Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-12-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-9251-674/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-04
Bylos Nr.
e2YT-9251-674/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00292-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
E. R.
Suinteresuotas asmuo
A. B., R. V., R. B., D. B., N. P., V. B., M. B.
Advokatai
Raimonda Klimienė Viešame
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9251-674/2020Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00292-2020-1)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 4 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,Sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

Dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Raimondai Klimienei

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B., R. V., R. B., R. B., D. B., A. B., N. P., D. B., A. B., V. B., R. B., M. B., D. B., D. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos duktė E. R..

2. Pareiškėja pareiškime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama J. P. B.. Testamento mama nepaliko. Po mamos mirties liko turtas gyvenamasis namas su priklausiniais: viraline, tvartu, daržine, sandėliu, malkine, garažu, kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kuriuos mama įsigijo pagal 1992 m. kovo 19 d. Raseinių rajono notarinėje kontoroje patvirtintą pirkimo sutartį pagal LR Butų privatizavimo įstatymą; 0,2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2002 m. kovo 18 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-1245. Mirusiosios sutuoktinis, tai yra pareiškėjos tėvas, J. B. mirė (duomenys neskelbtini) J. P. B. turtą įsigijo būdama našlė ir likęs turtas laikytinas asmenine mirusiosios nuosavybe. Po pareiškėjos mamos mirties su pareiškimu į notarų biurą nesikreipė, tačiau tiek iki mamos mieties, tiek jai mirus pareiškėja liko gyventi tuose pačiuose pastatuose, juos valdė ir tvarkė kaip savo, mokėjo su pastatų eksploatacija susijusius mokesčius, pagal galimybes juos remontavo. Taip pat pagal paskirtį naudojosi žemės sklypu. Pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė nei vienas iš įstatyminių įpėdinių, paveldėjimo byla nėra užvesta. Suinteresuotais asmeninis į procesą įtraukia savo brolius, bei mirusių brolių vaikus: mirusio brolio A. B. dukrą R. V., mirusio brolio A. B. vaikus N. P., M. B., D. B., R. B., mirusio brolio A. B. vaikus D. B., D. B., V. B., A. B., mirusio brolio A. B. vaikus: R. B., D. B.. Siekdama įgyvendinti savo teisę į palikimą dokumentais šio fakto įrodyti negali, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad atsisako savo dalies ir nepretenduoja, o savo dalį palieka seseriai E. R.. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo N. P. pateikė atsiliepimą, nurodė, sutinka su E. R. reikalavimais. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad atsisako jam priklausančios mirusios mamos J. P. B. turto dalies. Jam priklausančią turto dalį skiria seseriai E. R., nes ji pastoviai prižiūrėjo ir rūpinosi motina ir esamu turtu.

6. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad sutinka su E. R. pareikštais reikalavimais. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad ji atsisako mirusio savo tėvo A. B. motinos J. P. B. turto. Nepretenduoja į paveldėjimą. Neprieštarauja, kad J. P. B. turtas atitektų E. R., nes visą laiką ji ten gyveno ir tvarkėsi. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad jis sutinka su E. R. pareikštu reikalavimu ir atsisako jam priklausančios dalies.

9. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad jis sutinka su E. R. pareikštu reikalavimu ir atsisako jam priklausančios dalies.

10. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad nepretenduoja į mamos turtą.

11. Suinteresuotiems asmenims R. B., R. B., D. B., A. B., V. B., M. B. teismo pranešimas ir pareiškimas su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja E. R. yra mirusios J. P. B. dukra. J. P. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini). J. P. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 0,21 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas pagal 2002 m. kovo 18 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-1245; gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – viraline UN (duomenys neskelbtini), tvartu UN (duomenys neskelbtini), daržine UN (duomenys neskelbtini), sandėliu UN (duomenys neskelbtini), malkine UN (duomenys neskelbtini), garažu UN (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 1992 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įsakymą Nr. I-1374 Nr. 1-796. Dėl J. P. B. palikimo į notarų biuras niekas nesikreipę, ką patvirtina Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2020 m. balandžio 27 d. raštas.

13. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. P. B. mirties buvo jos vaikai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, kad po J. P. B. mirties šalys būtų kreipusios į notarą dėl palikimo priėmimo.

14. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

15. Pareiškėja paaiškino, kad ji tiek iki motinos J. P. B. mirties, tai jai mirus gyveno ir tebegyvena tuose namuose, juos prižiūri, naudojasi mirusiosios turto, taip pat ir žemės sklypu. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys, kurie atsisako savo dalių paveldimame turte ir viską perleidžia pareiškėjai E. R..

16. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Konflikto tarp šalių dėl paveldėjimo nekilo. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

17. Pareiškėjos aktyvius veiksmus siekiant priimti turtą rodo tai, kad ji ir toliau liko gyventi paveldimam turte, juo ir toliau disponuoja kaip savu turtu, rūpinasi, naudoja žemės sklypą pagal paskirtį. Tai pripažįsta ir kiti suinteresuoti asmenys.

18. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes E. R. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad E. R. po J. P. B. mirties perėmė jai priklausantį turtą, jį valdo, tvarko ir juo naudojasi kaip savu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė