- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- 2-525/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Armitana“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Pinus Proprius“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Armitana“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-833-258/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mano tikslas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Armitana“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Pinus Proprius“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Mano tikslas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė priteisti iš atsakovo UAB „Armitana“ 122 692,70 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas (nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos), bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų, o jų nesant – 122 692,70 Lt vertės nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad reikalaujama priteisti suma yra didelė, atsakovo turtinė padėtis nežinoma.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, areštavo 122 692,70 Lt vertės atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą. Tokio turto nesant ar nepakankant, areštavo atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 122 692,70 Lt sumos. Teismas nurodė, kad areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims, areštuotas pinigines lėšas draudžiama perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju prašoma išieškoti iš atsakovo suma – yra didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, atsižvelgdamas į šalių interesų pusiausvyrą bei į atsakovo teisėtus interesus, taip pat sprendė, kad pirmiausiai turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas ieškinio sumai užtikrinti, o tik jo nesant – piniginės lėšos.
Atsakovas UAB ,,Armitana“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Nepranešdamas atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, teismas pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas nenurodė pagrįstų motyvų ir realių aplinkybių, kaip ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomu, o ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, juo labiau nepranešus atsakovui. Prašoma priteisti suma atsakovui nėra didelė. Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad nesant duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, piniginių lėšų areštas, trikdantis juridinio asmens veiklą, neturėtų būti taikomas. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis gera, todėl akivaizdu, jog atsakovas turės galimybių atlyginti ieškiniu prašomus nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Mano tikslas“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimui pagrįsti ieškovas nurodo, jog ieškovo prašoma priteisti suma yra didelė, o pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (329 str., 338 str.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina įvardyti konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę pareiškėjo interesams, pateikti jas patvirtinančius įrodymus bei nurodyti, kokios būtent laikinosios apsaugos priemonės ir kokiu būdu turėtų būti taikomos (CPK 111 str. 2 d. 4 p., 12, 178 str.). Šių reikalavimų ieškovas, pareikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesilaikė, nurodydamas, jog nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei atsižvelgiant į ieškinio sumą, yra pagrindas abejoti atsakovo mokumu (b. l. 10-11).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007, ir kt.). Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtina įvertinti taip pat ir kitas bylos aplinkybes, svarbias šio klausimo sprendimui, tai yra, ar ieškinio dydis, lyginant jį su atsakovo bendrovės turimu turtu, ūkine veikla, gaunamu pelnu ir apyvarta, duoda pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasiradyti nebeįmanomu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-320/2006, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-82/2008, 2008 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2008, 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-526/2008, 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2008, ir kt.). Taigi, kai yra įrodymų, jog ieškinio suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės ieškinio sumos) būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Kaip matyti iš byloje esančių atsakovo 2008 metų finansinės atskaitomybės duomenų, šiai bendrovei priklausančio ilgalaikio turto vertė yra didesnė nei 25 mln. Lt (b. l. 20). Pagal 2008 metų pelno (nuostolio) ataskaitą, 2008 metais UAB „Armitana“ grynasis pelnas buvo 3 648 751 Lt (b. l. 22), kuris, lyginant jį su 2007 metais, padidėjo daugiau negu tris kartus. Vertinant šiuos duomenis, akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo objektyvaus pobūdžio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, net ir atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų sumą. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti galimo ieškinio patenkinimo šiam atsakovui atveju.
Teismas skundžiamoje nutartyje net nenurodė, kodėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos nepranešus atsakovui (b. l. 12-13). Pagal bendrąją taisyklę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas išsprendžia apie prašymo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą pranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.). Tuo iš esmės atsakovui sudaroma galimybė prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 147 str.), įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.), prašyti taikyti kitokią, negu nurodyta prašyme laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str. 1 d.) arba pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nepranešus atsakovui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Tokia grėsmė teismo nutartyje turi būti motyvuota (CPK 148 str. 1 d., 291 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl šiuo atveju laikinąsias apsaugos priemones buvo tikslinga taikyti nepranešus atsakovui, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįsta, kodėl teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešęs atsakovui.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Armitana“. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės –prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės ekonominės padėties pablogėjimas, finansinė krizė nėra momentinis reiškinys. Todėl ieškovas, turėdamas duomenų apie neigiamus atsakovo finansinės padėties pokyčius, gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje kreiptis į teismą, kurio žinioje yra byla, su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (CPK 144 str. 3 d. ).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Mano tikslas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Armitana“ atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.