Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant S. Ž.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas:

1998-01-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. (BK redakcija iki 2003-05-01) – 1 m. 3 mėn. l.a., BK 47¹ str. 1 metams;200-11-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 116 str. 1 d., 214 str. 1 d., 42 str. (BK redakcija iki 2003-05-01) – 1 m. l.a., 1250 Lt bauda;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2009-10-30 17.00 val. iki 2009-10-31 10.00 val., išdaužęs V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į buto vidų ir pagrobė V. K. 970 Lt vertės turtą: bendros 400 Lt vertės molinės krosnelės kapsulę su grotelėm ir dvejomis metalinėmis durelėmis; iš sekcijos pagrobė bendros 160 Lt vertės 4 vienetus rankšluosčių, bendros 150 Lt vertės 3 vnt. patalynės komplektus, 60 Lt vertės kelioninį krepšį, bendros 200 Lt vertės 10 vnt. senovinių krištolinių stiklinių.

Be to jis, vagystės metu įsibraudamas patalpą, laikotarpiu nuo 2009-10-30 17.00 val. iki 2009-10-31 10.00 val., išdaužė V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), 10 Lt vertės lango stiklą, sugadino 700 Lt vertės lango rėmą, ir pagrobdamas krosnelės kapsulę su grotelėm ir dvejom metalinėm durelėm, sugadino krosnį, padarydamas 500 Lt vertės žalą. Viso taip sugadino 1210 Lt vertės V. K. turtą.

Kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, lauke buvo sniegas, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo į „F. P.“ rinkti butelius ir metalą. Pamatė kaip iš V. K. buto lango, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, išlipa nepažįstamas žmogus su dviem tašėm. Žino, kad butas priklauso K. šeimai, kadangi V. K. sesuo L. buvo jo sugyventinė. V. K. bute nebegyvena, ten dabar visiškai tuščias namas, kadangi visi pardavė butus. Pasakė vyrui: „Čia gi V. gyvena“. Jis jam atsakė, kad bute niekas negyvena ir pasiūlė pažiūrėti. Vyras, išlipęs pro langą, nuėjo į Šeškinės mikrorajono pusę. Jis turėjo dvi kiniškas kapučino rankines, kurias nešė dviem rankomis. Jį matė maždaug 20 metrų atstumu. Jam atrodo, jį kažkas laukė. Langas buvo atidarytas. Buvo tamsu. Nežino ar bute degė šviesa. Turėjo su savimi žiebtuvėlį. Jis įlindo į butą pro langą ir pamatė, kad ten nieko nėra. Kadangi renka metalą, su savimi turėjo reples. Bute pastebėjo metalines dureles, nuėmė jas nuo pečiuko. Atlenkė dvi vėlas ir išėmė groteles. Suvyniojo viską į skudurą, kuris voliojosi prie lango, išlipo pro langą ir nuėjo namo. Kapsulės pečiuke nebuvo. Butas nebuvo tvarkingas. Spintos nematė, nežinojo, kad bute yra spinta. Butas mažas, vieno kambario. Prie lango stovėjo kaip jam atrodo sofa-lova, ant kurios jis užlipo. Nežino ar buto duris buvo atrakintos, išlipo pro langą. Kadangi butas yra pirmame aukšte, šokti iš lango nereikėjo. Iš pat ryto nuėjo į turgų, kur dureles pardavė už 20 litų. Už gautus pinigus nupirko pavalgyti. Kai numirė V. mama, butas buvo perrašytas V. K. dukrai. Žinojo, kad name niekas negyvena. Nepagalvojo, kad butą apvaginėja. Į namą kas norėjo, tas ir landžiojo. Blogai padarė įlindęs į svetimą butą ir paėmęs groteles. Galvojo, kad bute niekas negyvena. Buvo truputį išgėręs, apie pusę butelio degtinės. Gėrė kartu su kaimyne. Nežino ar tai galėjo įtakoti jo veiksmus. Kitą dieną apie 12 val. antrą kartą ėjo į butą. Buvo su Andriumi, kuris gyvena prie parduotuvės „Žalgiris“. Sutiko jį turguje, kai pardavinėjo krosnelės dureles. Priėjo prie lango, V., kuris buvo bute pro langą pamatė jį ir liepė išeiti, nes iškvies policiją. Langas buvo uždarytas. Langas nebuvo išlaužtas. Kitą dieną, kai ėjo į butą, buvo su draugu. Draugui pasakojo, kad iš buto galima pasiimti daiktus. Apie tai, kad naktį buvo K. bute ir paėmė groteles papasakojo sugyventinei. Antrą kartą į butą ėjo todėl, kad kai pirmą kartą įlipo į butą, buvo tamsu, nieko nematė ir kitą dieną norėjo dar kartą nueiti į butą. Jo buvusi draugė Liliana visiems pasakojo apie butą paveldėjimą. Žinojo, kad butas priklauso V. dukrai.

N. V. K.,parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Susipažino su juo tetos Lilijos bute, žinojo, kad jis tetos sugyventinis. Jie gyveno adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Butą, esanti (duomenys neskelbtini), prieš 8 metus paveldėjo iš močiutės. Jai tuomet buvo 13 metų. Tuo metu dar bendravo su teta Lilija. Kaltinamasis žinojo, kad butas priklauso jai. Jam apie tai pasakė jos teta. Tą dieną apie 11 val. jiems paskambino kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini)ir pranešė, kad jų buto langas išdaužtas. Su mama ir tėčiu atvyko į butą. Pastebėjo, kad senovinė krosnis išdaužta. Buvo išdaužta kapsulė, nebuvo viso krosnies pagrindo, durelių ir grotelių. Aplink nebuvo plytelių. Buvo išversti daiktai, sulaužytas pufas, kuris stovėjo prie lango. Taip pat buvo atidarytos sekcijos durelės, dingo daiktai, nėra stikliukų, kai kurių jos rūbų, tašės. Taip pat buvo atidarytas skyrius, kur buvo sudėta patalinė, rankšluosčiai. Butas buvo rakinamas, tvarkingas. Dieną prieš vagystę, t.y. 2009 m. spalinio 30 d. apie 16-17 val., mama su tėčiu lankėsi bute. Visi patyrė šoką. Iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai viską nufotografavo, juos su mama išvežė į komisariatą duoti parodymus, tėtis liko bute. Bute niekas negyveno, tačiau visi daiktai jame buvo tvarkingai sustatyti. Langas buvo išdaužtas ir šiek tiek pridarytas. Buvo išdaužtas vienas (išorinis) mažas langelis, kuris yra lango viršutinėje dalyje. Langas yra dvejų rėmų. Tuo metu nežinojo kas įsilaužė į butą. Tą dieną, kai tėtis liko bute, jis buvo sutikęs pažįstamą, tačiau ji nežinojo kas jis toks. Jai padaryta 2180 litų turtinė žala. Į nurodytą sumą įeina turto sugadinimas: grindų, pečio sugadinimas, remonto darbai. Yra sugadintas langas, reikėtų keisti lango rėmą. Kol kas nieko nekeitė, tik langelį. Visos kapsulės vertė maždaug 400 litų. Rankšluosčiai buvo nauji, jų kaina po 40 litų. Patalinės komplektai po 50 litų. Kelioninis krepšys – 60 litų. Dar dingo 10 vnt. krištolinių taurelių, kurių bendra vertė – 200 litų. Bendra žala dėl daiktų vagystės yra apie 900 litų. Gali būti 970 litų. Visą kitą sumą sudaro turto sugadinimas (langas, grindys, krosnis, pufas). Butas buvo suremontuotas. Kaimynai sakė, kad nieko negirdėjo. Kaimynų buto langas išeina į priešingą pusę. Kaimynų sienos nesiriboja su jų buto sienomis. 1-2 kartus per savaitę tėvai lankėsi bute.

L. O. K., parodė, kad ji yra V. mama. 2009 spalio 30 d. apie 9 val. paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir pasakė, kad buto langas yra sudaužtas, rėmas sulaužytas. Kartu su vyru nuėjo pažiūrėti. Pamatė, kad visur primėtyta purvo, sauso molio nuo krosnies. Rėmas sulaužytas, išdaužtas langas. Pufas, kuris stovėjo prie lango, sulaužytas. Krosnies koklius apdaužytas. Išimta visa kapsulė, grotelės ir durelės. Atidarytos spintos, visos sekcijos durys. Paskambino į policiją. Parašė pareiškimą ir su tyrėju atvažiavo į butą (duomenys neskelbtini). Kol buvo policijos komisariate, vyras liko bute, norėjo sutvarkyti langą. Kai vyras buvo virtuvėje, išgirdo, kad kažkas atidarė langą ir lipo į vidų. Atėjęs į kambarį, prie lango pamatė A. Paklausė ko jam reikia bute. Alikas atsakė, kad bute vis tiek niekas negyvena. Vyras sakė, kad A. buvo įlipęs į langą. A. yra kaltinamasis. Jis kažkada gyveno su jų kaimyne L. K., kuri yra vyro sesuo. Kai 2003 metais mirė uošvienė, kaltinamasis su vyro seserimi dar gyveno kartu. Apie metus jie gyveno kartu. Kaltinamasis galėjo nežinoti, kad butas priklauso jiems. Žala padaryta dukrai. Dieną prieš tai buvo bute, viskas buvo tvarkoje.

