- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- N1-68-1005/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06145-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Kaltinamasis
- D. L.
Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Rakauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje D. L., . k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasės moksleivis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2017 m. vasario 8 d., apie 2.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo šeimos nariui – broliui D. L., kumščiu sudavė vieną kartą į kairę veido pusę, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. L. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą pilnai susipažino, kuo įtariamas supranta, dėl įtarimo prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Parodo, kad jis su broliu D. L., sese S. L., tėvu R. L. ir mama Z. N. gyvena namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną pas jį ir brolį atėjo draugai J. C. bei T. R.. Tiksliau, T. R. atėjo vėliau, o prieš tai J. ir brolis gėrė alkoholį brogą „braškę“. Brogos 25 litrus gavo iš pažįstamo V., kurio lyg tai pavarde B., kuris gyvena Kupiškio rajone. Už brogą atidavė V. kompiuterinį vairą. Brogą gėrė visi trys. Begeriant su broliu D. susipyko. Sunkiai atsimena, kas ten konkrečiai įvyko, nes buvo labai girtas. Kadangi daug ko nepamena, tai negali atsakyti į kai kuriuos klausimus. Žino, kad jam brolis vieną kartą sudavė kumščiu į veido dešinę pusę. Tada jis jam atgal kumščiu sudavęs. Kur pataikė nežino, nes tuo metu prie jų pripuolė mama ir T. R., kurie išskyrė. Brolis su J. C. iš karto išėjo iš namų. Jis labai supykęs ant brolio dėl suduoto smūgio. Jam bėgo kraujas. Broliui sudavė smūgį už tai, kad jis jam sudavė. Atsilyginęs. Labai gailisi dėl to, kas įvyko. Policiją iškvietęs jis. Kai atvažiavo policijos pareigūnai šaukęs, kad užmuš brolį, jį papjaus, nužudys. Tačiau realiai to neketinęs daryti ir nebūtų nieko daręs. Visa tai pasakęs iš pykčio. (b. l. 62)
Nukentėjusysis D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymus duoti sutinka ir paaiškino jis, jo brolis D. L., sesė S. L., mama Z. N. gyvena tėvams priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 7 d. vakare tėvo nebuvo. Vakare jis, brolis, draugas T. R. ir J. C. gėrė alkoholį. Gėrė naminę vadinamą „braškę“ (brogą). Kiek gėrė R., nežino, bet jis tikrai mažiau išgėrė nei jis su broliu. Mama ir sesė su jais negėrė, nežino kiek buvo valandų, kai jos nuėjo miegoti. Tiksliai nepamena, bet po 24 val., jis sugalvojo eiti pas draugą ir paprašęs brolio D. išsinešimui įpilti jam pora litrų „braškės“. Brolis atsisakė įpilti „braškės“. Supyko, kad jis jam neduoda „braškės“. Brolis pradėjo jam rodyti ,,fakus“. Dėl to labai įsižeidęs. Tuo metu sėdėjo kambaryje ant savo lovos, stojosi, o brolis tuo momentu puolė link jo, jis jam kumščiu sudavęs vieną kartą į veido dešinę pusę, tada jis jam atgal trenkė kumščiu į veidą, pataikydamas į kairę veido pusę. Prie jų pripuolė T. R. ir iš savo kambario atbėgusi mama juos išskyrė. Tuo viskas ir baigėsi, jis su J. C. išėjo iš namų. Konflikto metu negirdėjo, kad jam būtų brolis išsakęs kokius nors grasinimus. Negrasino užmušti ar sužaloti. Jų konfliktas tuo ir baigėsi. Sužalotas nebuvo. Tačiau brolis suduodamas jam smūgį į dešinę veido pusę, sukėlė fizinį skausmą. Šiuo metu jam skauda kairį veido skruostą, jaučia, kad ši veido pusė patinusi. Pas medikus nesikreips, pas med. ekspertus nevyks. Broliui jokių pretenzijų neturi, atleidžia. Jis policijos nekvietė. (b. l. 11)
