Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ atstovei Audronei Danielaitienei, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Dangei Uspenskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškinį atsakovams UAB „Adevela“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, trečiajam asmeniui antstolei Giedrei Vasiliauskaitei dėl arešto turtui panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo UAB „Adevela“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Tretysis asmuo antstolė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo negauta. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškinys buvo pareikštas ir kitiems atsakovams, kurie sutiko su ieškovo reikalavimu ir šalys pasirašė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino ir civilinė byla dalyje dėl arešto panaikinimo atsakovų UAB ,,Citadele faktoringas ir lizingas ir UAB ,,Junasa“ atžvilgiu buvo nutraukta (b. l. 110-111, CPK 3, 261 str.). Ieškovas patikslino ieškinį ir pateikė reikalavimą panaikinti areštą, taikytą antstolės patvarkymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-03-31 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta vilkikų pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 5-6), iš kurios matyti, jog ieškovas parduoda, o atsakovas perka 3 vilkikus už 72000 eurų, šią sumą pirkėjas įpareigotas sumokėti per 30 dienų po sąskaitos faktūros pateikimo, t.y. iki 2008-04-21, o pardavėjas įsipareigojo perduoti turtą po pirkimo-pardavimo sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Iš byloje pateikto 2008-03-21 turto priėmimo-perdavimo akto (b.l.7) matyti, kad turto pardavėjas perdavė, o turto pirkėjas priėmė turtą, pastabų bei pretenzijų nei viena šalis nepareiškė. Atsakovo UAB ,,Adevela“ vardu du vilkikai 2008-11-13 buvo įregistruoti VĮ ,,Regitra“. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl arešto turtui panaikinimo ir nurodė, kad atsakovas nesumokėjo pagal pirkimo pardavimo sutartį už transporto priemones, todėl areštas turi būti panaikintas, nes turtas yra grąžintas ieškovui.

Iš 2009-06-25 rašto matyti (b. l. 10-11), kad ieškovas su atsakovu buvo sudaręs ne tik pirkimo – pardavimo sutartį, bet ir finansinio lizingo sutartis. 2009-06-25 dėl sutarčių nutraukimo ir įsiskolinimo atlyginimo (b.l. 10-11) ieškovas informavo atsakovą, jog dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo yra susidaręs 484268,43 Lt įsiskolinimas ir nurodė jį apmokėti iki 2009-07-05, o, nesumokėjus minėto įsiskolinimo, sutartys bus nutraukiamos ir susidaręs įsiskolinimas bus išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. 2009-08-20 pranešimu apie sutarties nutraukimą ir turto išreikalavimą (b.l. 8) ieškovas informavo atsakovą, jog dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo sutartys nutraukiamos pagal sutarčių 14.1.4 p. bei pareikalavo grąžinti sutarčių pagrindu įgytą turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirkimo pardavimo sutartyje 14.1.4 p. nėra (iš viso tik 6), sutartyje nebuvo numatytas vienašališkas sutarties nutraukimas, o pagal 6.217 str. 5 d. vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Teismui nėra pateikti įrodymai, jog pirkimo – pardavimo sutartis nutraukta ir kad buvo laikytasi įstatymo reikalavimų ją nutraukiant, nors ieškovas teigia ją nutraukęs, o atsakovas atsiliepimo nepateikė, nedalyvavo teismo posėdyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas įspėjo raštu, jog nesumokėjus įsiskolinimo, jis bus išieškomas nustatyta tvarka, tačiau nesumokėjus įsiskolinimo, ieškovas pareikalavo grąžinti transporto priemones.

Ieškovas nurodo, jog atsakovas jam grąžino vilkikus ir nurodo, kad tai atliko 2009-12-03 ir 2010-03-05, tačiau iš pateiktų turto apžiūros, priėmimo-perdavimo aktų (b.l. 39-40) turinio matyti, jog šiuose aktuose buvo fiksuoti tik vilkikų defektai, o ne turto perdavimo faktas, o apžiūros tikslas – defektų įtaka rinkos vertės nustatymui ir nuostolių dėl rinkos vertės neatitikimo likutinei vertei dydžio įvertinimas. Duomenų apie tai, kad vilkikai grąžinti ieškovui apžiūros akte, nėra, yra tik nurodyta, kad automobiliai saugomoje teritorijoje.

Ieškovas nurodo, jog vilkikai teisėtai grąžinti ieškovui, kurie ir priklauso ieškovui, kadangi atsakovas nesumokėjo už parduotą turtą ir turtą įregistravo savo vardu neteisėtai, todėl prašo panaikinti areštą, uždėtą antstolės. Ieškovės atstovė nurodo, kad pagal teismų praktiką registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimui. Ieškovės nurodytoje kasacinio teismo 2010-11-09 nutartyje būtent ir išaiškinta, kad savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.).

viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Civilinio kodekso 6.317 str. nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (1 d.) Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti ir pašalintos bet kokios daikto valdymo kliūtys (4 d.).

Pagal Civilinio kodekso 4.49 str. 1 d. daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Aiškindamas CK 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004). Tai reiškia, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju, pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo numatyta ši sąlyga, nes byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių banko lizingas“ (pardavėjas) 2008-03-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 21/03/08 pardavė vilkikus atsakovui UAB „Adevela“ (pirkėjui) ir tą pačią dieną pasirašė šio daikto perdavimo-priėmimo aktą, kuriame konstatavo, kad daiktas perduotas pirkėjui ir šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi. Taip pat nustatyta, kad valstybės įmonėje „Regitra“ 2008-10-21 bei 2008-11-13 vilkikai perregistruoti UAB „Adevela“ vardu, perregistravimo pagrindas – UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2008-10-21 išduotas įgaliojimas Nr. 196/08, vilkikų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21/03/08 bei UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2008-03-21 išduotas turto priėmimo-perdavimo aktas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šalių suderinta ir pirkimo-pardavimo sutartyje išreikšta valia perduoti daiktą nuosavybėn UAB „Adevela“ buvo įgyvendinta, pardavėjas įvykdė savo pareigą perduoti parduotą daiktą pirkėjui ne tik teisiškai įformindamas daikto perdavimą, pasirašant perdavimo-priėmimo aktą, bet ir išviešindamas nuosavybės teisės perleidimo pirkėjui faktą įregistruojant parduotą daiktą pirkėjo vardu. Dėl to atsakovas UAB „Adevela“ laikomas nuosavybės teisės į vilkiką turėtoju, kas yra pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tai, kad pirkėjas UAB „Adevela“ pagal pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju neatsiskaitė, nėra pagrindas pripažinti, jog pirkėjas neįgijo nuosavybės teisės, nes ši, kaip jau minėta, šiuo atveju pirkėjui perėjo nuo daikto perdavimo, bet ne nuo atsiskaitymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-69/2008).

Pirkėjo neatsiskaitymo su pardavėju teisinės pasekmės nustatytos CK 6.314 ir 6.345 str., kuriomis ieškovas turi teisę pasinaudoti.

Iš centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašo (b.l. 14-16, 27-29) matyti, jog antstolės Giedrės Vasiliauskaitės 2009-02-24 patvarkymu, siekiant užtikrinti VSDFV Šiaulių skyriaus reikalavimus (pagal VSDFV Šiaulių skyriaus 2009-02-17 sprendimą Nr. 1441), areštuotas UAB „Adevela“ priklausantis turtas – transporto priemonės IVECO LD440E43, kėb. Nr. WJMM1VSK004237906 ir IVECO LD440E43, kėb. Nr. WJMM1VSK004240731.

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui pagal 2008-03-21 pirkimo-pardavimo sutartį įgijus vilkikus iš ieškovo ir atsakovui esant vilkikų savininku, šiam turtui 2009-02-24 taikytas turto areštas, kuris taikytas teisėtai, nes UAB ,,Adevela“ arešto taikymo metu buvo vilkikų savininku, kuriuo tapo pagal sandorį, o ne pagal automobilių įregistravimo faktą, kaip nurodo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jis atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178 str., 185 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo priteistinos 39,55 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių banko lizingas“ 39,55 Lt (trisdešimt devynių litų, 55 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.