Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. R., A. K., G. A., R. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens Daugiabučio (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos atstovaujamos pirmininkės R. R. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų (ieškovų) R. R., A. K., G. A., R. A. ir S. M. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai R. R., A. K., G. A., R. A. ir S. M. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015, panaikinti 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovės Telšių miesto savivaldybės administracijos neteisėtai ir nepagrįstai (duomenys neskelbtini) išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-83-121025-0009, panaikinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telšių šilumos tinklai“ išduotą statybos darbų užbaigimo aktą (duomenys neskelbtini) ir ginčo katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją viešame registre.

Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir CPK 366 str. 1 d. 3 p. nustatytais pagrindais. Teigė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus 2016-10-06 sprendimu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu nustatyta, kad ginčo katilinė yra ieškovų daugiabučio namo priklausinys, o ne savarankiškas daiktas, nors bylos nagrinėjimo metu teisme Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos melagingai tvirtino, kad ginčo pastatas - katilinė yra savarankiškas pastatas ir teismo sprendimai buvo pagrįsti šia prielaida. Apie tai, kad ginčo pastatas - katilinė yra daugiabučio gyvenamojo namo priklausinys pareiškėjai teigė sužinoję tik (duomenys neskelbtini), t. y., kai R. R. gavo (duomenys neskelbtini) sprendimą registruotu laišku, ši aplinkybė nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, todėl yra pagrindas procesui atnaujinti.

Atsakovas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateiktame atsiliepime, prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė netenkinti, kadangi pareiškėjų nurodomas (duomenys neskelbtini) raštas nėra sprendimas dėl katilinės statuso nustatymo, šiuo raštu nesprendžiama ar ginčo pastatas - katilinė yra priklausinys ar savarankiškas daiktas, šiuo raštu įtvirtinamas sprendimas, kad teisėtas ir pagrįstas Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus (duomenys neskelbtini) raštas „Dėl žemės sklypo dokumentų sutvarkymo“, nurodantis, kad ginčo pastato - katilinės savininkas UAB „ Telšių šilumos tinklai“ turi inicijuoti žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naujų kadastrinių matavimų atlikimą ir žemės sklypo planuose pažymėti pastatytą bei nekilnojamojo turto registre įregistruotą ginčo katilinę su dūmtraukiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų R. R., A. K., G. A., R. A. ir S. M. prašymo atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2 -18-446/2015, netenkino.

Teismas ištyręs bei įvertinęs pareiškėjų prašyme išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, jog pareiškėjai neįrodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos paraiškėjamas civilinės bylos Nr. 2-18-446/2015 nagrinėjimo metu pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, o ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. Pareiškėjai savaip interpretavo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos ir jos padalinio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštus. Minėti raštai negali būti traktuojami kaip katilinės statusą keičiantys, nes Nacionalinė žemės tarnyba neatlieka ir nevykdo nekilnojamojo turto kadastro ir registro funkcijų. Ginčo katilinė yra suformuota atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu ir kaip savarankiškas daiktas, o ne kaip daugiabučio namo priklausinys, yra įregistruotas nuosavybes teise UAB „Telšių šilumos tinklai“ Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys yra galiojantys. Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu, teismas nurodė, kad turėtų būti pridėti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašas, tačiau nustatė, kad tokie įrodymai nepateikti. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašyme tik apsiribota šio pagrindo nurodymu, bet iš esmės jokios aplinkybės nenurodytos. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimo institutas sudaro galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas, tačiau proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą šalims pasibylinėti ar vilkinti priimtų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y. asmenys prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdami Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjai) R. R., A. K., G. A., R. A. ir trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija atstovaujama pirmininkės R. R. prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-05-05 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015, panaikinti 2015-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti atsakovės Telšių miesto savivaldybės administracijos neteisėtai ir nepagrįstai (duomenys neskelbtini) išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (duomenys neskelbtini) UAB „Telšių šilumos tinklai“ išduotą statybos darbų užbaigimo aktą (duomenys neskelbtini) ir ginčo katilinės teisinę registraciją viešame registre. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dokumentų sutvarkymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimas, kad ginčo katilinė yra pareiškėjų daugiabučio namo priklausinys, o ne savarankiškas daiktas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri egzistavo, tačiau nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu.

