Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. G., jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VMI atstovui J. A. Grišanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Klaipėda, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-11-03 Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyr. specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 042692, kuriame nurodė, kad 2014-10-07 apie 10.50 val., atlikto patikrinimo metu nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini)kaime, Klaipėdos rajone, direktorius K. G. leido dirbti G. T. ir V. S., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neįteikęs jiems antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir apie jų įdarbinimą laiku, teisės aktų nustatyta tvarka, nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Minėti asmenys 2014-10-07 nuo 09.00 val. iki 10.50 val. dirbo namo viduje glaistė kambario lubas. Tokiu būdu K. G. pažeidė Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 2, 3 dalis ir 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

2014-12-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu K. G. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nubaustas po 3000 litų (868 Eur) bauda, iš viso paskirta 6000 litų (1739 Eur) dydžio bauda.

2015-02-20 Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutarimo, nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutarimą panaikino ir administracinių teisės pažeidimų bylą grąžino iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. pripažino, jog pasamdė G. T., dirbantį pagal verslo liudijimą, nežinodamas teisės aktų nesudarė su juo darbo sutarties, tačiau susitarė dėl darbo sąlygų. Jis buvo įsitikinęs, jog G. T. pasamdė teisėtai, nes G. T. turėjo galiojantį verslo liudijimą tokiems darbams atlikti. V. S. jis iki pat patikrinimo objekte nematė ir su juo nesitarė dėl darbo. Tikslo įdarbinti vadovaujamoje bendrovėje ką nors nelegaliai neturėjo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. G. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas nurodė, jog nepakanka duomenų dėl V. S. įdabinimo, tai yra K. G. su juo nesitarė dėl darbo statybose. V. S. buvo pakviestas G. T., todėl K. G. už tai negali būti atsakingas. Prašo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl V. S. įdarbinimo bei K. G. skirti švelnesne nuobaudą už G. T. įdarbinimą.

Liudytojas G. T. paaiškino, jog sutarus dėl darbo su K. G., jis nuvyko į nurodytą objektą, tai yra (duomenys neskelbtini)kaime, namas buvo atrakintas, todėl jame laukė K. G. ir apsižiūrinėjo ką reikės atlikti, buvo pasiruošęs darbui (su darbiniais drabužiais ir įrankiais), glaistas buvo padėtas. Paaiškino, jog išvakarėse bendravo su V. S., kuris taip pat ieškojo darbo, minėjo jam, kad vyks į Kalotės kaimą atlikti glaistymo darbus. V. S., tikėdamasis įsidarbinti, atvyko vėliau, kad galėtų susitarti su K. G.. Laukdami K. G. aptarinėjo numatomus darbus, kai tuo tarpu atvyko pareigūnai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Po jų apsilankymo, tiek jis, tiek V. S. buvo įdarbintas, tačiau V. S. po kelių dienų į darbą nebeatvyko.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos apskrities VMI atstovas J. A. Grišanovas nurodė, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, todėl prašo skirti administracinę nuobaudą.

Liudytojas G. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba Klaipėdos apskrities VMI ir dalyvavo 2014-10-07 patikrinime, adresu (duomenys neskelbtini)kaime. Paaiškino, jog name rado dirbančius du, apsirengusius darbiniais rūbais ir su glaistymo įrankiais, asmenis, kurie pagal pateiktus dokumentus patikrinus duomenų bazėje nebuvo įdarbinti. Pamena, jog vienas iš jų sakė, kad turi verslo liudijimą, o kitas, jog dėl darbo buvo pasiskelbęs internete. Pastarųjų duomenų pareigūnai nepatikrino. Iškviestas direktorius K. G. paaiškino, jog į objektą buvo įleisti asmenys. G. Š. nepamena, ar buvo paminėti vienas ar du asmenys, kokiu būdu įleisti į namą, tačiau prisimena, kad K. G. teiravosi kaip išspręsti situaciją, todėl jis pasiūlęs, atsižvelgiant į reikalingumą, šiuos asmenis įdarbinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³straipnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868,00 Eur iki 2896,00 Eur. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, tai yra kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus – 2014-11-03 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 042692, operatyvaus patikrinimo pažymą, paaiškinimus, fotonuotraukas (matyti namas su išorės apdaila ir paruošta patalpa glaistymui, tai yra matyti statybinis stalas ir ant suolo plastiko kibiras), faktų fiksavimo pažymą, teismo posėdžio metu duotus parodymus, darytina išvada, jog K. G. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.), nes G. T. pagal susitarimą dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio su darbdaviu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo bendrovei priklausančiame name, nes (duomenys neskelbtini)kaime, Klaipėdos rajone, nesudarius darbo sutarties. Darbo sutartis pasirašyta nebuvo, tai patvirtino ir pats direktorius K. G., be to, jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Tačiau vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad K. G. nelegaliai įdarbino V. S., nes nėra administracinio teisės pažeidimo juridinės sudėties požymių visumos – tai yra šiuo atveju nenustatyta nei asmens kaltė, nei motyvas nei tikslas. Tiek V. S. rašytiniai paaiškinimai, tiek liudytojo G. T. parodymai nuoseklūs ir aiškūs, paaiškinantys, jog V. S. norėjo įsidarbinti ir buvo atvykęs į objektą susitarti dėl darbo su K. G., tačiau darbo sutartis sudaryta tik Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnui rekomendavus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. nepripažino, jog su V. S. tarėsi dėl darbo sąlygų, funkcijų, apmokėjimo, tvirtino, jog be jo žinios, V. S. atvyko į objektą tikslu įsidarbinti, ir tik patikrinimo metu, patarus VMI pareigūnui, buvo nuspręsta įdarbinti V. S.. Tikslo nelegaliai įdarbinti asmenį neturėjo.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas bylą, dalyje dėl V. S. nelegalaus įdarbinimo, nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas sprendžia, jog K. G. padaryta veika dėl G. T. nelegalaus darbo, atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato sankciją – baudą nuo 868,00 Eur iki 2896,00 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Sankcijoje nėra alternatyvos, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnyje numatytos nuobaudos švelninimo taisyklės, galėtų būti taikoma išimtis. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nenustatytos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. G. pateikti rašytiniai įrodymai, jog šeima gauna minimalias pajamas ir augina dvi nepilnametes dukras, nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti administracinę nuobaudą švelnesnę, nei numatyta įstatyme. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20 straipsnio nuostatoms.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, baudos dydį nustatant pagal sankcijoje nustatytą minimumo ir maksimumo vidurkį. K. G. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, tuo padėdamas jį išaiškinti, nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą dalyje, kurioje K. G., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį dėl V. S. nelegalaus įdarbinimo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį skirti K. G., administracinę nuobaudą – 868,00 Eur baudą už G. T. nelegalų darbą.

Informuoti K. G., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį (A2.1.-163-838/2015), įmokos kodą 1001.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.