Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojui UAB „Bitė Lietuva“ ir valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Antstolio prašymas netenkintinas.

Nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/04916/1 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-19 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-3283-657 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojo UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu Nr. 5725 antstolė A. J., o 2012 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. 1AK-13258 antstolis A. Š. areštavo skolininko pinigines lėšas, esančias AB DNB (buv. AB DnB NORD) banko sąskaitoje, taip pat 2009-05-22 ir 2012-05-09 patvarkymais buvo nukreiptas išieškojimas į skolininko darbo užmokestį. Skolininkas A. D. 2013 m. gegužės 17 d. mirė. Nuo 2012-11-21 iki 2016-11-07 vykdomojoje byloje jokie vykdymo veiksmai nebuvo atlikti. Palikimo perėjimo valstybei liudijimu (not. reg. Nr. VP-6526), išduotu 2016 m. spalio 20 d., nustatyta, kad visas A. D. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Paveldimą turtą sudarė ½ dalis pensijų kaupimo vienetų ir piniginės lėšos su palūkanomis, esančios AB DNB banko atitinkamoje sąskaitoje. Liudijime taip pat nurodyta, kad į ½ dalį pensijų kaupino vienetų yra išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiojo sutuoktinei I. D..

Pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia skolininką, fizinio asmens mirties atveju (LR CPK 596 str. 1 d.).

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009) bei viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/04916/1 esančių duomenų matyti, kad antstoliai 2007 m. rugpjūčio 14 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d. patvarkymais areštavo skolininko A. D. pinigines lėšas bankų sąskaitose. Nors CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, tačiau piniginių lėšų areštas nurodytu atveju negali būti prilyginamas tinkamu kreditoriaus reikalavimo išviešinimu, nes jis nebuvo paskelbtas viešuose registruose, Apie piniginių lėšų areštą buvo informuotas tik konkretus bankas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, ar vietos notaras būtų buvę tinkamai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą informuoti apie kreditoriaus UAB „Bitė Lietuva“ pareikštą reikalavimą ir vykdomą išieškojimą. Suinteresuotas asmuo VMĮ prie LR FM 2016-10-24 raštu prašė antstolius per vieną mėnesį informuoti VMI ar jų kontoros ketina teikti kreditorinius reikalavimus bei pateikti dokumentus, pagrindžiančius skolą, tačiau byloje nėra informacijos, kad tokie duomenys suinteresuotam asmeniui buvo pateikti. VMI prie LR FM savo atsiliepime taip pat nurodė, kad tokios informacijos iš antstolio negavo. Šiuo atveju antstolis turėjo galimybę informuoti kreditorių UAB „Bitė Lietuva“, kad praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl minėto praleisto termino atnaujinimo (CK 5.63 str. 4 d.), tačiau vykdomojoje byloje tokių duomenų taip pat nėra.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad piniginių lėšų areštas negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdinei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, apie esančius skolininko A. D. kreditorius, o valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, apie pareikštą konkretų reikalavimą buvo informuota praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo antstolio A. Š. prašymas yra netenkintinas.

Dėl palikėjo nepilnamečio vaiko interesų.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM savo atsiliepime nurodė, kad A. D. turėjo nepilnametį įpėdinį kuris turi teisę paveldėti ½ dalį palikėjo turto ir turtinių teisių, todėl svarbu, kad nepilnamečio įstatyminis atstovas dalyvautų procese. Šiuo atveju suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kad valstybė paveldėjo tik ½ dalį A. D. priklausiusio turto ir kad į likusią ½ turto dalį turi paveldėjimo teisę palikėjo nepilnametis įpėdinis, neatitinka tikrovės ir prieštarauja Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (not. reg. Nr. VP-6526; v. b. l. 40) turiniui, kuriame aiškiai nurodyta, kad visas palikėjo turtas perėjo valstybei. Pažymėtina, kad valstybė paveldėjo ½ dalį pensijų kaupimo vienetų, nes į likusią dalį buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas palikėjo sutuoktinei, kuri minėtą turtą įgijo ne paveldėjimo būdu, o įgyvendindama savo nuosavybės teisę į dalį bendro sutuoktinių turto (Notariato įstatymo 52 straipsnis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi Nr. S2-2252-527/2016 išdavė leidimą pareiškėjai I. D. atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio sūnaus A. D. gim. (duomenys neskelbtini) vardu po jo tėvo A. D., mirties, todėl nepilnametis A. D. nėra ir negali būti palikėjo įpėdinis, nes jo vardu nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtas palikimas. Įtraukti šio nepilnamečio asmens įstatyminio atstovo į bylą suinteresuotu asmeniu nėra pagrindo, nes ši byla nėra susijusi su nepilnamečio vaiko interesais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio A. Š. prašymą pakeisti skolininką vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/04916/1 netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.