Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. O., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-11-17 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį - 80 parų arešto;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį;

A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis V. O. autoplovykloje autoplovėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-12-09 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., tęsti darbą arba mokytis ir vykdyti susitarimą dėl žalos atlyginimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. O. 2010-05-12, apie 20.30 val., prie autoplovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo D. V. bandė suduoti smūgį kumščiu per veidą, tačiau nukentėjusiajam išvengus smūgio, po to sudavė smūgius rankomis ir kojomis ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, ne mažiau penkių kartų į veido sritį, tuo padarydamas kraujosruvas kaktos kairės pusės odoje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžį, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimus dešinėje pėdoje bei padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2010-05-12 apie 20.30 val. viešoje vietoje, prie autoplovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. O., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad A. O. priėjus prie nukentėjusiojo D. V. ir bandant suduoti smūgį kumščiu per veidą tačiau nukentėjusiajam išvengus smūgio, A. O. sudavė smūgį nukentėjusiajam iš nugaros per šoną nuo ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jis kartu su A. O. sudavė smūgius rankomis ir kojomis ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, ne mažiau penkių kartų į veido sritį, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2009-09-16, apie 17.00 val., sporto komplekse, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. J., nuo sporto komplekse esančio stalo slapta pagrobė nukentėjusiajam J. N. priklausantį telefono dėklą, 10 litų vertės su jame buvusiu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 3110 Classic“, 305 litų vertės, į kurį buvo įdėta UAB „Omnitel“ išankstinio apmokėjimo kortelė „Ežys“, 5 litų vertės su 10 litų sąskaita ir 2 GB talpos „Micro SD“ atminties kortele, 20 litų vertės, sidabrinę apyrankę, 80 litų vertės ir sidabrinį žiedą, 70 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. N. 500 litų turtinę žalą.

Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį D. V.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. O. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, jog jis 2010 m. gegužės 12 d., apie 20.00 val., Jeruzalės g. 21, Vilniuje, su V. O. stovėjo plovyklos kieme. D. V. praėjo pro juos, elgėsi iššaukiančiai. Po to su mergina iš parduotuvės grįžo jo sūnus A. O. ir pasakė, kad prasilenkiant D. V. jį užgavo pečiu. Po to, jis A. O., pamatė, jog D. V. grįžta iš parduotuvės, iškeikė jį. Pajautė, jog D. V. eina jam iš paskos. Tada atsisuko ir trenkė D. V. per veidą 3-4 kartus rankomis. Iš nosies ėmė bėgti kraujas. Mušant, D. V. stovėjo, neprisimena, ar D. V. gynėsi. Tuo metu plovykloje buvo V. O., I. P., I. U., galbūt keletas klientų, A. O. ir jo mergina. Jo sūnus, A. O., nukentėjusiojo nemušė. Kaip tik atitraukė jį, A. O., su seneliu nuo D. V.. Nukentėjusysis iškvietė policiją ir jį, A. O., išvežė į PK. Nukentėjusiojo asmeniškai jis nepažįsta, yra jį matęs konkurentų plovykloje. Civilinį ieškinį pripažįsta, žada sumokėti tiek, kiek bus priteista.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. O. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai, dėl šios veikos buvo susitaikę su nukentėjusiuoju, kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Kaltinamasis A. O. parodė, jog jis ėjo su drauge iš parduotuvės. Praeinant pro šalį, jį užkliudė D. V.. Jis, A. O., apie tai papasakojo tėvui. Tėvas sudavė D. V.. Jis, A. O., kartu su seneliu atitraukė tėvą nuo D. V.. Pats nukentėjusiojo nemušė, nebent netyčia užkliudė atitraukimo metu.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. V. parodė, jog tą vakarą jis ėjo į parduotuvę apsipirkti. Apsipirko. Ėjo pas draugą A. S., kuris dirba plovykloje. Nešėsi pirkinių maišelį rankose. Prasilenkiant su A. O., šis į jį, D. V., atsitrenkė, stuktelėjo, užkabino. Tai matė A. O. tėvas. Po to A. O. į parduotuvę nebeėjo, apsisuko ir nuskubėjo pas savo tėvą. A. O. jam, D. V., pasakė: „ateik čia į plovyklą“. Po to A. O. jį, D. V., mušė, sudavė jam 3-5 kartus. Norėjo pirmą kartą suduoti į veidą, bet jis atsilenkė. A. O. tuomet stovėjo atokiau. Po to jis, D. V., pajuto smūgį į nugarą, pargriuvo ant žemės, pajuto skausmą. Tuomet jie, A. O. ir A. O., abu jį mušė rankomis ir spardė, jis to nematė, bet jautė. Kur kuris sudavė jis nežino, paprasčiausiai gulėjo ant žemės, jautė, kad mušė abu. Tuo metu toje vietoje buvo V. O., A. O. mergina. Po to V. O. atitraukė A. ir A. O. nuo jo. Muštynes taip pat matė jo draugas A. S., kuris nesikišo, jam buvo pasakyta, kad jis nelįstų. Jam, D. V., buvo sulaužyta nosis, atsirado mėlynės paakiuose, sumušta kojos pėda, viršutinė lūpa. Iki to laiko su A. ir A. O. konfliktų neturėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad jo draugas, D. V., grįžinėjo iš parduotuvės pas jį pro konkurentų plovyklą. Jis, A. S., tuo metu matė draugą, persimetė su juo žvilgsniais. Jis, A. S., tuo metu dirbo savo plovykloje. Matė, kaip D. V. su A. O. apsistumdė, nieko tokio ypatingo nenutiko. Jis dirbo, tvarkė kliento automobilį. Išnešė šiukšles ir nuėjo į savo ofisą pažymėti atliktų darbų žurnale. Iš to kambariuko pamatė, kaip iš plovyklos išbėgo A. O.. Tame kambariuke yra langas. Kurį laiką nežiūrėjo. Po to atsisuko ir pamatė, kaip jo draugą muša abu – Anatolijus ir A. O.. D. V. A. O. sudavė kokius 3-4 smūgius, mušė rankomis, A. O. irgi mušė D. V. rankomis. Jo draugas parkrito, atgalinių smūgių nedavė. Jis, A. S., pribėgo, užrėkė: „ką darote“. Tuomet A. O. ir A. O. pasitraukė nuo D. V.. Neprisimena, ar V. O. atitraukė A. ir A. O. nuo D. V.. Neprisimena visų smulkmenų. Muštynių metu plovykloje buvo V. O., kokie tai jų darbuotojai, kurie stovėjo prie įvažiavimo į plovyklą. A. O. draugės ji nematė, po to ji lyg išėjo iš ofiso. Jis, A. S., priėjo prie draugo, padėjo jam nueiti pas save, jie iškvietė policiją. D. V. buvo sulaužyta nosis, buvo atlikta nosies operacija. A. ir A. O. jis pažįsta apie pusę metų, su jais jokių santykių nepalaiko. 2011-05-30 posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, jog buvo taip, kaip nurodyta eksperimento protokole. Kaip buvo mušamas nukentėjusysis jis nematė. Matė, kad D. V. buvo kruvinas, kad A. O. bando suduoti. Jo plovyklos kambarėlis buvo siauresnis, dabar praplatintas, nuo to regėjimo laukas nepasikeitė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. P. parodė, jog ji dirba plovykloje pas V. O.. Jie visi stovėjo kieme – A. O. ir V. O.. A. O. turėjo grįžti su panele. Grįžo su pirkinių maišeliu. A. tėvui pasakė, kad jį užkabino D. V.. D. V. grįžo be pirkinių maišelio. Anatolijus pasikvietė D. V., pasakė jam, kad nesikabinėtų prie jo sūnaus. Ir ėjo prie savo plovyklos. D. V., ėjo iš paskos Anatolijui. Anatolijus atsisukęs jam kelis kartus trenkė. Viskas vyko prie plovyklos vartų. Kai D. V. mušė A. O., A. O. su panele stovėjo už kokių 4-5 metrų. Po to prie Anatolijaus pribėgo V. O. ir A. O. ir jį atitraukė nuo D. V.. Tuo metu kieme buvo A. O. panelė. A. S. sėdėjo pas save darbo kambary per 10 metrų, jis negalėjo matyti muštynių. Ji, I. P., matė A. S. sėdintį tame kambariuke. Ten kaip ir ofisas yra tos plovyklos, kur sėdėjo A. S., nuo to kambariuko atstumas kokie 10-15 metrų iki muštynių vietos. Iš to kambario muštynių vietos nesimato. Kai išgirdo muštynių garsus tai A. S. ir atbėgo, norėjo padėti atitraukti A. O. nuo nukentėjusiojo. Kai A. O. ir V. O. priėjo ir norėjo atitraukti A. O., tuomet A. S. irgi priėjo. Gal galvojo, kad jie muš D. V.. Tačiau jie nemušė nukentėjusiojo. Ji, I. P., visą laiką stebėjo įvykius, viską matė.