Bute neseniai buvo nudažytos grindys. Nežino ar vienas žmogus per vieną kartą galėjo išnešti daiktus.

L. V. K., parodė, kad pažįsta asmenį, sėdintį jam už nugaros. T. A., jo pavardės nežino. A. pažįsta daug metų, jis gyveno su jo seserimi L. K.. Viskas įvyko prieš metus maždaug lapkričio 1 d. Jiems paskambino kaimynė iš to paties namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad kažkas atsitiko su jų buto langų, mėtosi juostelės, kažkas jį atidarė. Kartu su žmona O. K. nuėjo į butą pažiūrėti kas atsitiko. Atvykę į butą, esantį adresu Lvovo g. 56-5, Vilniuje, rado užrakintas duris. Kai atvyko į butą rado atidarytą pirmą langą. Antras langas buvo pridarytas. Orlaidė buvo išdaužta, kadangi negalėjo atidaryti lango, jame iš abejų pusių buvo kabliukai. Taip pat buvo išverstos orkaitės durys, pavogtas visas krosnelės vidus, atidaryta spinta, trūko daiktų, patalinės. Butas buvo tvarkingas, jame lankėsi 3 kartus per savaitę. Kaltinamasis buvo bute, kai gyveno su jo seserimi. Tada dar gyveno jo mama. Tai galėjo būti maždaug 2000-2001 metais. Krosnelės ketinės detalės - durelės ir vidinė dalis buvo, ištrauktos. Krosnelės viršuje buvo šiek tiek apgadintos plytelės. Liko bute vienas, žmona nuėjo į policiją. Maždaug 10 minučių bėgyje prie kitų buto langų išgirdo balsus. Nusprendė patikrinti, gal tai tie, kurie apvogė butą. Pasislėpė už spintos. Pamatė, kad A. atidarė langą. Jis iš karto priėjo prie jo. A. lipo pro langą, beveik buvo įlipęs, t.y. jis atidarė pirmą langą, padėjo ranką ant palangės ir jau norėjo lipti į vidų, tačiau dar stovėjo lauke.Jis neleido jam įlipti. A. jo paklausė: „Kaip tu čia?“. Pasakė jam, kad toj atvažiuos policija. A. apsisuko ir nuėjo. Negirdėjo apie ką šnekėjo balsai už lango. A. buvo kartu su jo dukterėčios draugu, kurio vardo nežino, kadangi jokių reikalų su jais neturiu. Su A. po įvykio nešnekėjo. Mano, kad jis pats turėjo prie jų prieiti ir šnekėti. Bute buvo prieš įvykį vakare, butas buvo tvarkingas.

Buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros protokole užfiksuota, kad butas yra namo pirmame aukšte. Buto durys iš laiptinės pusės, tvarkingos, užrakintos. Buto kambaryje yra praviras langas. Kairės pusės lango viršutinis stiklas išdaužtas. Šalia lango spintos durys praviros. Jos viduje išvartyti daiktai. Dešinėje pusėje molinis pečiukas. Nėra pečiuko durelių, yra tik pečiuko anga. Kitų pažeidimų nesimato (b.l. 15-19).

2003-09-22 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartimi pareikėjai O. K. leista priimti pareiškimą pagal 2003-08-06 Z. L. testamentą nepilnametės dukters V. K. vardu (b.l. 26).

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2009-10-30 17.00 val. iki 2009-10-31 10.00 val., įlipęs į V. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butą pro pravirą langą, įsibrovė į patalpą ir pagrobė svetimą, V. K. bendros 200 (du šimtai) Lt vertės turtą - krosnelės groteles ir dureles. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d.

Tai, kad kaltinamasis pagrobė kitus daiktus ir į patalpą – į V. K. butą pateko sugadindamas langą, vagystės metu sugadino krosnelę, nenustatyta. Teisme kaltinamasis parodė, kad į butą pateko po to, kai jam nepažįstamas asmuo lipo pro buto langą su dviem tašėm. Patekęs pro neuždarytą langą į butą paėmė tik krosnelės groteles ir dureles. Kitų daiktų neėmė, nieko nelaužė. Kitų duomenų, kad būtent kaltinamasis pateko į butą išdauždamas lango viršutinę dalį, pagrobė V. K. turtą: iš krosnelės pagrobė krosnelės kapsulę, iš bute buvusios sekcijos pagrobė bendros 160 Lt vertės 4 vienetus rankšluosčių, bendros 150 Lt vertės 3 vnt. patalynės komplektus, 60 Lt vertės kelioninį krepšį, bendros 200 Lt vertės 10 vnt. senovinių krištolinių stiklinių, byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis A. Č. sugadino krosnelę išimdamas jos kapsulę. Todėl teismui kyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 187 str. 1 d. ir pagrobė kitus išvardintus daiktus be krosnelės grotelių ir durelių. Nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kilusių abejonių teismo posėdžio metu pašalinti proceso veiksmais nepavyko. Todėl iš kaltinimo pagal BK 178 str. 2 d. šalinama, kad A. Č. iš bute esančios sekcijos pagrobė V. K. 770 (septyni šimtai septyniasdešimt) Lt bendros vertės turtą: 200 Lt krosnelės kapsulę, bendros 160 Lt vertės 4 vienetus rankšluosčių, bendros 150 Lt vertės 3 vnt. patalynės komplektus, 60 Lt vertės kelioninį krepšį, bendros 200 Lt vertės 10 vnt. senovinių krištolinių stiklinių, o pagal BK 187 str. 1 d., kaltinamasis išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, t.y., kad jis išdaužė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirmajame aukšte, lango stiklo viršutinę dalį ir sugadino lango rėmą, taip pat, kad jis sugadino krosnelę, t.y. tyčia sugadino svetimą 1210 (vienas tūkstantis du šimtai dešimt) Lt bendros vertės V. K. turtą.

Kaltinamasis A. Č. teistas, teistumai išnykę. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Č. padarė vieną apysunkį (BK 178 str. 2 d.) nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (teistumai išnykę), nedirba. Nusikaltimas yra baigtas, nes kaltinamasis pagrobtą svetimą turtą užvaldė ir juo disponavo – pardavė. Šios nusikalstamos veikos pavojingumą apsprendžia tai, kad kaltinamasis veiką padarė įsibraudamas į patalpą. Teismas įvertina tai, kad yra viena A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių. Todėl teismas mano, kad A. Č. skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė nustatant mažesnį nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

N. V. K. pareikštas 2280 (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt) Lt civilinis ieškinys (b.l. 12-13) tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo A. Č. civilinei ieškovei V. K. priteisiant 200 Lt už krosnelės grotelių ir durelių vagystę. Dėl kitų daiktų vagystės ir lango bei krosnelės sugadinimo dalyje civilinį ieškinį netenkinti ir jį atmesti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant šias nusikalstamas veikas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl iš nusikalstamos veikos gautų pinigų pardavus pagrobtą turtą konfiskavimo (BK 72 str.)

Pavogtas ar kitokiu nusikalstamu būdu užvaldytas svetimas turtas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2005) netampa kaltininko nuosavybe ir turi būti gražinamas savininkui. Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kokių nors priežasčių dingsta, kaltininkas turi atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Iš dalies patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos tuo atveju, jeigu kaltininkas, pardavęs ar kitaip panaudojęs pagrobtą turtą, negavo didesnės materialinės naudos, nei patenkinta civilinio ieškinio suma. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Č. pardavęs nukentėjusiosios krosnelės dureles ir gavo apie 20 litų pinigų. Ši suma yra mažesnė nei nukentėjusiajai priteistina 200 Lt suma, todėl 20 vertės A. Č. turtas nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 30 parų trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausme.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. A. Č. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p. (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1236 redakcija (nuo 2007 09 01)).

Laikino sulaikymo laiką nuo 2010-11-09 iki 2010-11-11 (dvi paros) įskaityti į bausmės laiką (BK 66 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. Č. 200 (du šimtai) Lt jos naudai, dalies turtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti ir jį atmesti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamas veikas (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Kadangi nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką (dalyje dėl BK 178 str. 2 d. ir dėl BK 187 str. 1 d.) padariusiam asmeniui nustatyti (BPK 303 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.