Liudytojas T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. ir D. L. yra jo draugai. 2017 m. vasario 7 d. vakare buvęs namuose. Su draugais D. ir D. susitikęs nebuvo. Po 24 val. iš D. gavęs SMS, kurioje kvietė ateiti pas jį. Nuėjo apie 00.30 val. Į jų kambarį įeinama per tėvų kambarį. Matęs, kad miega jų motina Z. bei sesė S. Kambaryje buvo D., D. ir J. C.. Matė, kad jie neblaivūs, gerai girti. Gėrė kažkokį alkoholinį gėrimą „brogą“. Jis išgėrė, bet labai nedaug. Nuėjęs blaivus. Iš kur jie buvo gavę tą alkoholinį gėrimą, nežino, neklausė. D. sugalvojęs eiti pas J. C., D. paprašė įpilti pora litrų to alkoholinio gėrimo. D. atsisakė ir broliui parodė vidurinį pirštą „faką“. D. atsistojo nuo lovos, nei iš niekur nieko, nieko nesakęs, kumščiu sudavė D. į veidą, į kurią pusę pataikė, nematė. T. D. norėjo kumščiu suduoti atgal, bet nepataikė, abu susikibo ir nuvirto ant lovos. Matęs, kad vienas kitam bandė suduoti smūgius ir tuo metu D. galėjo suduoti broliui. Bet jis to momento nematęs. Po smūgio D. buvo prakirsta prie kairės akies, bėgo kraujas. Kambaryje buvo triukšmas, iš karto atbėgo jų motina, sesuo ir juos išskyrė. T. D. apsirengė striukę ir su J. C. iš karto išėjo iš namų. D. buvo labai supykęs ant brolio dėl suduoto smūgio. Šaukė, kad kvies policiją. Paėmęs jo telefoną paskambino 112. Policija atvažiavo labai greitai. D. buvo piktas, šaukė, kad užmuš brolį, papjaus jį, bet brolio nebėgo ieškoti, neėmė jokio daikto, kuriuo galėtų sužaloti brolį. Tuos grasinimus išsakė ir prie policijos pareigūnų. Nemano, kad jis broliui galėjo ką nors padaryti, tai tik tuo metu girto pasakyti žodžiai. Dar sakė, kad ir pats nusižudys. Bet jis sau nieko nedarė. D. atsidarė langą ir pabėgo. Bet jį greit sulaikė. (b. l. 19-20)
Liudytojas J. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 7 d., pavakaryje nuėjo pas draugą D.. Vartojo alkoholį. Pamena, kad D. sėdėjo ant vienos lovos, o D. ant kitos. Vienu metu D. parodė broliui „faką“. Po piršto parodymo jie abu susiginčijo, susikibo. Kuris kuriam pirmas sudavė smūgius, nematęs, nes kažkuriuo metu buvo nusisukęs. Kai atsisuko, jie abu buvo ant D. lovos. Kažkuriuo metu jau buvo atėjęs T. R.. Kelintą valandą atėjo, nepamena. D. su D. išskyrė R. ir atbėgusi motina. D. apsirengė ir abu išėjo. Kas ten vyko toliau, pasakyti negali. Matęs, kad D. pramuštas paakys, negali pasakyti, ar D. buvo kas nors ant veido, nes greit atvažiavo policija ir išsivedė. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali. (b. l. 22-23)
Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 8 d. dirbo su Kupiškio r. PK RS vyr. tyrėju R. T.. 1 val. 58 min., Kupiškio r. PK gautas pranešimas, kad 16 metų pranešėją sumušė brolis. GMP atsisakė. Brolis pabėgo. Nuvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo D. L., jo motina Z. N., ir T. R.. D. L. namuose nebuvo. D. L. buvo akivaizdžiai neblaivus. D. L. paaiškino, kad namuose, jo su broliu kambaryje, išgertuvių metu, su broliu D. L. kilo tarpusavio konfliktas, kurio metu brolis jam vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tada abu susimušė. Atbėgusi į kambarį motina ir jo sesuo S. juos išskyrė. Tada brolis ir J. C., tuo metu buvęs pas juos namuose, išėjo. D. neaiškino, ką vienas kitam darė, nes D. buvo labai susinervinęs, pyko ant brolio, kad jį jis sumušė. Kuo tolyn jis agresivėjo, piktėjo, nenurimo, koliojosi necenzūriniais žodžiais, rėkė, šaukė, kad brolį papjaus, padurs. Tačiau į rankas peilio nebuvo paėmęs, jo neieškojo. Jis į tarnybinį automobilį nusivedė apklausti liudytoju T. R. dėl D. L. sumušimo. T. R. paaiškino, tai ką matė, nurodė, kad jis atėjo po 24 val., ir broliai abu susipyko dėl alkoholinio gėrimo „braškės“, nes vyresnysis paprašė įpilti jam „braškės“, o mažylis parodęs jam vidurinį pirštą, t. y. ,,faką“. Todėl vyresnysis ir smogė broliui į veidą. Apklausos metu atbėgusi motina Z. N. pasakė, kad sūnus atsidarė langą ir pabėgo iš namų. Vyr. tyrėjas R. T. iš karto išbėgo jo ieškoti ir netrukus atsivedė. D. namuose nebuvo, o atvestas D. šaukė vienodai, jog brolį užmuš, buvo nusiteikęs agresyviai, elgėsi neadekvačiai, tai jam buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikomas dėl grasinimo nužudyti ir jam buvo uždėti antrankiai. Vežant į policijos komisariatą, tarnybiniame automobilyje, D. L., dar kelis kartus pagrasino, kad kai bus paleistas, brolį vis tiek nužudys, o pats pasikars. (b. l. 26)
Liudytoja Z. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. Gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su vyru R. L., nepilnamečiu sūnumi D. L. 16 metų amžiaus, nepilnamete dukra S. L., jai 15 metų, pilnamečiu sūnumi D. L.. 2017 m. vasario 7 d., vyro namuose nebuvo. Pas sūnus buvo atėjęs draugas J. C. ir vėliau atėjo T. R.. Kai atėjo T. R., ji su dukra S. jau miegojo. Jie visi buvo sūnų kambaryje. Nueiti į sūnaus kambarį, reikia per jos kambarį. Jie buvo gana tyliai, girdėjusi, kad kažką žiūri per kompiuterį, kalbasi, jokių pykčių bei triukšmo negirdėjo. Dukra visada buvo su ja, ji užmigo apie 22.30 val. Ji dar žiūrėjusi televizorių, tačiau kai užgirdo triukšmą, tai jau televizorius buvo išjungtas ir buvo primigusi. Tiksliai nepasakys, tačiau, matė, kai pažįstamas T. R. atėjo pas juos į namus ir nuėjo pas sūnus į kambarį. Jau buvo po 24 val. Prabudo nuo triukšmo ir nubėgo į sūnų kambarį. Atbėgo ir dukra S.. Pamačiusi, kad sūnaus D. akis sumušta, bėgo kraujas. D. atsitraukė, ji šiek tiek jį atitraukiau toliau nuo brolio ir jie kartu su J. C. išėjo iš namų. Mačiusi, kad ir D. paakys paraudęs, bet jam kraujas nebėgo. D. jai pasakė, kad brolis D. vieną kartą sudavė jam į akį, dėl ko sudavė, pasakė, kad jis pirštą parodė ir tada brolis D. jam sudavė. Ji nemačiusi, kaip ir prie kokių aplinkybių viskas įvyko. Ji negali daugiau nieko pasakyti apie tai, kai ji atbėgo, jau nieko nebevyko. D. pats iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, tik tada jis pradėjo šaukti, kad brolį užmuš. Tačiau kol dar nebuvo policijos, jokių grasinimų negirdėjusi, jog sakytų. Po paskambinimo labai greitai ir atvažiavo policija. Tik policijai atvažiavus jis išsakė grasinimus. Buvo įsiaudrinęs, tačiau nemano, kad jis taip būtų pasielgęs, čia viskas įvyko dėl per daug išgerto alkoholio. Atvykus policijai, D. atsidarė langą ir pabėgo, bet jį greitai sulaikė. Ji tik po visko, kai policija atsivežė D. suradę, sužinojusi, kad jie turėjo brogos ir ją gėrė. Kaip suprato, tą brogą atsinešė jai nematant. Žino, kad brogą gavo iš V. B.. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b.l. 31)
Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. vasario 8 d., 01.58 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), namuose, pranešėją sumušė jo 18 metų brolis. Nuvykus į įvykio vietą, namuose buvo D. L., gim. 2000-08-18, jo motina Z. N., S. L. ir T. R.. D. L. buvo kruvinu veidu, akivaizdžiais matėsi, kad neblaivus, elgėsi adekvačiai, buvo susinervinęs. D. L. paaiškino, kad namuose, jo kambaryje, išgertuvių metu, su broliu D. L. ir brolio draugu J. C., kilus tarpusavio konfliktui, brolis D. L., rankos kumščiu trenkė jam į veidą, tada jie susimušė. Juos išskyrė motina su T. R.. Po konflikto brolis su J. C. iš namų pabėgo. T. R. paaiškino, kad jis pas L. atėjęs apie 00.20 val. Kambaryje gėrė abu broliai ir J. C.. Kai jie pritrūko alkoholio, D. L. paprašė brolio įpilti „braškės“, kurios neva jis turi, tačiau D. L. parodęs broliui vidurinį pirštą ir pasakęs, kad negausi, todėl D. L. kumščiu smogė broliui į veidą. Jiedu susimušė. T. R. ir iš kito kambario atėjusi motina juos išskyrė. D. L. ir J. C. iš namų pabėgo. D. L. paėmęs T. R. telefoną iškvietė