- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-1524-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- S. I.
- Trečiasis asmuo
- A. R.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei S. I., tretiesiems asmenims A. R. individualiai įmonei, I. M., UAB „Vitės valdos“ dėl sutarties nevykdymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 10278,12 Lt už padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-07-08 kartu su namo kaimynais pasirašė sutartį su atsakove S. I., pagal kurios nuostatas pardavė patalpas (neįrengtą palėpę), esančias (duomenys neskelbtini). 2004-07-01 pasirašė sutartį, pagal kurios nuostatas S. I. įsipareigojo už galimybę įsigyti palėpę, kuri paskirstyta namo gyventojams pagal turimą plotą, suremontuoti namo stogą bei namo laiptinę ir atlikti kitus darbus. 2004-08-26 sutartimi buvo patikslinta 2004-07-08 pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurios nuostatas buvo nustatyti palėpės rekonstrukcijos ir namo aplinkai sutvarkyti būtini darbai. Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius visoms sutarties šalims ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, bet neilgiau kaip iki 2005-12-31. Savo sutartinius įsipareigojimus atsakovė S. I. vykdė per individualią A. R. įmonę, kuri nekokybiškai atliko darbus, nes įrengiant palėpę buvo nuimtos čerpės ir uždengta apsauginė plėvelė. Lietui lyjant plėvelė trūko ir vanduo pratekėjo į butus, taip pat ir į jos butą. Dėl to buvo sudrėkusios kambarių lubos, sienos, deformavosi grindų parketas, balkono durys nuo drėgmės taip pat deformavosi. Visa tai įvyko ir dėl nekokybiško stogo apskardinimo. Kadangi su atsakove dėl padarytos žalos atlyginimo geruoju susitarti nepavyko, buvo priversta pati pasikeisti balkono duris bei remontuoti stogą. Už balkono duris bei jų pakeitimą UAB „Uostamiesčio langai“ sumokėjo 3259,02 Lt, už stogo remontą UAB „Glaistva“ sumokėjo 2519,10 Lt. Kambario lubų, sienų bei grindų parketo dar neremontavo, nes neturi lėšų. Lubų, sienų ir grindų remontą įvertina 4500 Lt. Bendra žalos suma – 10 278,12 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui – 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad buvo užpilti butai, esantys (duomenys neskelbtini). Pirmasis aktas dėl butų patalpų užpylimo surašytas 2007-07-10, jį pasirašė ir ieškovė J. P.. Teismo nuomone, nuo minėto momento, t.y. nuo 2007-07-10, ieškovė, būdama pakankamai atidi ir apdairi, faktiškai suvokė ir privalėjo suvokti, kad jos teisės arba įstatymo saugomi interesai yra pažeisti (ginčijami). Kadangi ieškovė turėjo žinoti ir žinojo apie tariamą savo teisių pažeidimą bei galėjo ginti tariamai pažeistas teises pareikšdama ieškinį, todėl nuo šios datos ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį. Ieškinio senaties terminai yra nustatyti CK 1.125 straipsnyje. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus numatytas išimtis. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2011-11-21, t.y. praėjus daugiau nei keturiems metams nuo ieškinio senaties termino pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-07-10), teismas nusprendė, kad ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas padarė išvadą, jog ieškovė, siekdama ginti tariamai savo pažeistas teises, nebuvo sąžininga, savo teisę kreiptis į teismą įgyvendino aplaidžiai, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą, priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas. Teismas neteisingai taikė ieškinio senatį, nes ginčas yra kilęs dėl atsakovės jai padarytos žalos atlyginimo, o ne iš statybos rangos sutarties. Ginčo sprendimui turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas neteisingai skaičiuoja momentą, nuo kada jai atsirado teisė į žalos atlyginimą. Žalos padarymas vyko tam tikrą laiką ir galutinai žalos dydis paaiškėjo tik 2010 metų gruodžio mėnesį, todėl įstatymo nustatyto ieškinio senaties termino ji nepraleido. Be to, jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad net jei teismas ir manytų, kad jis yra praleistas, tai turi atsižvelgti į jos amžių, sveikatos būklę ir bendrą supratimą. Taigi netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai sprendime konstatuota, kad jis yra praleistas. Teismas nenustatinėjo faktinių jos buto užpylimo aplinkybių, neatsižvelgė į šalių ir liudytojų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, atsakovės atsakomybės klausimo neanalizavo nei sutartinės, nei deliktinės atsakomybės atsiradimo atžvilgiu. Be to, teismas, priteisdamas iš jos bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ji yra pirmos grupės invalidė ir jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, trukmę, apimtį, faktinių aplinkybių nustatymo ypatumus, į tai, kad ginčo sprendimui nereikalingos specialios žinios, tiek atsakovę, tiek trečiąjį asmenį atstovavo tas pats advokatas ir parengė identiškus procesinius dokumentus, mano, kad teismui nebuvo pagrindo priteisti tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimams taikė ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino eigos pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ ieškinį atsakovui Švedijos įmonei „Baltic Bitumen AB“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių naftos“ prekybos namai, dėl baudos priteisimo, bylos Nr. 3K-3-87/2010).
Ginčo santykiui pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.667 straipsnio 1 dalį, kuri numato, jog reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Žala, kaip nurodoma ieškinyje, atsirado dėl ieškovės buto užpylimo ir ieškovės teigimu dėl to yra atsakinga atsakovė. Rangos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo, todėl apeliantė pagrįstai teigia, kad ginčo santykiams turi būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau neteisingai yra nurodoma, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Skaičiuojant termino eigos pradžią, nagrinėjamu atveju taikytina bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė, t.y. eiga prasidėjo nuo tos dienos, kurią ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Ieškovės buto užpylimo faktą patvirtina 2007-07-10, 2007-08-02, 2007-08-10 aktai, kuriuos patvirtino UAB „Vitės valdos“ direktorius ir kuriuos pasirašė pati ieškovė. Todėl skaičiuojant nuo paskutinio akto sudarymo dienos ieškinio senaties terminą, jis baigiasi 2010-08-10. Ieškinys teisme gautas 2011-11-21, t.y. praleidus ieškinio senaties terminą daugiau kaip metus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su termino atnaujinimu ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl nesvarbių priežasčių. Nei ieškovės amžius, nei sveikatos būklė nesutrukdė ieškovei apdrausti butą ir gauti draudimo išmoką dėl buto užpylimo. Be to, ieškovė kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė dėl kokių nors svarbių priežasčių šių veiksmų nebūtų galėjusi atlikti anksčiau. Nustačius, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra pagrindo jo atnaujinimui, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinį senatį, ieškinys turi būti atmestas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos būtų nagrinėjamos kuo greičiau, todėl padaręs išvadą, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nebepasisakė dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovė pati inicijavo bylos nagrinėjimą, jos ieškinys buvo atmestas. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo turėjo teisę pasinaudoti teisine advokato pagalba ir kaip laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės, nepaisant to, kad ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos neviršijo teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio numatytų dydžių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės ir trečiojo asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ieškovės reikalavimui ieškinio senatį, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 03 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu atveju atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto aplinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. I. 800 Lt, trečiajam asmeniui A. R. individualiai įmonei 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės J. P..