Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-11-11 · Administracinė byla Nr. eI-9539-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-11Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
eI-9539-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01480-2021-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Atsakovas
S. M.
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9539-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01480-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1;55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 11 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei S. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės S. M. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 48,77 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Pareiškėja nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu ji atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad būdama gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, atsakovė už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi 48,77 Eur vietinės rinkliavos.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Pareiškėjai ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 5.7. papunktis nustato, kad pareiškėja yra komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuri Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojai apibrėžiami kaip komunalinių atliekų turėtojai – visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas ir kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5.4 papunktis). Vietinė rinkliava nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (Nuostatų 6 punktas). Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 28 punktas). Vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Pastovioji dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, o kintamoji dedamoji nustatoma tik asmenims, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 21 punktas). Metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Nuostatų 24 p.). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objektų plotas yra 100 kv. m bendro ploto. Jei gyvenamosios paskirties objekte savo gyvenamąją vietą deklaravo vienas fizinis asmuo, maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objekto plotas Jurbarko mieste – 70 kv. m, likusioje Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje – 50 kv. m. (Nuostatų 25 punktas). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. (Nuostatų 31 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir mokėjimo pranešimų matyti, jog atsakovei už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytus dydžius ir sudaro 48,77 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, 48,77 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Pareiškėja prašo iš atsakovės jai priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, administracijoje dirba juristas (duomenys iš pareiškėjos interneto svetainės https://uabtratc.lt/kontaktai/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, prašymas priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. M. 48,77 Eur (keturiasdešimt aštuoni eurai ir 77 centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė