Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino skaičiavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3872-859/2018 D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para. Be to, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. J. kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1,5 metų, kurios terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, ir turto – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d.

Nuteistasis D. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsniu, prašo nustatyti tikslią datą nuo kada skaičiuojamas vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminas, ar nuo sulaikymo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 2 d., ar nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d. Nuteistojo D. J. teigimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BPK. 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šios straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos; įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai; įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai; taip pat sprendimus dėl nuosprendyje nepaskirtos ar netinkamai paskirtos bausmės vykdymo įstaigos rūšies; dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje; dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje; dėl be priežiūros likusių nuteistojo vaikų likimo ir jų atidavimo artimiesiems giminaičiams, kitiems asmenims ar įstaigoms globoti ar rūpintis, jeigu šių klausimų teismas neišsprendė nuosprendyje; dėl darbo arba veiklos patikslinimo, jeigu nuosprendyje, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tiksliai nenurodytas darbas arba veikla; dėl klaidingai nuosprendyje užrašyto nuteistojo vardo, pavardės ar kitų biografijos duomenų, taip pat rašybos ir aritmetinių klaidų ištaisymo ir kitokių netikslumų.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2018 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinęs D. J. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, skyrė jam ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1,5 metų bei nustatė, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kadangi D. J. jį sustabdžiusiems pareigūnams nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taigi, teismo baudžiamajame įsakyme aiškiai nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžia bei pateikti tokį sprendimą pagrindžiantys motyvai, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad dėl teismo baudžiamojo įsakymo, t. y. dėl nuosprendžio BPK 41 straipsnio prasme, kyla abejonių vertinant BPK 361 straipsnio nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad kitoks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino pradžios nustatymas šia nutartimi, reikštų nuosprendžio (t. y. teismo baudžiamojo įsakymo) esmės pakeitimą, o tai draudžia BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas.

Nepaisant to, nuteistajam D. J. išaiškintinos BPK 68 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo taisyklės ir su tuo susijusios teismų praktikos nuostatos. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 357 straipsnio 1 dalimi, nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. teismo baudžiamojo įsakymo, jame nurodyta nuteistajam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo termino pradžia, kuri skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant klausimą, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei buvo išaiškinta, jog: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimo) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-895/2018, 2K-372-693/2018, 2K-7-144-628/2018). Pažymėtina, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones“.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-3872-859/2018 duomenų matyti, kad nuteistasis D. J. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes nuo lapkričio 2 d. neranda piniginės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas (b. l. 31). Be kita ko, baudžiamojoje byloje yra 2018 m. lapkričio 8 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje už tai, kad 2018 m. lapkričio 1 d. D. J. vairuodamas automobilį tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir jam buvo paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 41). Taigi D. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė 2018 m. lapkričio 1 d. turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau tuoj po nusikalstamos veikos padarymo nepateikė policijos pareigūnams galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Be to, nuteistajam šioje baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas. Taigi šiuo atveju vertinant pirmiau paminėtos teismų praktikos kontekste, D. J. nebuvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę iki kol nebuvo priimtas sprendimas baudžiamojoje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu šis pažymėjimas apskritai nebuvo paimtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo D. J. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.