt, 4200 JAV dolerių (11933 Lt), 3000 Lt, 2020 Rusijos rublių (202 Lt), 3000 eurų (10390,5 Lt), 10 Lt vertės užrašų knygutę, 200 Lt vertės akinius skaitymui su beverčiu raudonos spalvos futliaru, bendros 15 Lt vertės du raktus nuo namo ir vieną raktą nuo kiemo vartelių, 630 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6100“ su SIM kortele, 150 Lt vertės juodą odinę piniginę, 500 Lt vertės automobilio „Mazda Xedox“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius su automobilio signalizacijos pulteliu, 600 Lt vertės du kiemo vartų ir garažo durų valdymo pultelius, bendros 50 Lt vertės pašto dėžutes, elektros dėžes ir radiatorių nuorinimo raktus, iš viso turto už 189227,5 Lt ir beverčius: čekišką stiklinį medalį, užrašų knygutę, šukas, du rašiklius, skaičiavimo mašinėlę, dvi nuotraukas bei rankinėje buvusius D. K. vardu išduotus dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), automobilio „Mazda Xedox 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną Nr. 5-0203356, du automobilio „Mazda Xedox 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisus (duomenys neskelbtini), leidimą į Nidą, kuriuos kartu pakrovė į nenustatytos markės mikroautobusą, tokiais savo veiksmais padarydami D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei didelę – 189227,5 Lt – materialinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliantas mano, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad smurto prieš nukentėjusiąją D. K. nevartojo, tai darė S. G. Pažymi, kad jo parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o S. G. buvo pasislėpęs užsienyje, pargabentas į Lietuvą davė parodymus, jog smurtą vartojo V. K. Apeliantas teigia, kad teismas nepašalino šių prieštaravimų. Aiškina, kad nelogiška daryti išvadą, jog D. K. užkalbino ir smurtą prieš ją vartojo būtent jis, nes yra pažįstamas su nukentėjusiąja. Nurodo, kad nors nukentėjusioji D. K. tvirtina, jog ją užpuolė šviesiais rūbais vilkintis jaunuolis, tačiau kitų liudytojų parodymai patvirtina, kad taip buvo apsirengęs S. G. Apeliantas teigia, kad atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normas. Jis mano, kad iš liudytojų V. M., K. M., R. P. parodymų galima daryti neabejotiną išvadą, kad į namą buvo įėjęs S. G.. Apeliantas ginčija pagrobtos gintaro žaliavos kiekį, jis teigia, jog iš byloje esančių dokumentų matyti, jog E. S. tokio kiekio, kurį pardavė D. K., neturėjo. Tvirtina, kad Lenkijos įmonė „Amber“ nėra registruota viešuose registruose ir jos išduota sąskaita – faktūra yra fiktyvi. Mano, jog šios aplinkybės svarbios nustatant pagrobto turto vertę, vertinant nukentėjusiosios parodymų patikimumą, todėl apeliantas mano, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuotas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – turto pagrobimas stambiu mastu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą pavesti Valstybinės mokesčių inspekcijos Audito tarnybai atlikti D. K. individualios įmonės veiklos patikrinimą siekiant nustatyti, ar įmonė tikrai turėjo tokį gintaro žaliavos kiekį. Mano, kad taip buvo suvaržyta jo teisė procesinėmis priemonėmis gintis nuo pareikštų kaltinimų, taip pat jo teisė į nešališką teimą. Tvirtina, kad pagrobus įmonės turtą turi būti atliekama turto inventorizacija surašant turto patikrinimo aktą, tai nebuvo padaryta, o pagrobtojo turto kiekis įrodinėjamas ne dokumentais, o nukentėjusiosios ir jos giminaičių parodymais. Apeliantas nurodo, kad surastas gintaras nebuvo įvertintas, neaišku, kokiais kriterijais remdamasis teismas sumažino civilinį ieškinį. Mano, kad civilinio ieškinio suma turtinei žalai atlyginti turėjo būti sumažinta ženkliai daugiau. Apeliantas taip pat mano, kad teismas priteisė nepagrįstai didelę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, nenurodė kriterijų, kuriais remiantis priteisiamą dydį sumažino iki 50 000 Lt. Tvirtina, kad nuosprendžio aprašomoji dalis yra neaiški, nusikalstamos veikos formulavimas perkeltas iš kaltinamojo akto. Apeliantas mano, kad teismas, atmesdamas jo prašymus, nelogiškai suformuluodamas nustatytas aplinkybes bei netinkamai surašydamas nuosprendį suvaržė jo teises į gynybą. Be to, apeliantas mano, kad nuosprendis turi panaikintas dėl pasitarimo kambario slaptumo pažeidimo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas ištyręs bylos aplinkybes, padarė neteisingas išvadas, netinkamai kvalifikavo jo veikas bei išsprendė civilinius ieškinius. Tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis su V. K. susitarė daryti konkretų nusikaltimą – plėšimą. Nuosprendyje nėra aptartas susitarimo turinys ar apimtis, t. y. tai, kad buvo susitarta daryti plėšimą stambiu mastu, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės – buvimą. Apeliantas teigia apklausų metu parodęs, kad važiuodamas prie D. K. namo nieko nežinojo apie V. K. sumanymą. Net iš V. K. parodymų negalima daryti išvados, kad buvo susitarta dėl prievartos pavartojimo siekiant užvaldyti D. K. turtą, nes pastarasis teigė, kad buvo susitarta pavogti D. K. turtą. Apeliantas nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog jis žinojo ir galėjo suprasti apie V. K. įvykdytą plėšimą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad lauke nebuvo pavartota fizinė jėga, smurtas, kiti veiksmai, paralyžiuojantys nukentėjusiosios veiksmus. Liudytojai K. M., S. L., nuteistasis R. P. patvirtino, kad dėl pagalbos su jais V. K. kalbėjo atskirai nuo apelianto, nurodė skambinti jam. Apeliantas mano, kad byloje nėra objektyvių duomenų ir nuosprendyje jie neaptarti ir nenurodyti, kurie paneigtų jo paaiškinimus, jog apie D. K. plėšimą nežinojo, nesuprato ir jo nesiekė. Nurodo, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nenurodydamas, kokių įrodymų pagrindu nuosprendyje padaryta išvada, jog nuteistieji susitarė, pasiskirstė vaidmenimis ir realizavo nusikalstamos veikos planą, taip pat neargumentavo, kokiais įrodymais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nuteistųjų parodymai prieštaringi, tačiau teismas nenurodo, kuriais įrodymais tiki, kuriuos atmeta ir kodėl. Neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą „...naivu tikėti, kad S. G. nežinojo ir nesuprato, kas vyksta“. Šis teiginys yra tik prielaida, o ja remtis apkaltinamajame nuosprendyje neleistina. Apeliantas nurodo, kad nėra jokių įrodymų, išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, kurie patvirtintų išvadą, jog „...S. G. mikroautobusu įvažiavo į nukentėjusiosios namo kiemą...“. Atkreipia dėmesį, kad kaltinamieji parodė, kad prie D. K. namo atvyko „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šie parodymai nėra paneigti. Apeliantas tvirtina, kad nesitarė, apie V. K. tikslus nežinojo ir nesuprato, todėl turi būti išteisintas kaip neįvykdęs veikos, numatytos BK 180 str. 3 d. Tik nuvažiavęs nuo D. K. namo sužinojo, kad V. K. apvogė moterį, ir suprato, kad padėdamas išnešti maišą, padėjo įvykdyti nusikaltimą, todėl turėtų būti teisiamas tik už šiuos veiksmus. Neneigia, kad po nusikaltimo gavo ir naudojosi nusikalstamu būdu įgytais daiktais. Gailėdamasis dėl savo veiksmų savo noru grįžo į Lietuvą ir davė parodymus teisėsaugos institucijoms. Mano, kad teismas, kvalifikuodamas nusikalstamas veikas kaip padarytas stambiu mastu, neįsigilino į byloje esančią prieštaringą medžiagą. Civiliniu ieškovu pripažinta D. K. kaip fizinis asmuo, teismas civilinį ieškinį tenkino ir priteisė atlyginti žalą D. K.. Tačiau byloje D. K., liudytojos E. S. pateikti duomenys patvirtina, jog gintaro žaliavą galėjo įgyti ir turėjo ne D. K., bet jos įsteigta įmonė. Liudytojos E. S. pateikti duomenys teismui pateikti duomenys liudija, jog jos įmonė tokio gintaro kiekio neturėjo ir negalėjo juo disponuoti. Apeliantas mano, kad D. K. teiginiai, jog ji atpažino ikiteisminio tyrimo pareigūnų išimtą gintaro žaliavą kaip savo, negalėdama nurodyti, pagal kokius požymius, kelia pagrįstas abejones dėl išimtos gintaro žaliavos priklausomybės. Nurodo, kad nepagrįstai pripažinus jį kaltu pagal BK 180 str. 3 d., be pagrindo priteista iš jo ir turtinė bei neturtinė žala. Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvuotai, prieštaraudamas byloje esančiai medžiagai, padarydamas jį kaltinančias išvadas, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį remdamasis prieštaringais įrodymais bei prielaidomis, motyvuotai neaptaręs prieštaringų duomenų, netinkamai kvalifikavo jo veikas bei išsprendė pareikštus ieškinius.

Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti V. K. apeliacinį skundą, nuteistasis S. G. ir jo gynėjas prašė tenkinti S. G. apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti apeliacinius skundus.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis keistinas, nes teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas veikas todėl nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė Byloje surinktų įrodymų vertinimas - išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Teigti, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų nėra pagrindo. Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde nenurodė kuo pasireiškė pasitarimų kambario slaptumo pažeidimas, savo teiginių nepagrindė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija šį apelianto teiginį pripažįsta nepagrįstu.

Dėl faktinių aplinkybių, dėl pagrobto turto vertės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, dėl organizuotos grupės

Vienas iš nuteistojo V. K. apeliacinio skundo teiginių, kad smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo ne jis, o S. G., yra paneigtas byloje surinktais duomenimis. Nukentėjusioji D. K. asmens parodymo atpažinti metu atpažino V. K. kaip asmenį, kuris ją užkalbino ir sudavė smūgius bei ją surišo. Nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentas, kad atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant asmens parodymo atpažinti procedūrą, nes atpažinimui buvo parodyti savo išore labai skirtingi 4 asmenys, yra nepagrįstas.

Pažymėtina, kad vertindamas nuteistųjų aiškinimus apie patekimo į D. K. gyvenamąjį namą aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė tokio vertinimo kriterijus ir pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D. K. parodymais, kad asmuo įėjęs į kiemą, užkalbinęs ją ir namo koridoriuje pavartojęs prieš ją smurtą bei ją surišęs, buvo kaltinamasis V. K. Motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus, kad smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo ne jis, o kaltinamasis S. G., nuosprendyje išdėstyti išsamiai ir teisėjų kolegijai abejonių nekelia.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad parodymo atpažinti veiksmas buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos. Nukentėjusiosios D. K. parodymai asmens parodymo atpažinti procedūros metu procesiškai įforminti tinkamai. Iš pridėtų nuotraukų matyti, kad atpažinimui buvo pateikti 3 asmenys, kurie laikė korteles su skaičiais 1, 2 ir 3, šie asmenys nurodyti ir protokole. Ketvirtasis asmuo, kuris užfiksuotas pirmoje nuotraukoje, neturėjo kortelės su numeriu, su juo nebuvo atliekami jokie veiksmai ir tai matyti iš vėlesnių nuotraukų. Todėl teiginys, kad atpažinimui buvo pateikti keturi asmenys, nors protokole užfiksuoti tik trys, neatitinka tikrovės. Asmenys, kurie buvo parodyti atpažinti, yra panašaus amžiaus, ūgio, kūno sudėjimo, ypač tai pasakytina apie asmenis su kortelėmis Nr. 2 ir Nr. 3, todėl nėra pagrindo teigti, kad atpažinimui buvo parinkti skirtingos išvaizdos asmenys ir tuo buvo pažeistos BPK 191, 192 str. nuostatos. Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog būtent V. K. užkalbino D. K., įėjo į jos gyvenamąjį namą ir pavartojo smurtą prieš ją.

Tą aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu V. K. vilkėjo šviesius rūbus patvirtino ir apklaustas teisme liudytojas S. L., kuris kategoriškai nurodė, kad įvykio dieną V. K. vilkėjo šviesiais rūbais-šviesiomis džinsinėmis kelnėmis ir šviesiu džemperiu, o S. G. buvo su tamsiomis džinsinėmis kelnėmis ir tamsiu džemperiu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltininkai po nusikaltimo nuvažiavo prie Jūros upės ir persirengė, rūbus, kuriuos vilkėjo nusikaltimo padarymo metu, sudegino. Liudytojas V. M. kategoriškai nepatvirtino, kad V. K. ir S. G. matė iki nusikaltimo padarymo, todėl jo parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad į namą pirmas įėjo ir smurtą prieš nukentėjusiąją D. K. vartojo V. K.

Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai, jog dėl to, kad V. K. mokėsi su nukentėjusiosios anūku, jis neva turėjo vengti susitikimo su ja, yra neteisingi. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji D. K. anksčiau nėra mačiusi V. K., todėl jis neturėjo pagrindo baimintis, kad nukentėjusioji gali jį atpažinti. Atvirkščiai, teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad V. K. anksčiau buvo lankęsis D. K. name, padėjo jam greičiau susiorientuoti ir rasti norimą pagrobti turtą. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertindamas su kitais bylos įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios D. K. turto grobime dalyvavo būtent šie du asmenys-V. K. ir S. G.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į nukentėjusiosios D. K. namo kiemą S. G. įvažiavo nenustatytos markės automobiliu, kad į jį kaltininkai sukrovė pagrobtus daiktus. Teismas konstatavo, kad tai patvirtina liudytojų P. J., J. P., A. J., kurie yra nukentėjusiosios kaimynai, parodymai ir šiais parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, o V. K. ir S. G. parodymus, kad jie atvyko lengvuoju automobiliu „Hyundai Sonata“, vertintino kaip kaltinamųjų siekį palengvinti savo padėtį, nes į lengvąjį automobilį jie nebūtų galėję sukrauti tokio kiekio gintaro, koks buvo nustatytas.

Abu nuteistieji neigė pagrobto gintaro kiekį, neigė ir tą aplinkybę, kad pagrobtą turtą bei gintarą išvežė mikroautobusu. Teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, pagrobto gintaro ir kito turto didelę vertę nuosprendyje nustatė remdamasis nukentėjusiosios D. K. parodymais, kad, turto grobimo metu į kiemą buvo įvažiavęs mikroautobusas ir tai teismo nuomone patvirtina, kad mikroautobusas buvo reikalingas didelio gintaro kiekio išvežimui. Be to, teismas nuosprendyje konstatavo, kad didelio gintaro kiekio pagrobimą patvirtino liudytojai A. Z., G. Z., L. R., E. S. ir A. C., nes jie prieš nusikaltimo padarymą matė nukentėjusiosios garaže didelį gintaro kiekį. Teismas taip pat konstatavo, kad nukentėjusioji pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos turėtos gintaro žaliavos kiekį.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ištyrė bylos duomenis, nukentėjusiosios parodymų patikimumą, kiek tai liečia pagroto turto kiekį bei jo įsigijimo aplinkybes. Vertinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas išvadas, manytina, kad teismas, nustatydamas pagroto turto kiekį, absoliučiai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismui pateiktais duomenimis.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio nukentėjusiosios pateiktų duomenų, kuriuos teismas pripažino įrodymais ir rėmėsi jais, padarydamas išvadą dėl didelė vertės turto grobimo, patikimumui. Kaltinamieji V. K. ir S. G. neginčija nukentėjusiosios D. K. nurodyto turto, kuris buvo pagrobtas iš jos gyvenamojo namo vertės ir ginčija tik pagrobto gintaro kiekį, kuris ir nukentėjusiosios ir kaltinamųjų teigimu buvo pagrobtas iš garažo.

Bylos duomenys (b. l. 1 t.1) patvirtina, kad nukentėjusioji 2004 m. liepos 24 d. kreipėsi į Tauragės rajono policijos komisariatą dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusioji savo pareiškime nurodė visus daiktus, kurie buvo pagrobti iš jos gyvenamojo namo, tačiau savo pareiškime net neužsiminė apie tai, kad kartu su kitu turtu buvo pagrobtas ir gintaras, kuris, kaip nustatyta teismo nuosprendžiu sudarė didžiąją dalį pagrobto turto. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. buvo apklausta septynis kartus. Jos parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Apklausiama kaip liudytoja 2004 07 23 nukentėjusioji nurodė, kad garažo patalpoje, už užuolaidų pasigedo 29 baltos spalvos maišų su gintarais, kad 7- maišuose buvo po 30 kg gintaro žaliavos, kituose 22 maišuose buvo po 40 kg (viso 1090 kg) gintaro žaliavos. Ji nurodė, kad iš viso buvo pagrobta 1200 kg gintaro žaliavos ir ją įvertino 97580 lt. Apklausos metu D. K. nenurodė gintaro žaliavos įsigijimo aplinkybių ir įsigijimo šaltinių (b.l. 25-30 t.1). Papildomai apklausta 2004 11 04 nukentėjusioji nurodė pagrobto gintaro žaliavos rūšis ir pagrobtą gintarą įvertino 145307 lt suma. Iš nukentėjusiosios nurodytų atskirų gintaro rūšių kiekių matyti, kad nukentėjusioji nurodė bendrą jau 1330 kg gintaro kiekį (b.l. 64-66 t.1). Šios apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji negalinti pateikti gintaro žaliavos įsigijimo dokumentų, tačiau nurodė, jog patvirtinti turėtą gintaro kiekį gali jos anūkas L. R., duktė ir žentas Z, S. C. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės O. Zabelinos 2004 11 24 nutarimu D. K. pagal jos pareiškimą pripažinta civiline ieškove 167847 lt sumai. Apklausiama teisme (b.l. 13 t. 9) nukentėjusioji D. K. nurodė, kad nusikaltimo metu iš jos buvo pagroti jau 34 maišai su gintaro žaliava ir iš viso jai padaryta 189227,50 lt turtinė žala.