policiją. Z. N. nurodžiusi, kad ji su dukra S. L. miegoję savo kambaryje, konflikto nematė, tik išgirdusi triukšmą sūnų kambaryje, atsikėlė pažiūrėti. Pamačiusi, kad abu broliai mušasi, juos išskyrė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, D. L. pradėjo karščiuotis, koliotis necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad brolį užmuš. Į perspėjimus nusiraminti nereagavo ir toliau rėkė, kad brolį papjaus, nudurs ir nužudys. Apklausiant T. R., D. L. iššoko pro kambario langą ir pabėgo. Vyr. tyrėjas R. T. D. L. sulaikė Skapiškio mstl., Lauko gatvėje. Atvestas į automobilį D. L. elgėsi agresyviai, visą laiką kartojo, kad brolį vis tiek nužudys arba papjaus. D. L. buvo nusiteikęs agresyviai, elgėsi neadekvačiai, todėl, kad išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių, jam buvo uždėti antrankiai ir jis sulaikytas, kaip įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1dalyje. (b. l. 3)
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad D. L. 2017 m. vasario 8 d. 02.15 val. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. (b. l. 59)
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2017 m. vasario 8 d. apžiūrėjus D. L. buvo užfiksuotas nežymus patinimas kairėje veido pusėje po kaire akimi ir matomas parudimas. (b. l. 15-17)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
D. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be D. L. parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina nukentėjusiojo D. L. parodymai bei kituose anksčiau aptartuose dokumentuose užfiksuoti duomenys.
D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę D. L. teismas atsižvelgia į tai, kad jis būdamas nepilnamečiu padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, yra neteistas (b. l. 55), metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą (b. l. 57-58), gydytas Respublikinės Panevėžio ligoninės vaikų skyriuje psichiatro siuntimu (b. l. 44), tačiau pagal specialisto išvadą Nr. 104MS-117/2017 jam nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 53), augantis šeimoje, kuri įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą nuo 2007 metų, besimokantis (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje 9 klasėje.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, D. L. už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, įpareigojant D. L. tęsti mokslą, uždraudžiant jam visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per tris mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį D. L. bei jam bus naudinga bendraujant su šeimos nariais ir artimaisiais. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.
Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad D. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į D. L. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. vasario 8 d. 02.30 val. iki 2017 m. vasario 8 d. 16.45 val. (viena para), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis).
Ikiteisminio tyrimo metu D. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D.L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. L. tęsti mokslą, uždraudžiant jam visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant D. L. tęsti mokslą, uždraudžiant jam visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į D. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. vasario 8 d. 02.30 val. iki 2017 m. vasario 8 d. 16.45 val. (viena para), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu skirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per tris mėnesius, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios D. L. palikti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Kupiškio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.