- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-23
- Bylos Nr.
- eAS-1137-662/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03482-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 29 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kalnapilio-Tauro grupė“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto“ (toliau ir Sprendimas) dalį, kuria panaikinti UAB „Metrail“ išduoti 2013 m. rugsėjo 4 d. įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0004-4994-4687.
Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo gavimo datą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt. Iš ginčijamo Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo matyti, kad juo buvo patvirtintas Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-101 (toliau – ir Aktas). Iš Akto matyti, kad jis yra surašytas atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą, pačiame akte padarytos išvados, kad yra naikintini, be kita ko, ir metalinių pakuočių tvarkymą įrodantys dokumentai, išrašyti UAB „Metrail“ bei trečiųjų asmenų vardu. Bendrovės teigimu, skundžiamu Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu patvirtinus Aktą Bendrovei kiltų pareiga sumokėti daugiau negu 1 mln. Eur mokestį už aplinkos teršimą. Teismo vertinimu, aptarti skundo motyvai, kuriais pareiškėjas iš esmės grindžia savo suinteresuotumą keliamo ginčo baigtimi, yra hipotetinio pobūdžio, iš dalies susiję su trečiųjų asmenų teisėmis bei teisiniais interesais, todėl negali būti pripažįstami pagrįstais. Tokia teismo išvada grindžiama tuo, kad skundžiamu Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu yra patvirtintas Aktas, surašytas ne pareiškėjui, o UAB „Metrail“. Taigi nei Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu, nei Aktu mokesčio už aplinkos teršimą klausimai nėra išsprendžiami. Be to, ginčijama sprendimo dalimi buvo patvirtinta Akto dalis dėl įrodančiųjų dokumentų, išduotų ne pareiškėjui, o VšĮ „Žaliasis taškas“. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažinta, kad Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Aktas, Bendrovei tiesioginių teisinių pasekmių nesukelia. Bendrovės keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas, todėl skundą priimti atsisakyta ir pareiškėjui grąžintinas 21 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
II.
Pareiškėjas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis surašytas tvarkytojui UAB „Metrail“, o panaikinti įrodantys dokumentai išduoti VšĮ „Žaliasis taškas“, tiesiogines teisines pasekmes sukelia pareiškėjui, t. y. jam atsiranda pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17 p.). Būtent tokio turinio pranešimas su informacija apie mokesčių mokėtojų (įskaitant pareiškėją) pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą buvo nurodytas ir Departamento 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. VR-17.3-124 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo“, su kuriuo buvo atsiųstas Sprendimas. Atsakovui priėmus Sprendimą, vadovaujantis Aprašo 17 punkto nuostatomis, pareiškėjui atsirado pareiga apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Sprendimas panaikinti įrodančius dokumentus sukelia tiesiogines realias teisines pasekmės pareiškėjui. Teismas neatsižvelgė į galiojantį šių santykių teisinį reguliavimą, formaliai ir neteisingai vertino bylos aplinkybes.
Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi ir pažymi, kad tuo atveju, jei vėliau atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai kompetentingų institucijų yra panaikinami, mokesčių mokėtojo įgyta lengvata taip pat pasinaikina ir atsiranda jo pareiga apskaičiuoti bei sumokėti taršos mokestį. Nors atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus išrašo tvarkytojas UAB „Metrail“, tačiau atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų galiojimo klausimo išsprendimas turi tiesioginę įtaką juos įsigijusių mokesčių mokėtojų teisėms ir pareigoms.
Tai, kad panaikinti įrodantys dokumentai išduoti ne pareiškėjui, o VšĮ „Žaliasis taškas“, taip pat nepaneigia išvados dėl Sprendimo teisinių pasekmių pareiškėjui buvimo. VšĮ „Žaliasis taškas“, nėra mokesčių mokėtojas ir pati nenaudoja įrodančių dokumentų, o tik juos paskirsto savo nariams, išduodama patvirtinimus apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, kuriuose konkrečiai nurodo, kokio tvarkytojo įrodančio dokumento pagrindu išduotas patvirtinimas. Panaikinus įrodančius dokumentus, pareiga sumokėti mokestį atsiranda pareiškėjui. VšĮ „Žaliasis taškas“ taip pat buvo pateikusi skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-9560-426/2015 skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ Sprendimas jokių teisinių padarinių nesukelia, nes aplinkybės, kad tretieji asmenys galimai neteko (ar neteks) teisės į mokestinę lengvatą, yra išskirtinai susijusios su šių asmenų teisėmis ir teisiniais interesais. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyti motyvai yra susiję su trečiųjų asmenų teisėmis ir teisiniais interesais, nes Sprendimu panaikinti įrodantys dokumentai buvo išduoti ne pareiškėjui, o VšĮ „Žaliasis taškas“. Taigi teismas vienu atveju, atsisakydamas priimti VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą, nes Sprendimas susijęs su mokesčių mokėtojų (taip pat ir pareiškėjo) teisėmis, o kitu atveju atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nes Sprendimas susijęs su VšĮ „Žaliasis taškas“ teisėmis, yra nenuoseklus ir prieštarauja pats sau.
Vilniaus apygardos administracinio teismo priimta nutartis prieštarauja to paties teismo sukurtiems precedentams visiškai analogiškose bylose, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. I-9911-821/2015 pagal UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“ skundą, administracinėje byloje Nr. eI-9890-437/2015 pagal UAB „Sanitex“ skundą, administracinėje byloje Nr. eI-9874-437/2015 pagal UAB „Maxima LT“ skundą analogiški pareiškėjų skundai dėl to paties sprendimo buvo priimti. Teismas, tokias pat bylas spręsdamas skirtingai, pažeidė teisingumo vykdymo, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo ir asmenų lygybės teismui principus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto“ dalį, kuria panaikinti UAB „Metrail“ išduoti 2013 m. rugsėjo 4 d. įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0004-4994-4687.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendimas, kuriuo patvirtintas Aktas, pareiškėjui tiesioginių pasekmių nesukelia, kadangi nei Sprendimu, nei Aktu klausimai dėl mokesčio už aplinkos teršimą klausimai nėra sprendžiami.
Pareiškėjas nesutinka, kad jo norima apskųsti Sprendimo dalis jam nesukelia teisinių pasekmių, ir laikosi pozicijos, jog priėmus Sprendimą ir patvirtinus Aktą jam atsiranda pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą.
Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858 140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavaus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ su VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuria minėta organizacija įsipareigojo organizuoti pakuotės atliekų sutvarkymą, o pareiškėjas – padengti veiklos kaštus. VšĮ „Žaliasis taškas“ su UAB „Metrail“ sudarė sutartį dėl pakuočių atliekų tvarkymo, pagal kurią UAB „Metrail“ įsipareigojo sutvarkyti nurodytą pakuotės atliekų kiekį ir pateikti atliekų sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus. UAB „Metrail“ 2013 m. VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikė 2013 m. rugsėjo 4 d. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1314VI0003-4994-4687 už 400 tonų metalinės pakuotės atliekų, 2013 m. rugsėjo 10 d. pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1314VI0004-4994-4687 už 800 tonų metalinės pakuotės atliekų.
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 punkte nustatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad gamintojas gali pagrįsti gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį pateikdamas įrodančius dokumentus.
Nagrinėjamu atveju norima apskųsti Departamento 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo dalimi buvo patvirtintas Departamento Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-101, iš kurio matyti, kad jis yra surašytas atlikus UAB „Metrail“ patikrinimą, pačiame akte padarytos išvados, kad yra naikintini UAB „Metrail“ išrašyti, be kita ko, ir metalinių pakuočių tvarkymą įrodantys dokumentai (2013 m. rugsėjo 4 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0003-4994-4687 už 400 tonų, išduotas VšĮ „Žaliasis taškas“, 2013 m. rugsėjo 10 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI0004-4994-4687, išduotas VšĮ „Žaliasis taškas“).
Pareiškėjas tai, kad norima apskųsti Sprendimo dalis jam sukelia teisines pasekmes, grindžia tuo, jog panaikinus metalinių pakuočių tvarkymą įrodančius dokumentus, jam atsiranda pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Departamento 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. VR-17.3-124 „Dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimas“ išdėstytas Aprašo 17 punktas ir nurodyta apie mokesčių mokėtojų pareigą apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą dėl pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašo 17 punkte numatyta, kad pranešime dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia nurodoma, kad mokėtojas (-ai), nedalyvaujantis organizacijos veikloje ir nevykdantis atliekų tvarkymo užduoties, dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti, ir (ar) dalyvaujantis (-ys) organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl pažymos (dėl viso pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti.
Kaip matyti iš anksčiau minėto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 30 punkto, įrodantis dokumentas yra viena iš priemonių, kurių pagalba galima pagrįsti perdirbtų atliekų kiekį. Pareiškėjas teigia, jog Departamentas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto“ priėmė remdamasis Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros 2015 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-101, tokiu būdu buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kuriuos UAB „Metrail“ 2013 metais išdavė VšĮ „Žaliasis taškas“ ir tai, remiantis Aprašo 17 punktu, lemia, jog pareiškėjas (kaip mokėtojas, nedalyvaujantis organizacijos veikloje ir nevykdantis atliekų tvarkymo užduoties) turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas pateikė argumentus, dėl kurių jam ginčijama atsakovo sprendimo dalis sukelia neigiamas teisines pasekmes, konstatuotina, kad skundo priėmimo stadijoje negalima daryti išvados, jog skundžiama sprendimo dalis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, ir atsisakyti priimti skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo pažeistomis teisėmis ir jo saugomų interesų pažeidimu, turi būti analizuojamos ir vertinamos bylą nagrinėjant iš esmės.
Kadangi pirmosios instancijos teismas kitų faktinių ir teisinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti, nenurodė, todėl atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkinamas ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.