Vertinant parodymų patikimumą, akivaizdu, kad nukentėjusiosios D. K. parodymai dėl iš jos pagrobto gintaro žaliavos kiekio ir jai padarytos turtinės žalos dydžio nėra vienodi ir nuoseklūs, kaip teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Didžiausias abejones teisėjų kolegijai kelia nukentėjusiosios D. K. rašytinių įrodymų pateikimas į bylą. Iš bylos duomenų (b.l.81-82 t.1) matyti, kad 2005 03 17 D. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 2004 05 23 data pažymėtą prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2943106 dėl 700 kg gintaro žaliavos pirkimo iš E. S. Nagrinėjant bylą teisme, 2006 06 20 D. K. pateikė teismui dar vieną rašytinį įrodymą-Lenkijos valstybės įmonės „Amber“ sąskaitą-faktūrą apie 530 kg gintaro žaliavos už 113547 lt sumą įgijimą iš šios įmonės 2004 07 03. Pirmosios instancijos teismas šių dokumentų atsiradimo aplinkybių netyrė ir nesprendė jų leistinumo klausimo lakoniškai pasisakydamas tik tiek, kad neabejoja nukentėjusiosios parodymais, nes jie patvirtinti ne tik dokumentais, bet ir liudytojų parodymais, jog kaltinamieji iš nukentėjusiosios pagrobė didelės vertės turtą.

Teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta išvada negali sutikti. Byloje apklausti liudytojai negalėjo patvirtinti jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad didelės vertės turtą iš nukentėjusiosios pagrobė kaltinamieji V. K. ir S. G. Iš liudytojų A. Z., G. Z., L. R., kurie yra artimi nukentėjusiosios giminaičiai bei A. C. parodymų, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi darydamas išvadą dėl didelės vertės turto grobimo, matyti, kad jie nurodė tik garaže buvusį didelį kiekį (nuo 20 iki 50) gintaro maišų. Be to, pažymėtina, kad šie liudytojai nurodė skirtingą maišų skaičių ir jų laikymo vietą.

Nukentėjusiosios pateikti rašytiniai įrodymai (pirkimo pardavimo kvitas, Lenkijos įmonės sąskaita-faktūra), jų atsiradimo aplinkybės, teisėjų kolegijai kelia abejones dėl jų leistinumo. Kaip jau buvo minėta, apklausiama dėl pagrobto gintaro kiekio ir vertės, nukentėjusioji D. K. kategoriškai nurodė, kad ji negali pateikti dokumentų, patvirtinančių jos įsigytą ir turėtą nusikaltimo dieną gintaro kiekį. Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme D. K. nepaaiškino kokiu būdu atsirado gintaro pirkimo kvitas praėjus aštuoniems mėnesiams po nusikaltimo padarymo, ji taip pat nepaaiškino teismui ir gintaro įsigijimo aplinkybių iš Lenkijos įmonės „Amber“, nors šios įmonės 2004 07 03 sąskaitą-faktūrą, apie kurią nebuvo užsiminta nei vienos ankstesnės apklausos metu, teismui pateikė bylos nagrinėjimo metu beveik po dviejų metų. 2005 m. birželio 2 d. apklausta kaip liudytoja (b.l. 95-96 t.1), E. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnei paaiškino, kad ji tiktai išrašė gintaro pirkimo kvitą D. K. jos prašymu po to, kai D. K. telefonu jai pranešusi, jog buvo apiplėšta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui liudytoja nenurodė jokių aplinkybių apie kvite nurodyto gintaro pardavimą D. K. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme liudytoja E. S. negalėjo nurodyti kada šis kvitas buvo išrašytas. Apklausta teisme E. S. parodė, jog pirkimo kvitus išrašydavo tik tiems gintaro pirkėjams, kurie to reikalaudavo, nes ji dirbo pagal patentą ir jai nebuvo būtina tokia buhalterinė procedūra. Pati gamino gintaro dirbinius, gintarą pirkdavo iš UAB „Esga“. Tas pačias aplinkybes ji nurodė ir apklausos metu bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš reikalaujamų pateikti apskaitos dokumentų matyti, kad E. S. nuo 2003 03 31 iki 2004 03 22 iš viso buvo įsigijusi 716 kg gintaro, tame tarpe 265 kg gintaro žaliavos, kurią iš bendrovės „Esga“ buvo įsigijusi 2003 metais. Pateikti dokumentai patvirtina, kad kita dalis įsigyto gintaro iš UAB „Esga“ buvo šlifuotas gintaras. Atsižvelgiant į tai, kad E. S. gintaro žaliavą naudojo gintaro dirbiniams gaminti, net ir bendras jos įsigyto gintaro kiekis 2004 05 23 negalėjo sudaryti 700 kg, nekalbant apie gintaro žaliavos kiekį, kurio E. S. buvo įsigijusi tik 265 kg. Taigi akivaizdu, kad E. S. negalėjo parduoti kvite nurodytos 700 kg gintaro žaliavos D. K. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad paprašyta D. K., liudytoja E. S. išrašė fiktyvų gintaro žaliavos pirkimo kvitą ir jis nelaikytinas įrodymu, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji D. K. pareiškė, kad Lenkijos įmonės „Amber“ sąskaitoje nurodytą gintarą nusipirko Gariūnų turguje iš Lenkijos įmonės atstovės. Šie nukentėjusiosios parodymai paneigiami dokumentais, gautais iš Lenkijos valstybės. Į Klaipėdos apygardos paklausimą apie įmonės „Amber“ registravimą ir veiklą, Lenkijos Respublikos Cenrtinės statistikos įstaigos Informacijos teikimo departamentas pateikė pažymą, kad tarp aktyvių ir likviduotų subjektų tokia įmonė Lenkijoje nerasta (b.l. 33 T.10). Byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių D. K. teiginį, kad ji gintaro žaliavą pirko Gariūnų turguje.

Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusioji D. K., siekdama pateisinti savo teiginį, jog iš jos buvo pagrobta 1200 kg gintaro žaliavos, pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui fiktyvius dokumentus, kurie negali būti pripažįstami įrodymais. Teismas taip pat negali remtis ir liudytojų A. Z., G. Z., L. R., kurie yra artimi nukentėjusiosios giminės bei liudytojo A. C., kuris buvo susijęs verslo reikalais su D. K., parodymais.

Bylos duomenys patvirtina, kad duodamas parodymus patikrinimo vietoje (b.l. 15-31 t. 5), įtariamasis S. G. parodė garažą, kuriame buvo paslėpti du maišai su iš D. K. garažo pagrobtu gintaru. Pasvėrus garaže rastus maišus, buvo nustatyta, kad viename maiše buvo 13,7 kg, kitame 21,14 kg gintaro. Apžiūrėjęs paimtą gintarą, specialistas padarė išvadą (b.l. 32-35 t. 5), kad tai yra smulkaus gintaro žaliava. Kaltinamieji V. K. ir S. G. nuo pirmųjų apklausų teigė, kad iš D. K. garažo pagrobė du maišus su gintaru. Jų parodymai dėl gintaro grobimo vėlesnių apklausų metu, taip pat ir teisme buvo vienodi ir nesikeitė. Poėmio protokolo duomenys patvirtina, kad S. G. nurodytame garaže paimtas gintaras buvo supiltas į lygiai tokius pat maišus, kokius nurodė ir nukentėjusioji D. K.. Daugiau gintaro, kuris D. K. teigimu buvo pagrobtas iš jos garažo, nebuvo rasta. Atsižvelgiant į byloje nustatytas gintaro grobimo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuteistųjų V. K. ir S. G. parodymais, kad jie iš D. K. garažo pagrobė du maišus smulkaus gintaro žaliavos, kurios svoris yra 34,8 kg. Nukentėjusioji D. K. nurodė, kad pagrobtos 800 kg smulkaus gintaro žaliavos vertė yra 31800 lt, t.y vieno kilogramo kaina yra 39,75 lt. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios nurodyta 1 kg kaina yra pakankamai objektyvus kriterijus nustatant kaltinamųjų pagrobto gintaro vertę ir ji yra 1383,3 lt (39,75 lt x 34,8 kg).

Byloje nustatyta, kad be šio turto kaltinamieji pagrobė ir kitą D. K. turtą-200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, 600 Lt vertės nešiojamą nuotolinio ryšio telefoną „Siemens“, 250 Lt vertės juodą odinę rankinę su 150 Lt, 4200 JAV dolerių (11933 Lt), 3000 Lt, 2020 Rusijos rublių (202 Lt), 3000 eurų (10390,5 Lt), 10 Lt vertės užrašų knygutę, 200 Lt vertės akinius skaitymui, 15 Lt vertės du raktus nuo namo ir vieną raktą nuo kiemo vartelių, 630 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia 6100“ su SIM kortele, 150 Lt vertės juodą odinę piniginę, 500 Lt vertės automobilio „Mazda Xedox“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius su automobilio signalizacijos pulteliu, 600 Lt vertės du kiemo vartų ir garažo durų valdymo pultelius, 50 Lt vertės pašto dėžutes, elektros dėžes ir radiatorių raktus, t.y viso pagrobė nukentėjusiosios turto už 30403,8 lt. BK 190 str. Dėl turto vertės išaiškinimo nustato, kad didelės vertės turtas yra tada, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pagrobto turto vertė yra mažesnė negu 250 MGL (30403,8: 125 = 243,2 MGL) todėl kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama kaip didelės vertės turto grobimas.

Byloje nustatyta, kad į nukentėjusiosios D. K. gyvenamąjį namą pirmas įsibrovė V. K., kuris pavartojo prieš nukentėjusiąją smurtą purkšdamas jai į akis nenustatytos kilmės chemines medžiagas, smogdamas jai ranka į veidą, o jai nugriuvus, surišdamas lipne juosta rankas ir kojas atėmė galimybę jai priešintis. Kaltinamasis S. G., neigdamas savo kaltę dėl plėšimo, nuo pat pirminės apklausos nurodė, kad su V. K. nesitarė pagrobti nukentėjusiosios turtą plėšimo būdu, kad jis nematė kokius veiksmus V. K. atliko prieš moterį su kurią įėjo į namo vidų. V. K. pakviestas ir, eidamas gyvenamojo namo koridoriumi į garažą ir išeidamas iš jo, moters nematė. V. K. nurodymu jis paėmė vieną maišą ir, atnešęs jį prie automobilio, įdėjo į bagažinę. V. K. vėl nuėjęs į namą. Sugrįžęs po 5-10 min., V. K. atsinešė moterišką rankinę ir jie išvažiavo. Aikštelėje prie „Regitros“ V. K. iš pagrobtos rankinės išėmė pinigus. Jie buvo įvairia valiuta. Jis iš V. K. gavęs apie 13000 lt. Šių S. G. parodymų nepaneigia V. K. parodymai bei pasirinkta gynybos versija, kad S. G. nurodytus veiksmus atliko ne V. K., o pats S. G., nes V. K. parodymus dėl D. K. užpuolimo ir smurto prieš ją pavartojimo paneigia nukentėjusiosios D. K. kategoriški parodymai, kad ją užpuolė ir smurtą prieš ją pavartojo V. K., o kitų asmenų, užpuolimo metu, ji nematė. V. K. parodymus, kad plėšimą organizavo S. G. ir tam pasitelkė kitus asmenis- R. P., S. L. bei K. M. paneigia ne tik S. G., nukentėjusiosios D. K. parodymai, bet ir nurodytų asmenų parodymai. Iš R. P., S. L., K. M. parodymų matyti, kad įgyvendindamas savo sugalvotą planą pagrobti svetimą turtą, jų pagalbos prašė V. K., nurodydamas kur jiems reikia būti ir pranešti apie pavojų pasirodžius policijos pareigūnams. Šių liudytojų parodymai patvirtina S. G. teiginius, kad jis nedalyvavo pokalbiuose su šiais asmenimis ir jam nebuvo žinomi tikrieji V. K. numatyti veiksmai pagrobiant D. K. turtą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepašalino prieštaravimų tarp V. K. ir S. G. parodymų dėl D. K. plėšimo, nekonkretizavo kokius veiksmus atliko V. K. ir S. G. pagrobdami D. K. turtą. Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad jis, pažadėdamas padėti V. K., nesuprato, jog atvykus prie D. K. gyvenamojo namo bus daromas nusikaltimas-grobiamas svetimas turtas. Tokius jo teiginius paneigia nustatytos aplinkybės, jog jis, kartu su V. K. iš garažo pagrobė du gintaro maišus, kuriuos automobiliu nuvežė ir paslėpė viename iš MSMV gyvenvietėje esančių garažų, po nusikaltimo padarymo gavo iš V. K. 13000 lt įvairia valiuta, 8000 lt išleido automobilio pirkimui, kitus pinigus išleido kitiems pirkiniams. Šias aplinkybes jis nurodė apklaustas kaip įtariamasis (b.l. 10-13 t. 5) bei jas patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b.l. 15-31 t.5), apklausiamas teisme kaip kaltinamasis. Tai leidžia teigti, kad kaltinamieji V. K. ir S. G. veikė bendrai grupe, turėdami neapibrėžtą tyčią pagrobti svetimą turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neskyrė pakankamai dėmesio kaltinamųjų nusikalstamo sumanymo turiniui, nes priimdamas nuosprendį, nustatė tik objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, remdamasis tik kaltinamajame akte nurodytais duomenimis. Byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad kaltinamasis S. G. buvo iš anksto susitaręs pagrobti D. K. turtą pavartojant prieš ją smurtą. Jo parodymai yra vienodi ir nuoseklūs, jų nepaneigia kiti bylos duomenys, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Atsižvelgiant į kaltinamųjų subjektyviuosius veikos požymius, darytina išvada, jog jie nepaneigia nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentų, jog jis nežinojo ir nesuvokė kokius padarinius buvo numatęs kaltinamasis V. K.. Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji V. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą – D. K. turtą, veikė bendrai, grupe kaip nusikaltimo bendravykdytojai, tačiau kaltinamasis V. K., pavartodamas smurtą prieš nukentėjusiąją D. K., išėjo už susitarimo ribų, kas vertintina kaip vykdytojo ekscesas, todėl kaltinamasis S. G. neprivalo atsakyti už V. K. padarytus plėšimo veiksmus.

Baudžiamasis įstatymas nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iš bendrininkavimo formų, sampratą, nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Inkriminuojant organizuotą grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt.

Bylos duomenys neleidžia teigti, kad V. K. ir S. G. veikė organizuota grupe. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų visumos, kaltinamųjų V. K. ir S. G. tarpusavio ryšiai nebuvo pastovūs, organizuoto lygio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad V. K. ir S. G. detaliai buvo aptarę darytinos nusikalstamos veikos pobūdį, kad jie buvo aiškiai pasiskirstę užduotis. Tai leidžia teigti, kad abu kaltinamieji atliko nusikalstamos veikos vykdytojo funkcijas ir jų veika vertintina kaip paprastas bendrininkavimas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei nusikalstamą veiką kvalifikuojančiam požymiui-įsibrovimui į patalpą, nuteistojo V. K. veika iš BK 25 str. 3 d. 180 str. 3 d. perkvalifikuotina pagal BK 180 str. 2 d., o S. G. veika iš BK 25 str. 3 d. 180 str. 3 d. perkvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d. be nuorodos į BK 24 str.

Nagrinėjant byla apeliacine tvarka, nukentėjusioji D. K. pareiškė, kad kaltinamieji atlygino jai padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kad ji kaltinamiesiems pretenzijų neturi, ieškinio atsisako. Esant šiai aplinkybei, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl civilinių ieškinių nenagrinėtini. Procesas dėl civilinio ieškinio byloje nutrauktinas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. K. ir S. G. panaikintinas.

Iš nuteistųjų V. K. ir S. G. priteistinos teismo turėtos proceso išlaidos (BPK 105 str. 1 d.)

Dėl BK 54 str. taikymo

Nuteistasis V. K. padarė sunkų, S. G.- apysunkį nusikaltimus. Byloje nėra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamieji visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. Skirdama bausmę, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas 2004 metais, po šio nusikaltimo kaltinamieji teisės pažeidimų nepadarė. Kaltinamasis S. G. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, mokosi. Kaltinamasis V. K. anksčiau teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, teistumas išnykęs. Nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, V. K. skirtina bausmė mažesnė negu sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str. 2 d.) BK 178 str. 2 d. be laisvės atėmimo bausmės numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, tačiau atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo motyvus ir tikslus, į pagrobto svetimo turto dydį, kaltinamajam S. G. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į S. G. asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, skirtina mažesnė negu BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. l d. 3 p, 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1 d. 1 p., 3 p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką iš BK 25 st. 3 d. 180 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2004 10 08 iki 2004 12 23. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą.

Nuteistojo S. G. nusikalstamą veiką iš BK 25 st. 3 d. 180 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti S. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2005 03 07 iki 2005 03 18. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš V. K. ir S. G. solidariai priteista 169441,80 lt nusikaltimu padarytos turtinės ir 50000 neturtinės žalos atlyginimo D. K. Procesą dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti. Panaikinti Generalinės prokuratūros prokurorės 2005 04 06 paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K. ir 2005 03 01, 2005 04 13 nutarimais paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. G.

Priteisti solidariai iš V. K. ir S. G. 380,25 lt proceso išlaidų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.