Iš liudytojo A. S. 2011-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojui A. S. buvo pasiūlyta parodyti vietą, kur jis buvo ir ką matė 2010-05-12 autoplovykloje, (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad įvykio metu jis buvo autoplovyklos kambaryje, skirtame dokumentacijai tvarkyti. Būdamas kambaryje jis pamatė pro duris, kad lauke automobilių stovėjimo aikštelėje stovi D., o šalia jo buvo A. ir A. O.. Liudytojas parodė, kad kaip buvo sumuštas D., jis nematė, bet matė, kad toje vietoje jis jau stovėjo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Toje vietoje, kur jis pamatė stovintį kruviną Donatą matė, kad Anatolijus bandė kumščiu trenkti į veidą. Donatas nukrito ir jis tuo metu nubėgo iš kambario nukentėjusiajam į pagalbą (t. 2, b.l. 82-85).

Iš liudytojos I. P. 2011-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytojai buvo pasiūlyta parodyti vietą, kur ji buvo ir ką matė 2010-05-12, kai prie autoplovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas D. V.. Liudytoja parodė, kad įvykio metu ji buvo prie pirmų autoplovyklos vartų, t.y. nuo vartų apie 2 metrų atstumu, o nukentėjusysis tuo metu ėjo palei pat plovyklos pakeliamų vartų slenkstį. Liudytoja parodė, kad prie slenksčio Anatolijus sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, o A. tuo metu stovėjo šalia. Po to nukentėjusysis nuėjo link kitos autoplovyklos iš pradžių palei slenkstį, o po to nuėjo per automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelėje Anatolijus pasivijo nukentėjusįjį ir norėjo dar suduoti, tačiau A. ir V. O. jį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Įvykio metu ji matė kaip liudytojas A. S. tuo metu buvo šalia esančios autoplovyklos kambarėlyje ir sėdėjo (t. 2, b.l. 86-89).

Iš 2011-05-12 atlikto eksperimento protokolo matyti, jog eksperimento metu buvo nueita į autoplovyklos, esančios (duomenys neskelbtini), kambarį, kuris skirtas administravimo darbams ir kuriame pagal liudytojų I. P. ir A. S. parodymus, A. S. buvo 2010-05-12 įvykio metu, kai buvo sumuštas nukentėjusysis D. V.. Nustatyta, kad būnant šiame kambaryje nematyti ta vieta, kur iš pat pradžių buvo sumuštas nukentėjusysis. Būnant šiame kambaryje yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Liudytojas A. S. nurodė, jog šiuo metu autoplovyklos kambarys yra praplatintas, įvykio metu buvo siauresnis (t. 2, b.l. 90-92).

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo I. U. parodymai. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba V. O. autoplovykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), automobilių plovėju. 2010 m. gegužės viduryje (tikslios datos nurodyti negali) vakare plovykloje jis plovė automobilį. Tuo metu savininko V. sūnus A. stovėjo lauke. Matė, kaip iš parduotuvės su pirkinių maišeliu ėjo vaikinas, kurio vardo, pavardės nežino, bet jis dirba greta esančioje autoplovykloje. A. kažką pasakė vaikinui ir ėjo į plovyklos vidų. Vaikinas ėjo A. iš paskos. Ar jis ką nors kalbėjo, jis, I. U., negirdėjo. Anatolijus maždaug prie plovyklos slenksčio atsisuko ir pamatęs vaikiną kumščiu trenkė jam per veidą. Sudavė vaikinui maždaug 3-4 kartus. Matė, kad vaikinas buvo nukritęs ant žemės. Gulinčio vaikino Anatolijus nespardė. Prie A. atėjo jo tėvas ir sūnus ir atitraukė jį nuo vaikino. Vaikinas atsistojo ir nuėjo į savo plovyklą. Vaikinui iš nosies bėgo kraujas. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivežė A. su A.. A. vaikino nemušė ir nespardė. Jis pats nežino dėl ko įvyko muštynės, tik vėliau, jau po įvykio iš Anatolijaus sužinojo, kad jis vaikinui sudavė smūgius dėl to, kad šis eidamas iš parduotuvės užkliudė A. (O.) (t. 1, b.l. 86).

Specialisto išvadoje Nr.G1559/10 (01) nurodyta, kad D. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: kraujosruvos kaktos kairės pusės odoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai dešinėje pėdoje. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l.77-79).

Iš 2010-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta V. O. autoplovykla, (duomenys neskelbtini). Autoplovykla įsikūrusi geltonos spalvos pastate. Pastatas susidaro iš dviejų boksų, kurie užsidaro bendrais automatiniais raktais. Šalia yra patalpa, kurioje stovi rašomasis stalas, kėdė. Už šios autoplovyklos iš karto yra kitos autoplovyklos patalpos. Priešais V. O. autoplovyklą yra automobilių stovėjimo aikštelė. Maždaug už 20 - 30 metrų yra parduotuvė „Iki“. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Nubraižytas planas – schema. Joje V. O. plovykla yra tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir muštynių vietos (t. 1, b.l. 69-71).

Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. V. 2010 m. gegužės 18 d. apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusysis D. V. parodė, kad 2010-05-12, apie 20.30 val., jis buvo parduotuvėje „Iki“, (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės netyčia jis pečiu užkabino jaunuolį, kuris buvo su mergina. Jis, jaunuolis, pasakė, kad jį, D. V., susiras ir jam bus blogai (t. 1, b.l. 72-73).

Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. V. 2010 m. gegužės 26 d. papildomos apklausos protokolo matyti, jog nukentėjusysis D. V. parodė, kad jis pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir gali paaiškinti, kad 2010-05-12 vakare jis nuvažiavo pas draugą A. S., kuris dirba autoplovykloje, esančioje netoli parduotuvės „iki Jeruzalė“. Šiek tiek pabuvęs pas draugą jis nuėjo į parduotuvę „Iki Jeruzalė“. Eidamas į parduotuvę šaligatviu priešais save sutiko vaikiną, kurio asmeniškai nepažįsta, bet žino, kad dirba šalia esančioje plovykloje. Vaikinas ėjo kartu su mergina. Praeinant pro šalį, jis, D. V., šį vaikiną netyčia užkliudė savo alkūne. Vaikinas sustojo, atsisuko, pradėjo jį, D. V., gąsdinti, sakydamas žodžius: „ką tu čia kietas?“ Aš tavęs palauksiu už kampo“. Jis, D. V., jam pasakė, kad nieko nevaizduoja ir sau ramiai ėjo. Matė, kad vaikinas su mergina nuėjo į autoplovyklą (t. 1, b.l. 74).

Kaltinamasis A. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog grįžęs iš parduotuvės sūnus A. O. pasakė, kad prasilenkiant D. V. jį užgavo pečiu. Kaltinamasis A. O. parodė, jog praeinant, gatvėje jį užkliudė D. V.. Nukentėjusysis D. V. parodė, jog prasilenkiant su A. O., šis į jį, D. V., atsitrenkė, jį stuktelėjo, užkabino. Liudytojas A. S. parodė, kad matė, kaip D. V. su A. O. apsistumdė. Liudytoja I. P. parodė, jog grįžęs A. O. tėvui pasakė, kad jį užkabino D. V.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. V. parodė, kad prie parduotuvės netyčia jis pečiu užkabino jaunuolį, kuris buvo su mergina. Jaunuolis, pasakė, kad jį, D. V., susiras ir jam bus blogai. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. V. parodė, kad jis praeidamas pro šalį netyčia užkliudė savo alkūne vaikiną. Vaikinas sustojo, atsisuko, pradėjo jį, D. V., gąsdinti, sakydamas žodžius: „ką tu čia kietas?“ Aš tavęs palauksiu už kampo“. Jis, D. V., jam pasakė, kad nieko nevaizduoja ir sau ramiai ėjo. Matė, kad vaikinas su mergina nuėjo į autoplovyklą. Kaip matyti nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog jis užkliudė A. O., teisiamojo posėdžio metu jau teigė, jog A. O. užkliudė jį.

