Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-28 · Byla Nr. Ik-184-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
Ik-184-365/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02063-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-184-365/2013(Proceso Nr. 3-61-3-02063-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. skunde (b. l. 1-4) prašė teismo: panaikinti 2010 m. birželio 21 d. atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) sprendimą Nr. 1D-4975 (2); 2) solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės priteisti 133,84 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį už kiekvieną mėnesį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kurio 4 straipsnio 1 dalimi yra įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 straipsnio 1 dalimi įstatymų leidėjas mokamą valstybinės pareigūno pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir dar kartą įtvirtino jos sumažinimą. LR VRM, taikydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, 1 ir 2 priede nurodytas formules, pareiškėjui 2010 m. vasario 28 d. neišmokėjo 133,84 Lt valstybinės pensijos dalį. Minėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (išėjimas iš tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiėmė įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų LR VRM veiksmų jam nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogiją) (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13-15). Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, tuo metu galiojo. Be to, pareiškėjas reikalaudamas iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, pagal 2010 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 992 atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, turtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-18). Nurodė, kad Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formulė, pagal kurią pareiškėjo A. S. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8464 (K = 0,8464). Pagal įstatymo 4 straipsnio 1 dalį pritaikius minėtą koeficientą pareiškėjo A. S. pensijos dydis perskaičiuotas: 871,36 Lt * 0,8464 = 737,52 Lt, t. y. pareiškėjui A. Š. 2010 m. vasario mėn. už 2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 737,52 Lt dydžio pensija. Pažymi, kad įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Be to, Sveikatos priežiūros tarnyba neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip negu nustato įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 1D-4975 (2) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-4929 dėl pensijos paskyrimo už tarnybą, kurios pagrindu pareiškėjui skirta neterminuota pensija nuo 2008 m. lapkričio 1 d. (b. l. 5, 19-20).

2008 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr. 11SP-4930 dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimo pareiškėjui skirtas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas nuo 2008 m. lapkričio 1d. (b. l. 21).

2010 m. balandžio 1 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 23).

Išnagrinėjusi 2010 m. balandžio 1 d. pareiškėjo A. S. prašymą, LR Vidaus reikalų ministerija 2010 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 1D-4975 (2), kuriame nurodė, kad A. S. paskirta 871,36 Lt valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalimi pritaikius pagal šio įstatymo 1 priedą apskaičiuotą koeficientą, pareiškėjo Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu – 360 Lt) nustatytas koeficientas yra 0,8464 (K=0,8464). Laikinasis įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenumato (b. l. 6-7,22).

Nagrinėjamam ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr.8-314; 2010-2011 metais - ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717) ir kt.).

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Laikinasis įstatymas nustatė perskaičiuoti valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, viršijančias šiame įstatyme nustatytą ribinį pensijos dydį – 650 Lt (3 straipsnio 1 dalis), taip pat mokėti jas atsižvelgiant į gavėjų turimas draudžiamąsias pajamas.

Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius perskaičiuotų pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už stažo metus. Toks teisinis reguliavimas ginčui aktualiu aspektu išliko nepakitęs ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010 m. spalio 26 d. redakcija).

Tokiu būdu, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta, kaip yra perskaičiuojamos senatvės pensijos asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu. Šiems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 6, 7 straipsnius perskaičiavus senatvės pensiją buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę.

Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį, nurodytos 6 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatos galiojo iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir 8 straipsnio 1 dalimi ir buvo sumažinta pareiškėjos senatvės pensija.

Nurodytų teisės aktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Todėl pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo senatvės pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nėra pateisinamas. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą ir šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareiškėjo teisė gali būti apginta išmokėjus pensijos nepriemoką, kurios nebūtų buvę, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pažeistą pareiškėjo teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidusi skundo padavimo termino, laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti ir pareiškėja turi teisę reikalauti, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau paskelbtą Konstitucinio Teismo nutarimą. Todėl dėl laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėta pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis a. b. Nr. A575-1831/2011).

Pareiškėjas A. S. skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2010 m. liepos 7 d., t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Sisteminis nurodytų teisės nuostatų ir LVAT praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 11D(P)-6511 patvirtina, kad A. S. paskirtos pensijos dydis - 511,36 Lt, o kartu su bazinės pensijos priedu (360,00 Lt) 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. liepos mėn. buvo 871,36 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn., sumažinus paskirto bazinės pensijos priedo dydį – 720,39 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn., nemokant paskirto bazinės pensijos priedo – 511,36 Lt, todėl per šį laikotarpį jam būtų buvę išmokėta 23412, 55 Lt (b. l. 43). Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 str. 1 dalį pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pensija su priedu perskaičiuota ir išmokėta – 16555,84 Lt. Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiui nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 4852,50 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (b. l. 43). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjui A. S. nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalies nuostatas, t. y. 6136,32 Lt. Bylos duomenys tvirtina, kad faktiškai A. S. išmokėta 4852,50 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 1283,82 (6136,32 - 4852,50 = 1283,82) Lt suma.

A. S. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 1283,82 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui A. S. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 1D-4975(2). Šiuo aspektu teismas pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Nagrinėdama pareiškėjo prašymus dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo VRM vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka. VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką bei mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją, todėl juos atmetė pagrįstai. VRM sprendimų teisėtumas pareiškėjo A. S. teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjo teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jam priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn., kai paskirtai valstybinei pensijai buvo taikytas Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis LR Konstitucijai. Todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl VRM 2010 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 1D-4975(2) panaikinimo nėra, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p. 2 p.., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 1283,82 Lt (tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt tris litus ir 82 ct) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Kitoje dalyje pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisMefodija PovilaitienėMilda Vainienė