Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-28 · Civilinė byla Nr. e2A-3135-585/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
e2A-3135-585/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris e2A-3135-585/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-16168-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 2 736,97 Eur skolą, 2 507,77 Eur palūkanas, 959,74 Eur delspinigius, 140,85 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, sutartines 17 (septyniolikos) procentų palūkanas už skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir procesines 5 (penkių) procentų palūkanas.

Atsakovui proceso įstatymo nustatyta tvarka buvo įteikti ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai. Atsakovas nustatytu terminu neatsiliepė į ieškinį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, ieškovei prašant, 2015 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 2 736,97 Eur skolą, 200 Eur palūkanas, 50,83 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, jog akcinė bendrovė „Swedbank“ ir atsakovas 2002 m. gruodžio 10 d. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas sutartyje numatytas kreditas. Atsakovas įsipareigojo sutarties nustatytu terminu ir tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius. Akcinė bendrovė „Swedbank“ pagal 2008 m. birželio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei visus reikalavimus, turimus atsakovo atžvilgiu. Atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovas laiku nemokėjo kredito grąžinimo įmokų, todėl susidarė 2 736,97 Eur skola. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalaujami delspinigiai ir palūkanos yra neprotingai ir nepagrįstai dideli. Todėl prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, kurie apskaičiuoti nuo palūkanų, kas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą. Prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių suma žymiai viršija skolos sumą. Aplinkybė, kad atsakovas tinkamai neįvykdė sutarties, nesuteikia ieškovei pagrindo nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Sutartis buvo nutraukta 2009 m. balandžio 21 d., ieškovė dar 2008 m. birželio 18 d. perėmė reikalavimo teises į atsakovą, o į teismą kreipėsi tik 2015 metais. Didžioji prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių dalis apskaičiuota jau po kredito sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sumažino delspinigių, apskaičiuotų už skolą, normą nuo 0,1 procento iki 0,01 procento. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokie delspinigiai, kurie pinigine išraiška sudaro 50,83 Eur, yra pagrįsti ir pakankami ieškovės nuostoliams dėl termino atsiskaityti praleidimo atlyginti. Delspinigiai, apskaičiuoti už palūkanas, laikytini visiškai nepagrįstais, todėl nepriteistini. Be to, teismas tais pačiais motyvais iki 200 Eur sumažino palūkanas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovė verčiasi skolų išieškojimu ir prevencija, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos papildomo-neplanuoto pobūdžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis. Be to, išlaidos, susijusios su pranešimų siuntimu, skambučiais, paklausimais, nepagrįstos tiesioginiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-814-464/2012), į tą aplinkybę, jog šalys sudarė vartojimo sutartį pagal kredito davėjos iš anksto paruoštas sąlygas, sumažino palūkanų, mokėtinų už naudojimąsi kreditu, normą iki 5 (penkių) procentų.

Ieškovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu už akių, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesti jos reikalavimai dėl 2 307,77 Eur palūkanų ir 17 (septyniolikos) procentų sutartinių palūkanų už skolos sumą priteisimo, ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės reikalavimus. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai 2 307,77 Eur palūkanų. Ieškovės manymu, EGO kortelės su kredito limitu sutartimi nustatytos 17 (septyniolikos) procentų (pelno) palūkanos neprieštarauja įstatymams, protingumo ir sąžiningumo principams. Aplinkybė, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, savaime nesudaro pagrindo mažinti sutartines palūkanas. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė nesiėmė priemonių skolai išieškoti.

Atsakovas neatsiliepė į ieškovės apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Apeliantės teisių ir pareigų pirmtakė akcinė bendrovė „Swedbank“ (buvęs pavadinimas – „Hansabankas“) ir atsakovas 2002 m. gruodžio 10 d. sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį. Akcinė bendrovė „Swedbank“ įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 9 000 Lt (2 606,58 Eur) kreditą. Atsakovas, savo ruožtu, įsipareigojo sutarties nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, mokėti 17 (septyniolikos) procentų palūkanas. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties. Todėl kredito davėja, atsakovui nepašalinus sutarties pažeidimų, 2009 m. balandžio 21 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Apeliantė pareikštu ieškiniu, be kita ko, reikalauja priteisti 2 507,77 Eur palūkanas ir 17 (septyniolikos) procentų palūkanas už 2 736,97 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 3 dalimi, mutatis mutandis 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, sumažino ieškovės reikalaujamas palūkanas iki 200 Eur, be to, sumažino ir reikalaujamų palūkanų normą iki penkių procentų.

Atsakovas įsipareigojo mokėti kredito davėjai vadinamąsias pelno palūkanas, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Reikalavimas mokėti šias palūkanas yra reikalavimas vykdyti piniginę prievolę natūra (Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 1 dalis). Iš kitos pusės, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 3 dalis). Pelno palūkanos, šalims nesusitarus kitaip, mokamos iki paskolos (kredito) grąžinimo (Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį, paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).

Kredito sutarties šalys susitarė, jog palūkanos už kreditą (pelno palūkanos) mokamos (skaičiuojamos) iki kredito grąžinimo dienos (sutarties 7.1 punktas). Vadinasi, atsakovui kyla pareiga mokėti pelno palūkanas, iki jis grąžins kreditą. Pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.204, 6.223 ir 6.228 straipsniai). Tokioms palūkanoms mažinti pirmiausia yra būtinas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas, kuris gali būti išreikštas tiek ieškinio / priešieškinio forma, tiek atsikirtimo į reikalavimą priteisti pelno palūkanas forma. Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė tinkamo įstatymo ar sutarties nuostatos, kurių pagrindu toks mažinimas galimas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas be pagrindo ėmėsi spręsti pelno palūkanų mažinimo klausimą ir taip peržengė bylos nagrinėjimo ribas (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ir be pagrindo, remdamasis netinkamomis teisės normomis, ėmėsi spręsti ieškovės reikalaujamų palūkanų mažinimo klausimą ir sumažino šias palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia skundžiamą sprendimą už akių ir visiškai tenkina apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą dėl pelno palūkanų priteisimo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus skundžiamą sprendimą už akių, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Patenkintų apeliantės materialinių subjektinių reikalavimų dalis sudaro 83,46 procento. Todėl apeliantei iš atsakovo priteistinas 119,35 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio – atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliantės skundas yra patenkintas. Todėl jai iš atsakovo priteistinas 52 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą už akių ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį patenkinti iš dalies:

priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš V. P. 2 736,97 Eur skolą, 2 507,77 Eur palūkanas, 17 (septyniolikos) procentų palūkanas už 2 736,97 Eur skolą nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki visiško skolos grąžinimo dienos, 50,83 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų palūkanas už priteistą 5 295,57 Eur sumą nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 119,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

atmesti likusią ieškinio dalį.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ 41 Eur žyminio mokesčio, 2014 m. gruodžio 17 d. sumokėto į valstybės biudžetą.“.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš V. P. 52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Vaclovas PaulikasAsta PikelienėVytautas Zelianka