Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės ir Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Daivai Siutilaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Švyturys – Utenos alus“ atstovei advokatei Ingai Visockytei, atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos atstovui R. T., trečiajam asmeniui A. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos atstovo R. T. apeliacinį skundą dėl 2010-06-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Švyturys – Utenos alus“ ieškinį atsakovei AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijai, trečiajam asmeniui A. L. dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui A. L. ir

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos 2009-10-26 sprendimą atsisakyti duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui A. L.. Nurodė, kad 2009-10-07 8.30 val. administracijos darbuotojai pastebėjo įmonės pilstymo ceche A. L. ir kitus darbuotojus, kurie nenaudojo apsaugos priemonių ausims. Dėl to darbuotojai buvo įspėti žodžiu. Tos pačios dienos 10 val. gamybos direktorius pakartotinai pastebėjo A. L. nenaudojant apsaugos priemonių ausims. Tokiais veiksmais darbuotojas A. L. pažeidė darbo tvarkos taisyklių 4.7.2 punktą „Tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugines priemones“ ir „Pilstymo cecho operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos“ 2.2 ir 4.22.12 punktus. Už įvykdytą darbo drausmės pažeidimą ieškovas ketino darbuotojui A. L. skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Atsižvelgiant į tai, jog A. L. yra atsakovo atstovaujamojo organo narys, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti A. L. drausminę nuobaudą. 2009-10-26 ieškovė gavo neigiamą atsakovės atsakymą. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą, nes A. L. padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį gali būti skiriama drausminė nuobauda, atsakovė savo nesutikimo nepagrindė objektyviais teisiniais motyvais (b. l. 3–5).

Atsiliepime atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad darbo drausmės A. L. nepažeidė, nes jis pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką ausų apsaugos priemones naudojo kai ceche veikė įrengimai. Ceche nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, ieškovė neužtikrino, kad ausų apsaugos priemonės būtų pilstymo ceche. Ieškovė siekia A. L. skirti drausminę nuobaudą dėl to, kad jis yra profesinės sąjungos atstovas, nesutiko su administracijos raginimu eiti nemokamų atostogų ir 2009-09-24 surašė ieškovei pranešimą apie ieškovės vadovo grasinimus darbuotojams, jei jie nevykdys nurodymų eiti nemokamų atostogų (b. l. 52–53).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu ieškinį patenkino, panaikino atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos 2009-10-26 nesutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui A. L. bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Teismas remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad trečiasis asmuo A. L. dirba ieškovės įmonėje ir yra atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos kolegialaus valdymo organo nariu. 2009-09-22 A. L. dalyvavo ieškovės įmonės pilstymo cecho darbuotojų susirinkime su ieškovės gamybos direktoriumi I. Č., kurio metu prieštaravo direktoriaus reikalavimams eiti nemokamų atostogų. Dėl šio susirinkimo eigos A. L. ieškovės žmogiškųjų išteklių skyriui pateikė pranešimą, kuriame skundžiasi I. Č. veiksmais (b. l. 64). 2009-10-07 tarnybiniame pranešime gamybos direktorius I. Č. siūlė A. L. skirti drausminę nuobaudą – papeikimą ir sumažinti priedą prie pareiginės algos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra objektyvių įrodymų, jog 2009-10-07 A. L. galimas darbo drausmės pažeidimas ir jo konstatavimas bei siekis skirti drausminę nuobaudą yra susijęs su A. L. veikla profesinėje sąjungoje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siekis skirti drausminę nuobaudą A. L. grindžiama objektyviais įrodymais apie apsaugos priemonių ausims nenaudojimą. Teismas įvertinęs bylos duomenis padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė savo nesutikimo skirti drausminę nuobaudą A. L. pagrįstumo, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti A. L. drausminę nuobaudą yra nepagristas (b. l. 87–90).

Apeliaciniu skundu atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos atstovas R. T. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, nes ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu įrodinėjo drausminės nuobaudos pagrįstumą. Darbo teisėje galioja darbdavio kaltės prezumpcija. LR Darbo kodekso 134 str. 4 d. nustato, jog teismas panaikina profesinės sąjungos renkamo organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti, jog profesinės sąjungos renkamo organo sprendimas pažeidžia jos teisėtus interesus bei užkerta kelią vykdyti savo pagrindines funkcijas. Ieškovė įrodinėjo drausminės nuobaudos pagrįstumą, tai yra tas aplinkybes, kurios nustatytinos kitokio pobūdžio bylose. Teismas nenustatęs, kad profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimas skirti drausminę nuobaudą A. L. atima ieškovei galimybę vykdyti pagrindines savo funkcijas, nepagrįstai panaikino atsakovo nesutikimą skirti drausminę nuobaudą. Teismas nustatė, kad 2009-09-22 A. L. dalyvavo ieškovo įmonės pilstymo cecho darbuotojų susirinkime, kuro metu prieštaravo direktoriaus I. Č. reikalavimams eiti nemokamų atostogų. Taip pat A. L. dėl I. Č. parašė skundą ieškovo žmogiškų išteklių skyriui. Iš karto po šių A. L. veiksmų ieškovė inicijavo drausminės nuobaudos skyrimą A. L.. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai teigia, jog drausminę nuobaudą A. L. ieškovė siekia skirti ne dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje (b. l. 94–95).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad LR Darbo kodekso 2 str. 1 d. 5 p. yra įtvirtintas darbo santykių reglamentavimo principas – saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas. Ieškovė įvertino visų darbuotojų darbo vietos pavojus, parūpino jiems saugos priemones ir kontroliavo bei reikalavo, kad tos saugos priemonės būtų tinkamai naudojamos. Kadangi A. L. saugos priemonių nenaudojo net ir po vadovo įspėjimo, ieškovė nebeturėjo kitų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo pareigai įgyvendinti, kaip kad paskirti drausminę nuobaudą padariusiems asmenims, taip pat ir A. L.. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tretysis asmuo buvo persekiojamas ir baudžiamas dėl savo dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje. Todėl teismo išvada, kad skiriama drausminė nuobauda A. L. nesusijusi su jo veikla profesinėje sąjungoje, yra pagrįsta (b. l. 99–100).

Dalyvaujantys byloje asmenys ir jų atstovai savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų pagrindu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp ieškovės UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir atsakovės AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos, ir pagrįstai panaikino atsakovės 2009-10-26 nesutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą trečiajam asmeniui A. L..

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Švyturys – Utenos alus“ gamybos direktorius I. Č. 2009-10-07 surašė tarnybinį pranešimą, jog 2009-10-07 8.30 val. pilstymo cecho operatorius A. L., dirbantis statinių skyriuje, nenaudojo apsaugos priemonių ausims. Perspėtas, jog apsaugai nuo triukšmo būtina naudoti ausų kištukus ar ausines, A. L. atsakė, kad linija šiuo metu nedirba ir kištukų naudoti nereikia. Tos pačios dienos 10 val. operatorius A. L. vėl buvo pastebėtas nenaudojantis apsaugos priemonių. Kadangi A. L. yra pasirašęs darbuotojų asmeninių priemonių apskaitos kortelėje, kad pastoviai privalo nuo triukšmo naudoti ausų kištukus arba ausines, siūlė operatoriui A. L. už darbo tvarkos taisyklių punkto 4.7.2. „Tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugines priemones“ nevykdymą pareikšti drausminę nuobaudą – papeikimą ir sumažinti priedą prie pareiginio atlyginimo 30 procentų (b. l. 9). Trečiasis asmuo A. L. dirba ieškovo įmonėje nuo 2003-01-02, buvo susipažinęs su 2008-10-20 įsigaliojusia kolektyvine sutartimi ir darbo tvarkos taisyklėmis (b. l. 25-27). 2009-10-07 trečiajam asmeniui A. L., kaip pilstymo cecho operatoriui, buvo pateiktas prašymas pateikti pasiaiškinimą dėl asmeninių apsaugos priemonių (ausinių / kištukų) nenaudojimo darbo vietoje (b. l. 10). 2009-10-09 trečiasis asmuo pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal nusistovėjusią praktiką, ausų kištukus pradeda naudoti, kai linija yra paruošta ir dirba. Jei gamybos direktorius I. Č. būtų užėjęs truputį vėliau, tokio nesusipratimo nebūtų įvykę (b. l. 11). Ieškovė 2009-10-13 raštu kreipėsi į atsakovą AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizaciją su prašymu duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – pastabą A. L., kuris yra AB „Švyturys“ profesinės sąjungos renkamo organo narys, už tai, kad jis 2009-10-07 pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 4.7.2 punktą bei pilstymo cecho operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijų nuostatas (b. l. 39). Atsakovė AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacija 2009-10-26 atsakyme ieškovui nurodė, jog profesinė sąjunga nesutinka, kad A. L. būtų skirta drausminė nuobauda, dėl to, jog A. L. 2009-09-24 kreipėsi į Žmogiškųjų išteklių skyrių dėl gamybos direktoriaus daromo psichologinio spaudimo, darbo vietoje, kur jis dirba nėra asmeninių apsauginių priemonių, jų nenaudojimo faktas užfiksuotas tik darbo pradžioje, profesinė sąjunga tai vertina kaip persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje (b. l. 40).

Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausminę nuobaudą darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamajam nariui. Įstatymo nuostata, numatanti sutikimo gavimą skiriant drausminę nuobaudą profesinės sąjungos renkamajam nariui, turi būti suprantama kaip papildoma garantija tokiam darbuotojui ir pačiai profesinei sąjungai, kad asmenys, aktyviai dalyvaujantys profesinės sąjungos veikloje, neturėtų būti dėl to diskriminuojami ar kitaip ribojamos jų teisės tiesioginiame darbe. Minėta teisės norma nėra skirta riboti darbdavio teisę taikyti darbuotojams drausminę atsakomybę, kai nustatomas darbo drausmės pažeidimas. Taigi atsakovė, spręsdama dėl sutikimo taikyti drausminę atsakomybę trečiajam asmeniui, turėjo teisę susipažinti su visa medžiaga, kuria darbdavys grindžia savo prašymą, ir įvertinti, kokiais nustatytais faktais darbdavys remiasi, siekdamas taikyti drausminę atsakomybę, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra kaip nors susijęs su trečiojo asmens dalyvavimu nepriklausomos profesinės sąjungos veikloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė drausminės atsakomybės taikymą pagrindė konkrečiais įrodymais, t. y. ieškovo gamybos direktorius I. Č. 2009-10-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog A. L. nenaudojo apsaugos priemonių ausimis (b. l. 9). Tai, kad nenaudojo apsaugos priemonių ausims patvirtina ir pats A. L., liudytojai I. Č., R. M. ir A. J.. Kadangi trečiasis asmuo A. L. dirba ieškovo įmonėje pilstymo ceche operatoriumi, todėl privalo vykdyti darbdavio įsakymus, t. y. privalėjo laikytis darbdavio darbo tvarkos taisyklių 4.7.2. p. reikalavimą tinkamai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones. Atsisakydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų duomenų ir nepateikė argumentų, kad drausminės atsakomybės taikymas būtų diskriminuojančio pobūdžio, t. y. būtų siekiama riboti trečiojo asmens teises dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje ar kitaip siejamas su dalyvavimu šioje veikloje.

Atsakovė AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodinėjo, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog profesinės sąjungos renkamo organo nesutikimas skirti drausminę nuobaudą A. L. atėmė ieškovei galimybę vykdyti pagrindines savo funkcijas. Darbdaviui apskundus profesinės sąjungos nesutikimą skirti drausminę nuobaudą, teisminio nagrinėjimo dalykas yra ne individualus darbo ginčas, ne būsimos drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumas ir pagrįstumas, o klausimas, ar toks atsisakymas nevaržo darbdavio teisių ir nepažeidžia jo interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1377/2002). Kaip matyti iš ieškovės UAB „Švyturys – Utenos alus“ gamybos direktorius I. Č. 2009-10-13 rašto atsakovui AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijai „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą“, ieškovas nurodė, kad drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas yra darbo tvarkos taisyklių 4.7.2. punkto bei pilstymo cecho operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijų nuostatų pažeidimas. Pilstymo cecho operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12 Š 2.2. punkte nurodyta, kad apsaugai nuo triukšmo būtina naudoti antifonus (kištukus arba ausines), 4.22.12. punkte nurodyta, kad operatoriaus darbo vietoje draudžiama dirbti be ausinių ir kištukų (b. l. 36).

Darbo drausmės bei saugos laikymasis yra viena iš pagrindinių juridinio asmens darbo organizavimo ir efektyvumo užtikrinimo priemonių, įstatymai numato darbuotojo pareigą laikytis darbo drausmės. Įstatymas numato darbdaviui teisę skirti darbo drausmę pažeidusiam darbuotojui drausminę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės nesutikimas skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris pažeidė darbo drausmę, pažeidžia ieškovo (darbdavio) interesus ir varžo darbdavio galimybes užtikrinti darbo drausmę, tinkamai organizuoti įmonės darbą. Darbdaviui ginčijant teisme profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą pati drausminė nuobauda, kaip ginčo dalykas dar neegzistuoja, todėl nėra vertinamas nei konkretaus darbo drausmės pažeidimo faktas, nei galimos drausminės nuobaudos pagrįstumas. Jeigu darbuotojui būtų paskirta drausminė nuobauda, jis turėtų teisę įstatymų nustatyta tvarka ginčyti tokios nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tuomet būtų tiriamos aplinkybės, susijusios su drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybėmis, paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Byloje nėra įrodyta, kad 2009-09-22 susirinkime su ieškovo gamybos direktoriumi I. Č., kurio metu A. L. prieštaravo direktoriaus reikalavimams eiti nemokamų atostogų, A. L. reiškė pretenzijas kaip AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos narys ir jam už tai ketinta paskirti drausminę nuobaudą. Taip pat neįrodyta, kad 2009-09-24 pranešimą žmogiškųjų išteklių skyriui A. L. parašė kaip AB „Švyturys“ profesinės sąjungos organizacijos narys ir jį už tai ketinama nubausti. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad trečiajam asmeniui ieškovas nori skirti drausminę nuobaudą už jo aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje (nesutikimas eiti nemokamų atostogų, 2009-09-24 pranešimas žmogiškųjų išteklių skyriui), yra prielaida, o teismo sprendimas prielaidomis negali būti grindžiamas.

Dėl šių aplinkybių kolegija daro išvadą, kad nesutikimas skirti drausminę nuobaudą yra nepagrįstas, neteisėtai ribojantis darbdavio teises, kadangi darbdavys turi teisę pasirinkti, kaip organizuoti darbą, ir profesinė sąjunga negali varžyti darbdavio laisvės, kaip organizuoti darbą. Taip pat pažymėtina, kad teisė skirti drausmines nuobaudas, spręsti dėl jų pagrįstumo, yra išimtinė darbdavio kompetencija, o asmuo, nesutikdamas su drausminės nuobaudos skyrimu, ją gali skųsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK 240–242 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.