UAB „Telšių šilumos tinklai“ statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu neturėjo valstybinės žemės valdymo ir naudojimo (užstatymo) teisės, kadangi tik (duomenys neskelbtini) sudarė žemės servituto sutartį.

Atsakovų ir trečiųjų asmenų teiginiai dėl ginčo statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir ginčo pastato - katilinės teisinės registracijos UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuosavybe tariamo teisėtumo laikytini melagingais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius prašo netenkinti apeliantų (pareiškėjų) atskirojo skundo ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad daikto – pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (konteinerinės katilinės su dūmtraukiu), nuosavybės teisė yra įregistruota savininko – UAB „Telšių šilumos tinklai“ vardu, o įrašas apie nuosavybės teisės įregistravimą galioja nuo 2014-10-27. Įrašas apie daikto - pastato įregistravimą buvo paviešintas iki ieškovų patikslinto ieškinio pateikimo ir ši informacija pareiškėjams (ieškovams) buvo žinoma iki ieškinio pateikimo dienos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius raštuose ieškovams nenurodė, kad daiktas – pastatas (konteinerinė katilinė su dūmtraukiu) yra ne savarankiškas daiktas.

Byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas, pagrindiniam daiktui ar priklausiniui priskiriamas katilinės pastatas.

Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neatlieka ir nevykdo nekilnojamojo turto kadastro ir registrų funkcijų, todėl šios institucijos raštuose (atsakymuose, sprendimuose) vartojamos formuluotės aiškinant teisės aktų taikymą nuomojant valstybinės žemės sklypus, nėra ir negali būti esminė naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė, kuri būtų pagrindas proceso atnaujinimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantų (pareiškėjų) prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantų atskirojo skundo turinys ir kita bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantai (pareiškėjai) procesą siekia atnaujinti, remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

Iš apeliantų (pareiškėjų) prašymo atnaujinti procesą ir skundo turinio matyti, kad naujai paaiškėjusią aplinkybę apeliantai įvardija Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dokumentų sutvarkymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) raštu, nustatytą aplinkybę, kad ginčo katilinė, esanti (duomenys neskelbtini), yra daugiabučio namo priklausinys, o ne savarankiškas daiktas. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, apeliantai įvardija ir bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinio padalinio melagingus tvirtinimus, jog katilinė yra savarankiškas daiktas, o ne daugiabučio namo priklausinys.

Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-33-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dokumentų sutvarkymo“ informuojama, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikta 0,4000 ha žemės sklypo, kuriame randasi ginčo pastatas – katilinė, naudojimo kontrolė ir surašytas naudojimo patikrinimo aktas. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad su UAB „Telšių šilumos tinklai“ bus pasirašyta servituto sutartis dėl naudojimosi katilinės pastato užimama žemės sklypo dalimi (1 t. b. l. 12–13). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pateiktas teisės akto (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 28 p.) išaiškinimas, nurodyta nuomos sutarties nesudarymo priežastis (1 t. b. l. 14–16). Minėtuose raštuose nėra nurodyta, kad ginčo pastatas - katilinė yra ne savarankiškas daiktas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad apeliantai (pareiškėjai) neįrodė jokių naujų aplinkybių paaiškėjimo, tiesiog savaip interpretavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštus.

Procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytiems pagrindams, tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Įrodymų, kad Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinis padalinys teikė melagingus tvirtinimus, o tokie melagingi tvirtinimai būtų nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apeliantai (pareiškėjai) nepateikė. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuris patvirtintų apeliantų (pareiškėjų) nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes, melagingus tvirtinimus teisme, apeliantai (pareiškėjai) negali prašyti bylos atnaujinimo šiuo pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog apeliantai (pareiškėjai) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, todėl laikytina, kad nepateikė įrodymų dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, o taip pat ir tai, kad dėl to buvo priimtas teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas jau išnagrinėtoje Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Kadangi pirmosios instancijos teismo išvada dėl negalimumo atnaujinti procesą išnagrinėtoje Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18-446/2015 yra pagrįsta ir teisinga, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su prašyme atnaujinti procesą dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, nes šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.