Kaltinamasis A. O. parodė, kad grįžtantį D. V. iškeikė. Pajautė, jog D. V. eina jam iš paskos. Tada atsisuko ir trenkė D. V. per veidą 3-4 kartus rankomis. Pasipylė kraujas iš nosies. Mušant D. V. stovėjo. Neprisimena, ar D. V. gynėsi. Jo sūnus, A. O., nukentėjusiojo nemušė. Jį nuo D. V. atitraukė sūnus ir tėvas. Kaltinamasis A. O. taip pat neigė mušęs nukentėjusįjį, parodė, jog su seneliu atitraukė tėvą nuo nukentėjusiojo, tuo momentu galėjo užkliudyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis D. V. parodė, kad pradžioje A. O. jį, D. V., mušė, sudavė jam 3-5 kartus. Norėjo pirmą kartą suduoti į veidą, bet jis atsilenkė. A. O. tuomet stovėjo atokiau. Po to jis, D. V., pajuto smūgį į nugarą, pargriuvo ant žemės, pajuto skausmą. Tuomet jie, A. O. ir A. O., abu jį mušė rankomis ir spardė. Kur kuris sudavė jis nežino, paprasčiausiai gulėjo ant žemės, jautė, kad mušė abu. V. O. atitraukė A. ir A. O. nuo jo. Muštynes taip pat matė jo draugas A. S., kuris nesikišo, jam buvo pasakyta, kad jis nelįstų. Liudytojas A. S. parodė, kad iš savo plovyklos kambariuko pro langą pamatė, kaip iš plovyklos išbėgo A. O.. Kurį laiką nežiūrėjo. Po to atsisuko ir pamatė, kaip jo draugą muša abu – Anatolijus ir A. O.. D. V. A. O. sudavė kokius 3-4 smūgius, mušė rankomis, A. O. irgi mušė D. V. rankomis. Jo draugas parkrito, atgalinių smūgių nedavė. Jis, A. S., pribėgo, užrėkė: „ką darote“. Tuomet Anatolijus ir A. O. pasitraukė nuo D. V.. 2011-05-30 posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, jog buvo taip, kaip nurodyta eksperimento protokole. Kaip buvo mušamas nukentėjusysis D. V. jis jau teigė, kad nematė. Matė, kad D. V. buvo kruvinas, kad A. O. bando suduoti. Liudytoja I. P. parodė, jog Anatolijus pasikvietė grįžtantį D. V., pasakė jam, kad nesikabinėtų prie jo sūnaus. Ir ėjo prie savo plovyklos. D. V., ėjo iš paskos Anatolijui, Anatolijus atsisukęs jam kelis kartus trenkė. Viskas vyko prie plovyklos vartų. Kai D. V. mušė A. O., A. O. su panele stovėjo už kokių 4-5 metrų. Po to Valerijus ir A. O. pribėgo prie A. ir jį atitraukė nuo D. V.. A. S. sėdėjo pas save darbo kambary per 10 metrų, jis negalėjo matyti muštynių. Iš liudytojo A. S. 2011-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. S. parodė, kad įvykio metu jis buvo autoplovyklos kambaryje, iš kurio pro duris pamatė, kad lauke automobilių stovėjimo aikštelėje stovi Donatas, o šalia jo buvo Anatolijus ir A. O.. Liudytojas parodė, kad kaip buvo sumuštas Donatas, jis nematė, bet matė, kad toje vietoje jis jau stovėjo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas. Toje vietoje, kur jis pamatė stovintį kruviną Donatą matė, kad A. bandė kumščiu trenkti į veidą. D. nukrito ir jis tuo metu nubėgo iš kambario nukentėjusiajam į pagalbą. Iš liudytojos I. P. 2011-05-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog liudytoja parodė, kad įvykio metu prie plovyklos slenksčio A. sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą, o A. tuo metu stovėjo šalia. Po to nukentėjusysis nuėjo link kitos autoplovyklos iš pradžių palei slenkstį, o po to nuėjo per automobilių stovėjimo aikštelę. Automobilių stovėjimo aikštelėje Anatolijus pasivijo nukentėjusįjį ir norėjo dar suduoti, tačiau A. ir V. O. jį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Įvykio metu ji matė kaip liudytojas A. S. tuo metu buvo šalia esančios autoplovyklos kambarėlyje ir sėdėjo. Iš 2011-05-12 atlikto eksperimento protokolo matyti, jog būnant kambaryje, kuriame muštynių metu buvo liudytojas A. S., nematyti ta vieta, kur iš pat pradžių buvo sumuštas nukentėjusysis. Būnant šiame kambaryje yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Liudytojas I. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė kaip Anatolijus maždaug prie plovyklos slenksčio atsisuko ir pamatęs vaikiną kumščiu trenkė jam per veidą. Sudavė vaikinui maždaug 3-4 kartus. Matė, kad vaikinas buvo nukritęs ant žemės. Gulinčio vaikino A. nespardė. Prie A. atėjo jo tėvas ir sūnus ir atitraukė jį nuo vaikino. Iš 2010-05-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog V. O. plovykla yra tarp automobilių stovėjimo aikštelės ir muštynių vietos.

Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nusikalstamą veiką padarė, t.y. nukentėjusįjį sumušė kaltinamasis A. O.. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino. A. O. neigė padaręs nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis parodė, jog nematė, tik jautė, jog jį mušė du asmenys. Be to, dalis nukentėjusiojo duotų parodymų prieštaringi. Skirtingai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusysis nurodė kai kurias aplinkybes, t.y. tai, kas kurį pirmesnis gatvėje užkabino, dėl kai kurių aplinkybių skiriasi jo ir liudytojo A. S. parodymai, t.y. kas atitraukė A. O.: nukentėjusysis teigė, jog atitraukė V. O., liudytojas A. S. - jog jis. Prieštaringi liudytojo A. S. parodymai, pradžioje jis teigė, jog matė, kaip abu kaltinamieji mušė nukentėjusįjį, vėliau kito teisiamojo posėdžio metu, po atlikto eksperimento, parodė, jog mušimo momento nematė, matė tik stovintį kruviną nukentėjusįjį ir kaip bandė nukentėjusiajam trenkti kumščiu į veidą kaltinamasis A. O.. Liudytojai I. P., I. U. teigė, jog A. O. nukentėjusiojo nemušė. Šie liudytojai parodė, jog jį nuo nukentėjusiojo atitraukė sūnus ir tėvas.

Kitų faktinių aplinkybių, kurios liudytų, jog A. O. atliko kokius nors kitus veiksmus, kurie būtų sutrikdę viešąją tvarką ir rimtį, byloje nenustatyta. Taigi, kaltinamasis A. O. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo Anatolijaus kaltę padarius nusikalstamą veiką, t.y. padarius nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina jo paties parodymai, kaltinamojo A. O., nukentėjusiojo D. V., liudytojų A. S., I. P., I. U. parodymai, specialisto išvados duomenys, Liudytojų I. P. ir A. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, eksperimento protokolo duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys. Nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia, veika baigta.

Kaltinime inkriminuota, jog kaltinamasis veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, 2K-324/2005, 2K-716/2007, 2K-142/2008, 2K-266/2009). Šioje byloje nustatyta, jog veika kilo dėl to, kad nukentėjusysis D. V. gatvėje užkabino kaltinamojo sūnų A. O., kuris apie tai pasiskundė tėvui. Pati kaltinamojo A. O. veika buvo nukreipta prieš nukentėjusįjį, o ne prieš visuomeninę rimtį ar jos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltinamojo veiksmai sukėlė visuomenės rimties sutrikdymą ir rimtį, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-439/2011). Nustatyta, jog smūgiai nukentėjusiajam suduoti rankomis ir kojomis, neteisėti veiksmai truko trumpą laiką, įvykį matė nedidelė grupė žmonių, kaltinamojo sūnus A. O., jo draugė (byloje asmens tapatybė nenustatyta), V. O., I. P., A. S. (matė ne visą įvykį), visi asmenys pažįstami tarpusavyje, teisiamajame posėdyje nei vienas iš liudytojų nenurodė, jog būtų kaip nors pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Kaltinamojo motyvo, jog jis smūgiuodamas nukentėjusiajam, tuo būtų siekęs pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, nenustatė ir teismas. Smūgiai nebuvo suduoti ir be dingsties. Kaip minėta, veika kilo dėlto, jog nukentėjusysis gatvėje užkabino kaltinamojo sūnų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kaltinamojo A. O. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. O. nors prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš jo elgesio teisiamojo posėdžio metu buvo matyti, jog dėl jos padarymo nesigailėjo. Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 857,78 Lt už nukentėjusiojo gydymą. Ieškinyje nurodyta, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis D. V. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 857,78 Lt. (t. 1, b.l. 88-93). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta civiliniame ieškinyje nurodyta 857,78 Lt padarytos turtinės žalos suma priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. O..

Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį J. N.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. O. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo J. N. parodymai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009-09-16 atėjo į krepšinio treniruotę, į sporto kompleksą adresu Kauno g.10, Ukmergėje. Savo piniginę, mobiliojo ryšio telefoną sidabrinę apyrankę ir sidabrinį žiedą padėjo sporto salėje ant stalo. Pasibaigus treniruotei, apie 17.00 vai. jis priėjęs prie stalo pastebėjo, kad ant stalo guli tik piniginė, o telefono, apyrankės ir žiedo nebuvo. Mokytojas pasakė, kad visą laiką sėdėjo prie stalo, tačiau trumpam buvo išėjęs. Telefonas, žiedas ir apyrankė buvo įdėti į medžiaginį dėklą. 2009 m. lapkričio mėnesio viduryje Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje prie jo priėjo A. O. ir prisipažino, kad sporto komplekse nuo trenerio stalo jis kartu D. J. pavogė jo dėklą kuriame buvo telefonas, žiedas ir apyrankė. Taip pat A. pasakė, kad jis kelias dienas pasinaudojo jo telefonu, o vėliau Domas telefoną kažkam pardavė. Apyrankę ir žiedą pasiliko sau Domas (t.1, b.1.10-12).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, jog pažįsta A. O.. Jis yra tėvas sūnaus, kuris padarė nusikaltimą sporto komplekse. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams jis atidavė įvairius daiktus: žiedą, grandinėlę atpažinimui, ką rado sūnaus kambaryje. Daugiau nieko nežino. Sūnus mirė prieš pusantrų metų.

2009-11-17 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad A. J. pateikė 1 sidabrinę grandinėlę ir 2 sidabrinius žiedus, kurie buvo apžiūrėti. Sidabrinį žiedą su juoda akute atpažino nukentėjusysis J. N. ir jis jam buvo sugrąžintas. Likę daiktai grąžinti A. J. (t. 1, b.l. 22).

Nukentėjusysis J. N. nepateikė civilinio ieškinio, nes žala jam yra atlyginta, (t. 1, b.1.58).

Iš 2009-12-09 susitaikymo protokolo matyti, jog nukentėjusysis J. N. ir įtariamasis A. O. susitaikė (t. 1, b.l. 59).

Iš Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00762-09 nutrauktas įtariamajam A. O. susitaikius su nukentėjusiuoju J. N. (t. 1, b.l. 2).

Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00762-09 buvo atnaujintas A. O. atžvilgiu tuo pagrindu, kadangi A. O. tapo įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje ir jam pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, galimai padarytos prieš nukentėjusįjį D. V. (t. 1, b.l. 3).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. O. šioje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo išteisintinas, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimas, kuriuo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00762-09 A. O. atžvilgiu, naikintinas ir paliktina faktinė padėtis, galiojusi iki šio nutarimo priėmimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. O. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: nukentėjusiajam suduota rankomis ir kojomis ne mažiau trijų kartų į įvairias kūno vietas, ne mažiau penkių kartų į veido sritį, veika smurtinė, padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta, nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiama į padarinius: nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta nesunkiai, t.y. padarytos kraujosruvos, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje pėdoje, atlikta nosies operacija. Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę ir asmens duomenis: A. O. 38 metų amžiaus, vedęs, dirba, psichiatrijos ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (t.1, b.l.56); psichiatro dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė, priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (t.1, b.l.57), konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (t. 1, b.l. 133), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b.l. 134), teismo psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga (t. 1, b.l. 137), teistas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam A. O. skirtina arešto bausmė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1, b.l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (t. 1, b.l. 152-153).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

pripažinti A. O. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti areštu 52 paroms.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

išteisinti A. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė minėtą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, kuriuo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00762-09 A. O. atžvilgiu, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo A. O. atlyginti civiliniam ieškovui padarytą 857,78 Lt turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1, b.l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.