- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- II-294-624/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00019-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 50.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-12-28 nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė 2010-12-14 R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2-19-283 dėl to, kad R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD): VSD įmokų skola 2010-06-01 buvo 436 512,26 Lt. Už 2010 m. birželio mėn. apskaičiavo 20 422,11 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-07-15, bet nesumokėjo. 2010-07-09 sumokėjo 1500 Lt ir 2010-07-29 sumokėjo 1000 Lt įmokų už 2008 m. lapkričio mėn.; už 2010 m. liepos mėn. apskaičiavo 21 244,32 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-08-16, bet nesumokėjo. 2010-08-19 sumokėjo 1000 Lt įmokų už 2008 m. lapkričio mėn.; už 2010 m. rugpjūčio mėn. apskaičiavo 22 706,24 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-09-15, bet nesumokėjo; už 2010 m. rugsėjo mėn. apskaičiavo 21 627,77 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-10-15, bet nesumokėjo; už 2010 m. spalio mėn. apskaičiavo 19 920,40 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-11-15, bet nesumokėjo. 2010-11-16 sumokėjo 1500 Lt įmokų už 2008 m. lapkričio mėn. Iš viso už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. nesumokėjo 105 920,84 Lt apskaičiuotų įmokų. Bendra nesumokėtų įmokų suma 2010-12-14 buvo 537 433,10 Lt. Tuo pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų VSD fondo sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p., ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 188⁶ str. 1 d. (b. l. 24-25).
VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2010-12-28 nutarimu Nr. 2-19-(2010)-283, R. M. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasis LR ATPK 188⁶ str. 1 d. paskyrė 1750 litų baudą (b. l. 4, 32).
Šalies argumentai
R. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo nutarimą pakeisti ir sumažinti paskirtą baudą. Nurodo, kad nutarimas, kuriuo paskirta žymiai didesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda, yra nepagrįstas. Pripažįsta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos už 2010 m. birželio – spalio mėn., kurios sudaro 105 921 Lt, nebuvo sumokėtos laiku, jokių kitų pažeidimų nebuvo padaryta. Nagrinėjant bylą institucijoje nurodė aplinkybes, dėl kurių bendrovė negalėjo sumokėti susikaupusių valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip pat 2010-12-07 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui rašytinius paaiškinimus apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir to priežastis. Teismo sprendimais yra konstatuota, kad dėl LR Vyriausybės, Vilniaus m. savivaldybės ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos neteisėtų veiksmų 1999-2001 metais (duomenys neskelbtini) patyrė žalą. Bendrovė atliko darbus ir suteikė paslaugas biudžetinėms organizacijoms, kurios neatsiskaitė su bendrove. Bendrovė kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI ir LR finansų ministeriją dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau šios pareigos Vilniaus apskrities VMI neatliko. Priešingai, Vilniaus apskrities VMI pritaikė sankcijas bendrovei dėl nesumokėtų mokesčių, areštavo bendrovės sąskaitas ir turtą. Šiais veiksmais bendrovei padarė žalą, dėl kurios bendrovė kreipėsi į teismą. Teismo sprendimu mokestinė nepriemoka, apskaitoma bendrovės balanse, pripažinta beviltiška. Šis sprendimas Vilniaus apskrities VMI nėra įvykdytas, tačiau jį įvykdžius, bendrovės padėtis iš esmės pasikeistų. Taigi, nurodytos aplinkybės įrodo, kad bendrovė sąžiningai vykdė veiklą ir, kad mokestinės nepriemokos, tame tarpe ir socialinio draudimo mokesčio, susikaupė dėl minėtų Vilniaus apskrities VMI ir kitų institucijų neteisėtų veiksmų. Jis, kaip bendrovės direktorius, nėra kaltas dėl įmokų nesumokėjimo, kadangi neturėjo galimybės sumokėti įmokų dėl pritaikytų sankcijų ir areštų, taip pat dėl to, kad nėra įvykdytas 2009-04-06 Vilniaus apygardos teismo sprendimas. Mano, kad yra pagrindas taikyti jo atžvilgiu lengvinančias aplinkybes ir nesant jo kaltės dėl pažeidimo bei atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, jam neturėjo būti skiriama bauda arba ji turėjo būti paskirta minimali (b. l. 1-3).
Teismo posėdyje R. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad padaryto pažeidimo neginčija, nepriemoka yra susidariusi, tačiau stengiasi ją sumokėti. Prašė paskirtą baudą sumažinti iki sankcijoje nustatytos minimalios baudos.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovė su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad už padarytą pažeidimą buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Bendrovės sąskaitos buvo areštuotos, dėl to negalėjo nuo sąskaitos nurašyti pinigų. Sutinka, kad bendrovės padėtis yra sunki. Skiriant baudą į atsakomybę lengvinančias aplinkybes atsižvelgta nebuvo. Prašė nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010-12-14 R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 2-19-283 dėl to, kad R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, laiku nesumokėjo VSD: skola 2010-06-01 buvo 436 512,26 Lt. Už 2010 m. birželio mėn. apskaičiavo 20 422,11 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-07-15, bet nesumokėjo. 2010-07-09 sumokėjo 1500 Lt ir 2010-07-29 sumokėjo 1000 Lt įmokų už 2008 m. lapkričio mėn.; už 2010 m. liepos mėn. apskaičiavo 21 244,32 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-08-16, bet nesumokėjo. 2010-08-19 sumokėjo 1000 Lt įmokų už 2008 m. lapkričio mėn.; už 2010 m. rugpjūčio mėn. apskaičiavo 22 706,24 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-09-15, bet nesumokėjo; už 2010 m. rugsėjo mėn. apskaičiavo 21 627,77 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-10-15, bet nesumokėjo; už 2010 m. spalio mėn. apskaičiavo 19 920,40 Lt įmokų, kurias turėjo sumokėti iki 2010-11-15, bet nesumokėjo. 2010-11-16 sumokėjo 1500 Lt įmokų už 2008 m. lapkričio mėn. Iš viso už laikotarpį nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. spalio mėn. nesumokėjo 105 920,84 Lt apskaičiuotų įmokų. Bendra nesumokėtų įmokų suma 2010-12-14 buvo 537 433,10 Lt. Tuo pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647 patvirtintų VSD fondo sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 p., ir padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 188⁶ str. 1 d. (b. l. 24-25). VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius 2010-12-28 nutarimu Nr. 2-19-(2010)-283, R. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 188⁶ str. 1 d. padarymą, paskyrė 1750 litų baudą (b. l. 4, 32).
LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d. nustato, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-06-14 nutarimu Nr. 647, 25 p. numato, kad draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.
LR ATPK 188⁶ str. 1 d. nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, veika, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimas registruotis draudėju, neįsileidimas valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems dokumentų arba jų nuslėpimas, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotas pateikimas arba nepateikimas, klaidingos informacijos suteikimas, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.), R. M. veika pagal LR ATPK 188⁶ str. 1 d. kvalifikuota teisingai: be R. M. paaiškinimo, jo kaltę šio administracinio teisės pažeidimo padarymu patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, (b. l. 24-25), Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (b. l. 33, 34), 2010-12-13 patikrinimo aktas Nr. Ž-924, iš kurio matyti, kad patikrinimo dienai įsiskolinimas VSDF biudžetui sudaro 537 433,10 Lt (b. l. 37-38), kita byloje esanti medžiaga.
LR ATPK 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; LR ATPK 30² str. 1 ir 2 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti iš nutarimo, pareigūnas, nenustatęs atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, R. M. paskyrė vidutinę nuobaudą, numatytą LR ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje.
Administracinėje teisėje galioja principas, kad nuobauda turi būti proporcinga padaryto pažeidimo sunkumui, t. y. jo pavojingumui. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 3 p. nustato, kad proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu konkrečiu atveju nuobauda turi būti skiriama įvertinus padaryto nusižengimo žalą, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, t. y. nuobaudos griežtumas turi atitikti nusižengimo mastą.
Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad R. M. dėl padaryto pažeidimo gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bendrovės finansinė padėtis yra sunki, įmokos iš dalies yra dengiamos (b. l. 34), bendrovės einamosios sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad rezervuota suma yra 11 848 251.59 Lt , o sąskaita yra užblokuota (b. l. 43), laiko, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. M. skiriant LR ATPK 188⁶ str. 1 d. sankcijoje nustatytą minimalią – 500 Lt dydžio baudą.
LR ATPK 30¹ str. 1 d., numatančios galimybę paskirti asmeniui mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, R. M. atžvilgiu šioje byloje nebuvo ir nėra pagrindo taikyti: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, tuo tarpu tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,
nutaria:
R. M. skundą tenkinti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-12-28 nutarimą Nr. 2-19-(2010)-283, kuriuo R. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą paskirta 1750 litų bauda, pakeisti: R. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 188⁶ str. 1 d., padarymą paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.