Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. M., 2020 m. liepos 18 d., laikotarpyje nuo 18:00 val. iki 20:30 val., (duomenys neskelbtini), iš automobilių aikštelėje stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), priklausančio MB „Medinos“ pavogė D. A. priklausančias ne mažiau kaip 3 dėžutes po 6 vienetus petardų „Zuki“, kurių bendra vertė 4 Eur bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ – 50 Eur vertės, tuo padarydamas D. A. 54 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais T. M. padarė teisės pažeidimą, už kurį numatyta atsakomybė pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį.

2. T. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta dėl telefono vagystės, nurodė, kad telefoną padėjo atgal. Petardas paėmė, o telefoną po 20 min. padėjo atgal į mašiną ir kitas asmuo jį paėmė. Nurodė, kad jam nereikalingas telefonas buvo. Paaiškino, kad petardas ėmė. Mokosi (duomenys neskelbtini). Blogai padarė, gailisi, ateityje nebedarys taip. Anksčiau nėra baustas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą T. M. nurodė, kad mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“ iš automobilio buvo paėmęs, vėliau jį vėl padėjo atgal į automobilį, kiek žino, vėliau tą telefoną paėmė kitas asmuo. Dėl paimtų fejerverkų gailisi (b. l. 2).

Dėl veikos kvalifikavimo

3. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, kad telefoną vėliau grąžino, nes jis jam nebuvo reikalingas, šios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje. Pažymėtina ir tai, kad faktas, kad T. M. buvo paėmęs telefoną patvirtintas tiek paties T. M. parodymais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais. Vagystė įvyko nuo to momento, kai T. M. pagrobė telefoną iš automobilio, t. y. be jokio teisinio pagrindo užvaldė telefoną ir išnešė iš ankstesnės telefono buvimo vietos.

4. Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė patvirtinta Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau ir – Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK) administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu (b. l. 27), liudytojų paaiškinimais (b. l. 28-34), Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. ir E. Č. tarnybiniais pranešimais (b. l. 37-39). Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad T. M. įvykdė vagystę. Šie T. M. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje. ANK 108 straipsnyje nurodyta, kad vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų.

Dėl nuobaudos individualizavimo

5. Teismas, skirdamas T. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), į tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – T. M. prisipažino įvykdęs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – T. M. buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neteistas (b. l. 43-44).

6. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, tai kad administracine tvarka buvo baustas, todėl esant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybei ir nesant sunkinančių aplinkybių, T. M. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė nuobauda, parenkant minimalų jos dydį (ANK 34 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

7. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 665 straipsnis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis)“ (LAT 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018, 7.2 punktas). LAT taip pat yra išaiškinęs, kad „žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). <...> Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus“ (LAT 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018, 7.3 punktas).

9. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad žala padaryta D. A. (b. l. 2). Byloje taip pat yra Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK tarnybinis pranešimas „Dėl D. A. apklausos nuotoliniu būdu“, kuriame nurodoma, kad jam buvo padaryta 74 Eur turtinė žala (b. l. 39).

10. Nagrinėjamu atveju, susipažinęs, su byloje esančiais dokumentais, teismas daro išvadą, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo nėra galimybės išspręsti klausimo dėl žalos atlyginimo. Į bylą nėra pateiktų jokių įrodymų, kurie pagrįstų nukentėjusiojo asmens nurodytos žalos dydį. Esant tokioms aplinkybėms teismas žalos atlyginimo klausimo administracinio nusižengimo byloje nesprendžia.

11. D. A. išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje ir skirti jam 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: (duomenys neskelbtini). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti nukentėjusiesiems, kad jie dėl jiems padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.