Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „BnP Finance, AB“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 115,85 Eur negrąžinto kredito, 444,40 Eur palūkanų, 12,46 Eur netesybų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovė netinkamai vykdė sutartines prievoles pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą vartojimo kredito sutartį. 2016 m. rugpjūčio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolas. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys teisme priimtas 2016 m. lapkričio 22 d. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2016 m. lapkričio 26 d. (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ir esant ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

2013 m. birželio 18 d. UAB „Kubis“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią UAB „Kubis“ suteikė atsakovei 115,86 Eur dydžio kreditą 90 dienų terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti palūkanas sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. UAB „Kubis“ ir ieškovas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Kubis“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal 2013 m. birželio 18 d. vartojimo kredito sutartį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui ar pradiniam kreditoriui reikalaujamas sumas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė netinkamai vykdė sutartinę pareigą grąžinti gautą 115,85 Eur vartojimo kreditą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 115,85 Eur negrąžintą kreditą tenkintinas (Civilinio kodekso 6.873, 6.886 straipsniai). Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 444,40 Eur palūkanas už naudojimąsi kreditu. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą nurodoma, kad kredito gavėjui skaičiuojamos 114,97 procento palūkanos iki prievolės visiško įvykdymo. Pažymėtina, jog palūkanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, kurios teismui leidžia mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas. Atsižvelgdamas į tai, kad kredito sutartyje nustatytas palyginti trumpas 90 dienų kredito grąžinimo terminas, tačiau dėl skolos priteisimo iš atsakovės kreiptasi tik 2016 m. lapkričio 8 d., teismas sprendžia, jog 114,97 procento dydžio metinių palūkanų suma, kuri sudaro 444,40 Eur (3,8 karto didesnė negu kredito suma), yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 115,85 Eur kredito dydžio sumos. Pažymėtina, kad ši suma didesnė, negu suma, kuri susidarytų palūkanas skaičiuojant pagal įstatyminį 5 procentų dydį (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje (2011 m. lapkričio 17 d. įstatymo Nr. XI-1684 redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą. Nuo 2016 m. vasario 1 d. galiojančioje Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje (2015 m. lapkričio 5 d. įstatymo Nr. XII-1989 redakcija) nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Atsižvelgiant į šias imperatyviąsias įstatymo nuostatas, teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovui pasiūlyta ne vėliau kaip iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigos pateikti papildomų argumentų ir (arba) įrodymų dėl Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies taikymo ar netaikymo. Nurodyta nutartis ieškovui įteikta 2016 m. lapkričio 10 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Ieškovas per nustatytą terminą papildomų argumentų ir (arba) įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, kurių turiniui pasitvirtinus būtų pagrindas konstatuoti, jog pradinis kreditorius, suteikdamas paskolą, tinkamai įvertino atsakovės mokumą-kreditingumą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 12,46 Eur delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas-neįrodytas (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo priteisiamos 231,70 Eur sumos (115,85 + 115,85). Pažymėtina, kad šios palūkanos nevertinamos kaip netesybos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme.

Ieškovas prašė priteisti 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos lemia teismo procesinę pareigą kontroliuoti, kad nebūtų priteisiamos per didelės (neproporcingos) išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas yra verslo įmonė, kuri verčiasi paskolų suteikimu. Šalių ginčas nevertinamas kaip sudėtingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad vien tik už tokio ieškinio parengimą prašomos priteisti 121 Eur išlaidos yra neproporcingai didelės, todėl mažintinos iki 30 Eur. Tokia suma laikytina pakankama atlyginti dėl ieškinio parengimo patirtas išlaidas ir užtikrinanti abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Ieškinį patenkinus iš dalies (40,46 procento), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 18,20 Eur (45 / 100 X 40,46) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš šalių nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (šimtą penkiolika eurų 85 ct) negrąžinto kredito, 115,85 Eur (šimtą penkiolika eurų 85 ct) palūkanų ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 231,70 Eur (dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 70 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „BnP Finance“, j. a. k. 302447985, iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,20 Eur (aštuoniolika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.