Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1458-275/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-30
Bylos Nr.
2S-1458-275/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14044-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
UAB „Immo-Invest“
Ieškovas
BUAB „Angel Stone“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1458-275/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14044-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 122.4.;110.1; 110.5; 121.17. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Immo-Invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Angel Stone“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“, ieškinį atsakovui UAB „Immo-Invest“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 29 875,26 Lt priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2013-02-28 transporto priemonių Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Renault Science, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-02-28 prekių perleidimo sandorius, priteisti iš atsakovo 29 75,26 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 29 875,26 Lt sumai areštuoti atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nepakankant – pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti. Nurodė, kad reikalavimo suma yra gana didelė, atsižvelgiant į tai, kad įmonė nėra didelė (6 darbuotojai), atsakovo turtinė padėtis, galimų įsipareigojimų dydis, nėra žinomi, todėl galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino. Areštavo, uždraudžiant disponuoti, 29 875,26 Lt sumai, atsakovui UAB „Immo-Invest“, priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, vertybinius popierius, turtines teises, o tokio turto neturint arba turint nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams mokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaityti su ieškovu BUAB „Angel Stone““ atstovaujamu bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“, civilinėje byloje Nr. 2-21400-811/2014. Konstatavo, kad ieškinio suma yra 29 875,26 Lt, o vadovaujantis teismų praktika, ši suma juridiniam asmeniui yra didelė. Kadangi atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Immo-Invest“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas ieškiniu nenurodė jokių pagrindų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nepateikė įrodymų, leidžiančių manyti, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.

2. Teismas pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Laikinųjų apsaugos priemonių areštuojant sąskaitas veiksmai smarkiai apsunkintų atsakovo objektų įvykdymą ir galimai atneštų įmonei daug didesnių nuostolių nei prašoma priteisti suma, be to, būtų prarastas užsakovų pasitikėjimas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais ir laviruoja ties nemokumo riba. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jis veikia stabiliai ir nėra jokios grėsmės palankaus sprendimo vykdymui. Be to, tenkinus ieškovo ieškinį iš priteistos sumos bus patenkinti visų kreditorių reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinęs pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, nes jo netaikius galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Apeliantas atskirajame skunde nepateikė argumentų, paneigiančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 29 875,26 Lt priteisimo. Ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimas vertintinas tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju nėra jokių akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne.

Apeliantas, skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-23 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą ir 2014 m. kovo 31 d. preliminarius balansą ir pelno-nuostolių ataskaitą, kuriais grindė argumentus, kad atsakovo finansinė būklė yra gera. Pažymėtina, kad iš šių duomenų negalima spręsti apie tikrąją atsakovo finansinę būklę bylos nagrinėjimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant atsakovo pateiktą balansą už 2013 m. matyti, kad nors atsakovo turtą sudaro 454 857 Lt, tačiau iš jo ilgalaikis turtas yra 51 465 Lt, tuo tarpu visą kitą atsakovo turtą sudaro trumpalaikis turtas – net 403 392 Lt. Taip pat atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso sudaro net 247 815 (b. l. 27). Pagal 2014 m. kovo 31 d. balansą atsakovo turtas sudarė 609 090 Lt, iš kurio 52 985 Lt ilgalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 192 508 Lt. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir apelianto argumentai, kad skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, areštavo tik atsakovui priklausančią transporto priemonę ir paprastąsias vardines akcijas, atsakovo sąskaitos areštuotos nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingų sunkumų nepatiria, nes ir toliau gali naudotis areštuotu turtu, o apelianto teiginiai dėl to, kad areštas apsunkina apelianto padėtį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ( CPK 146 straipsnis), nesumokėjus atlyginimo užtikrinimo, teismas gali panaikinti taikytas priemones.

Be to, vien ta aplinkybė, kad apeliantas nurodo, jog tokio dydžio areštas gali sutrikdyti jo veiklą, patvirtina galimai prastą jos finansinę padėtį, todėl konstatuotina, kad laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas pritaikyta pagrįstai.

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė