- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- I-507-162/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- BĮ Palangos miesto rinkliavų centro
- Atsakovas
- L. H.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, 2013 m. kovo 5 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovei L. H. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras (Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. H. 112,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme (b.l. 6-9) nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (Nuostatai) bei pavedė Rinkliavų centrui administruoti vietinę rinkliavą. Pažymi, kad Nuostatai vietinę rinkliavą apibrėžia kaip tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose numatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei VĮ Registrų centro duomenyse.
Nurodo, kad atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nes Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji. Akcentuoja, jog atsakovei buvo suformuoti pranešimai dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo, vėliau išsiųstas priminimas per 20 dienų sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau įsiskolinimas nesumokėtas. Pabrėžia, kad 2012 m. vasario 8 d. Rinkliavų centras gavo atsakovės raštą Nr. (4.6.)-C22-147, kuriame atsakovė teigia, kad nuo 1992 m. gyvena Švedijoje, o ne Palangoje, todėl prašo nebesiųsti mokėjimo pranešimų ir nereikalauti sumokėti vietinę rinkliavą už nesuteiktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Pažymi, jog 2012 m. vasario 23 d. Rinkliavų centras nusiuntė atsakovei raštą Nr. (4.6.)-147-C23-121, kuriame atsakovei paaiškintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 (su vėlesniais pakeitimais) 5 bei 6 punktų nuostatos dėl vietinės rinkliavos ir jos mokėtojų; taip pat informavo apie 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo bei aprašo patvirtinimo“ 2 punktu nustatytos 100 procentų lengvatos skyrimo tvarką. Nurodo, jog 2012 m. liepos 31 d. atsakovė Rinkliavų centrui pateikė prašymą dėl 100 procentų lengvatos suteikimo. Išnagrinėjęs prašymą, Rinkliavų centras informavo atsakovę, kad prašymas buvo pateiktas po nurodyto terminio, be to pateiktos UAB „Palangos vandenys“ ir AB „Lesto“ pažymos nepatvirtino fakto, kad atsakovės nuosavybės teise valdomas nekilnojamojo turto objektas yra nenaudojamas, todėl vietinės rinkliavos lengvata nebuvo pritaikyta. Tačiau atsakovė, nesutikdama su Rinkliavų centro išvada, tuo pačiu klausimu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę. Palangos miesto savivaldybė atmetė atsakovės prašymą dėl 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo ir nurodė, kad pateikti dokumentai neįrodo jos nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nenaudojimo fakto, nes pateiktoje AB „Lesto“ pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 30 d. atsakovė sunaudojo 97 kWh elektros energijos, o siekiant gauti 100 procentų lengvatą, privalo būti pateikiama apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai. Pažymi, kad UAB „Palangos vandenys“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad geriamojo vandens pirkimo – pardavimo ir buitinių nuotėkų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis nekilnojamojo turto objekto adresu sudaryta su vartotoja I. G., kuri taip pat yra nekilnojamojo turto objekto dalies savininkė, todėl ši pažyma nerodo atsakovės nekilnojamojo turto dalies nenaudojimo fakto.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 27), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas BĮ Palangos miesto rinkliavų centras prašymu prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 8).
Atsiliepimas
Atsakovė L. H., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 4-5, 27-28), į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į prašymą nurodė, jog teismo posėdyje nedalyvaus.
Atsakovė L. H. su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b.l. 30) ir patikslintame atsiliepime (b.l. 43-45) nurodo, kad ji jau 21 metus gyvena (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena, todėl vietinės rinkliavos mokėti neprivalo, nes nesinaudoja atliekų išvežimu ir tvarkymu. Tačiau Rinkliavų centras pradėjo siųsti pranešimus dėl apmokėjimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teigia, jog Rinkliavų centrui ne kartą skambino jos tėvai pranešdami, kad ji negyvena minėtu adresu, tačiau Rinkliavų centras į tai nereagavo. Nurodo, jog kreipėsi į Rinkliavų centrą dėl 100 procentų lengvatos, pateikdama šias pažymas: iš AB „Lesto“, jog ji neviršija 120 kwh elektros energijos sunaudojimo, iš UAB „Palangos vandenys“, kad nėra su jais sudariusi sutarties, taip pat pažymą apie deklaruotą išvykimą iš Lietuvos. Rinkliavų centras lengvatos nesuteikė, pateiktas raštas buvo neaiškus, nebuvo paaiškinta kur kreiptis dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo. Teigia, kad į Palangos miesto savivaldybės tarybą kreipėsi du kartus dėl vietinės rinkliavos lengvatos, tačiau tik po antrojo kreipimosi sužinojo, jog ji privalo įdiegti prie kriauklės nuo tėvų atskirą vandens skaitiklį ir sunaudoti per metus ne daugiau nei 1 m³ vandens.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui ir atsakovei nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtinti Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Remiantis prieš tai minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava yra nustatyta įstatymu ir ji nėra paslauga, todėl atsakovės argumentas, kad vietinė rinkliava yra paslauga, laikomas nepagrįstu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2848/2012 nurodyta, kad aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, yra svarbi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (Teisingumo Teismo 2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.).
Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė Palangos miesto savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (sprendimo 1 punktas), patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Ginčo laikotarpiu galiojusių Nuostatų 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžia kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose numatyta tvarka. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Nuostatų 6 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus). Nuostatų 16 punktas numato, kad vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto. Vietinė rinkliava atskiroms vietinės rinkliavos mokėtojų grupėms apskaičiuota, kai vienos tonos vietinės rinkliavos dydis yra 203 Lt (Nuostatų 19 punktas). Nuostatų 22 – 32 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui pavesta suformuoti pranešimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto, bet ne vėliau kaip iki kovo 15 d. (Nuostatų 22-26 punktai).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė L. H. teigia, jog ji 21 metus gyvena (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), todėl jai neturėtų būti skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-321 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo teikimo bei aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), o šio sprendimo 2 punktu nustatytos 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos fiziniams ir juridiniams asmenims. Nustatyta, kad 100 procentų vietinės rinkliavos lengvata taikoma: 2.1. valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems avarinės būklės ar fiziškai sunaikintu nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje; 2.2. nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal minėto sprendimo 4 punktą, fiziniai ir juridiniai asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta šio sprendimo 2.2 punkte nustatyta vietinės rinkliavos lengvata, Rinkliavų centrui turi pateikti: prašymą, AB „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius dvylika mėnesių, UAB „Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius dvylika mėnesių ir kt. Šis sprendimas taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d. Asmenys, norintys, kad jiems būtų suteikta 100 procentų lengvata, Rinkliavų centrui turi pateikti Apraše nurodytus dokumentus ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2012 m. liepos 31 d. (b.l. 18) kreipėsi į Rinkliavų centrą su prašymu taikyti 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nurodydama, kad nesinaudoja nekilnojamojo turto objektu – gyvenamojo namo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Atsakovė kartu su prašymu pateikė AB „Lesto“ pažymą apie suvartotą elektros energiją, kurioje nurodyta, jog nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 30 d. apmokėta už 97 kWh (b.l. 19); UAB „Palangos vandenys“ pažymą, kurioje nurodyta, kad geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis ir buitinių nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis su L. H. nesudarytos, o sutartys adresu (duomenys neskelbtini) sudarytos su vartotoja I. G. (b.l. 20). Rinkliavų centras 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (4.6)-583-C23-439 nurodė, kad L. H. prašymas pateiktas po Apraše nurodyto termino, o pateiktos AB „Lesto“ ir UAB „Palangos vandenys“ nepatvirtina nuosavybės teise priklausančio objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nenaudojimo fakto, todėl vietinės rinkliavos lengvata negali būti taikoma (b.l. 21).
Išnagrinėjęs atsakovės 2012 m. rugpjūčio 16 d. prašymą (b.l. 36-37) dėl 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, Rinkliavų centras 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. (1.11)-951-C23-466 pakartotinai netenkino prašymo konstatuodamas, kad pridedamos AB „Lesto“ ir UAB „Palangos vandenys“ pažymos bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma apie atsakovės deklaruotą išvykimą į (duomenys neskelbtini) (b.l. 41) nepatvirtina L. H. nuosavybės teise priklausančio objekto nenaudojimo fakto. Rinkliavų centras nurodė, kad nors geriamojo vandens pirkimo-pardavimo sutartis su L. H. nesudaryta bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos neteikiamos, tačiau sutartis sudaryta su vartotoja I. G., o turtinio vieneto ((duomenys neskelbtini)) bendraturčiai I. ir V. G. (atsakovės tėvai) gyvena minėtame objekte ir vandens skaitiklis yra bendras visiems turtinio vieneto savininkams, o šią aplinkybę savo 2012 m. rugpjūčio 16 d. prašyme nurodė L. H. Pažymėta, jog iš AB „Lesto“ pažymos matosi, kad nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2012 m. liepos 30 d. apmokėta už 97 kWh, paskutinio mokėjimo data pažymoje nurodyta 2011 m. rugpjūčio 31 d. (b.l. 34-35).
2012 m. rugsėjo 10 d. atsakovė dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę (b.l. 38). Palangos miesto savivaldybė 2012 m. spalio 5 d. sprendimu „Dėl vietinės rinkliavos mokėjimo“ (b.l. 22-23) atsakovės prašymo netenkino. Sprendimas argumentuojamas tuo, kad pateikti dokumentai neįrodo L. H. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies nenaudojimo fakto. Sprendime pažymėta, kad 100 procentų vietinės rinkliavos lengvata gali būti suteikiama kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai), o sprendimas suteikti lengvatą priimamas, jei vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau kaip 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius metus. Nurodyta, jog lengvatos pritaikymui pažyma turi būti pateikiama apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o siekiant ateityje įrodyti nesinaudojimo nekilnojamuoju turtu faktą, siūloma nuosavybės teise priklausančioje turto dalyje įsirengti atskirą vandens apskaitos prietaisą, kuris fiksuotų suvartotą vandens kiekį atsakovei priklausančioje nekilnojamojo turto dalyje. Sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau atsakovė šio sprendimo neskundė. Teismas sprendžia, kad atsisakymas tenkinti atsakovės prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo pagrįstas teisės aktais bei faktine medžiaga.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 12-13) patvirtina, kad 31/100 gyvenamojo namo dalies (bendras plotas 129,51 kv.m., gyvenamasis plotas 77,70 kv.m.), esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1986 m. gegužės 30 d. savininkė yra atsakovė L. H. (likusi dalis minėto gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai I. G.). Kaip ir buvo minėta, Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra ne tik komunalinių atliekų turėtojai, tačiau ir visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Tai reiškia, kad L. H. pagal Nuostatų 6 punktą laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kaip minėta, atsakovė kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatos, tačiau jos prašymas netenkintas. Atsakovei nepritaikius lengvatos, jai neišnyko prievolė mokėti vietinę rinkliavą. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (3.35)-C29-12 (b.l. 10) patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra 112 Lt. Atsakovei siųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą (b.l. 11), tačiau vietinė rinkliava nesumokėta. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovės patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto gyvenamas namas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (vieno buto gyvenamas namas) taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava pagal priminimą sumokėti vietinę rinkliavą apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktu apibrėžto pastato (pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamosios, viena namų valda (nuo turtinio vieneto), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – vienbutis gyvenamasis namas – pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingas plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos, nustatytą metinę rinkliavą – 180 Lt (rinkliavos suma galiojusi nesumokėtos rinkliavos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis prieš tai išdėstytu, teismas sprendžia, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 112 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. H. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui (įmonės kodas 302290562) 112 Lt (šimtą dvyliką litų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.