Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-193-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-10
Bylos Nr.
1A-494-193-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Valdas Meidus
Nukentėjusysis
A.
Nuteistasis
I. D. G.
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-193/2008

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

NUTARTIS

2008 m. spalio 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Valdo Meidaus, Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,nukentėjusiajam A. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistosios I. D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. G. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir nubausta laisvės apribojimu keturiems mėnesiams. Nuosprendžiu priteista iš I. D. G. A. M. 644,21 Lt turtinei žalai ir 300 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. I. D. G. 1000 litų neturtinės žalos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I. D. G. nuteista už tai, kad 2007-09-18 apie 6.00 val. namuose, t. y. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), sudavė A. M. ranka per jo ranką iš apačios, kai pastarasis laikė rankoje puodelį su karšta arbata, ko pasėkoje arbata išsipylė ant A. M. smakro, kaklo ir krūtinės ir jį apiplikė, dėl ko A. M. buvo padarytas smakro, kaklo ir krūtinės viršutinės dalies odos terminis II laipsnio nudegimas, apimantis 3 procentus kūno paviršiaus - nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. I. D. G. dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė A. M. sveikatą.

A. M. išteisintas iš kaltinimo dėl to, kad jis 2007-09-18 apie 7.30 val. namuose, t. y. Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė I. D. G. kumščiu į kairę ranką, dėl ko jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji I. D. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-26 nuosprendį ir ją išteisinti, nepadarius veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., atmesti A. M. civilinį ieškinį, o A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir jos naudai priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantė nurodo, kad nuosprendyje teismas vadovavosi tik melagingais A. M. parodymais, neatkreipė dėmesio į tai, kad A. M. nuolat smurtauja prieš kitus asmenis, t. y. žmoną I. M., ją, sūnų A. M. (šiuo metu Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas sumušęs savo sūnų). Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad apeliantės kaltė pagrįsta rašytiniais įrodymais, tačiau šie įrodymai įrodo tik tai, kad A. M. apsiliejo arbata pats. Teismas nevertino, kad šiuo metu vyksta A. M. ištuokos byla, be to A. M., būdamas fiziškai daug stipresnis už neįgalią apeliantę, būtų ją sumušęs ar suluošinęs, jei ji būtų tyčia sudavusi per jo ranką,

Teismas, netirdamas situacijos, padarė išvadą, kad apeliantės parodymai nenuoseklūs, neatsižvelgė į tai, kad mušamas asmuo, būdamas stresinėje būsenoje, negali įsiminti tikslaus laiko kada įvykis vyko. Be to, nuosprendyje nėra tiksliai nurodyta kokie apeliantės parodymai yra prieštaringi, netirti liudytojos I. M. parodymai, jog ji matė apeliantę, apipiltą arbata, gulinčią ant lovos ir dejuojančią, taip pat teismas nepasisakė, ar apeliantė galėjo griūti, jei A. M. nebūtų smogęs. Teismas paviršutiniškai ištyrė ir anūko A. M. parodymus, kuris, teismo posėdyje matydamas tėvą, naudojusį smurtą, negalėjo susikaupti ir duoti nuoseklius bei teisingus parodymus, tačiau tai, kad A. M. smogė apeliantei, A. M. matė, todėl netikėti šiais jo parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo.

Teismo posėdyje nukentėjusysis ir išteisintasis A. M. prašo nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga - turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Ar duomenys laikytini įrodymais, pagal įrodymų leistinumo ir liečiamumo savybes sprendžia teismas. Duomenys analizuojami bei vertinami ir jų pagrindu daromos išvados apie faktines bylos aplinkybes. Teismas nuosprendyje nurodė, kokiais įrodymais rėmėsi, darydamas išvadas, o kuriais pagrįstai nesivadovavo. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistosios kaltė dėl BK 139 str. 1 d. numatyto nusikaltimo grindžiama nukentėjusiojo A. M. parodymais, kurio parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs, vienas kitą papildantys, sudarantys vieningą visumą. Nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes ir būdą patvirtina medicinos specialisto išvada, kurioje nurodytas nukentėjusiojo sužalojimo būdas, laikas, atitinkantis nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes. Specialisto išvada nustatytas ir sužalojimo sunkumas. Be to, šią išvadą ekspertas patvirtino ir teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, jos parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuosprendyje teismas nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu apeliantė parodė, kad A. M., ją bestumdydamas, pats apsipylė karšta arbata, po to teigė, kad A. M. trenkus jai į kairę ranką ir jai nukritus ant lovos, A. M. pylė ant jos arbatą ir apsiplikė pats. Nors apeliantė skunde kelia prielaidą, kad jei ji būtų tyčia sudavusi per A. M. ranką, ją jis būtų sumušęs ar suluošinęs, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia, nemotyvuoja, o naudoja tik deklaratyvias sąvokas.

Apeliantė skunde teigia, kad teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti liudytojo A. M. parodymais, jog jis matė kaip A. M. smogė apeliantei, tačiau teismas pagrįstai nesivadovavo ir atmetė liudytojo A. M. visus parodymus, taip pat ir tuos, kuriuose liudytojas teigia, kad matė, kaip apeliantė užpylė ant nukentėjusiojo arbatą. Nuosprendyje teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad A. M. parodymai yra nenuoseklūs ir jie prieštarauja surinktų įrodymų visetui.

Apeliantė skunde nurodo, kad netirti liudytojos I. M. parodymai, jog ji matė apeliantę, apipiltą arbata, gulinčią ant lovos ir dejuojančią, tačiau iš teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad liudytoja I. M. nematė įvykio aplinkybių, o tai, kad I. G. buvo suduotas smūgis į kairįjį žastą teismo posėdžio metu nepatvirtino ir teismo medicinos ekspertas, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Nuteistosios skunde išdėstytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį ar jo dalį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistosios I. D. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Ričardas GilysTeisėjai Valdas MeidusEligijus Gladutis