Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-376-676/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-15
Bylos Nr.
e2YT-376-676/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06455-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
Šarūnės G
Suinteresuotas asmuo
R. V.
Advokatai
Alius Galminas
Civilinė byla Nr. e2YT-376-676/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06455-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant pareiškėjos Šarūnės G. R. atstovui advokatui Aliui Galminui,suinteresuotam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šarūnės G. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti A. V., R. V., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos močiutė M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po senelio P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą į jam priklausantį ½ d. turtą. Pareiškėjos atstovas advokatas Alius Galminas teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis P. V., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties pareiškėjos močiutė M. V. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi ji ir toliau liko gyventi tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), minėtas butas registruotas pareiškėjos močiutės vardu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos močiutė M. V., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po močiutės močiutė M. V. mirties pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos m. 13-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Notarė susipažinusi su dokumentais nurodė, kad pareiškėjos močiutė po savo sutuoktinio mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Notarė pasiūlė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kad močiutė po savo vyro mirties palikimą priėmė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jog sutinka pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos P. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. V. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 straipsnis).

Vadovaujantis Civilinio Kodekso (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, tai yra faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

M. V. ir P. V. susituokė (duomenys neskelbtini) P. V. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė M. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Š. G. R. yra M. V. ir P. V. anūkė. Suinteresuoti asmenys A. V. ir R. V. yra mirusių M. V. ir P. V. vaikai.

Medicininiame mirties liudijime nurodyta, kas M. V. nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos miesto 13-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po M. V. mirties. M. V. vardu įregistruotas nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 1992 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 5-21091. Byloje esančios PVM sąskaitos - faktūros, išduotos akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“, PERLO paslaugos mokėjimo kvitai, uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos būstas Lt“ išduotas mokėjimo pranešimas, patvirtina, kad M. V. po savo sutuoktinio P. V. mirties mokėjo už vandens ir elektros tiekimą, nuotekų šalinimą, statinių techninę priežiūrą, administravimą, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos atstovo paaiškinimais nustatyta, kad M. V. po sutuoktinio P. V. mirties, likusį palikimą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė, kadangi liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. V. po sutuoktinio P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą – ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjo paveldėjimo teisei įforminti.

Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos Š. G. – R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) močiutė M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio P. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas pareiškėjos paveldėjimo teisei įforminti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys