Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė skundą, kuriame prašo: 1) imtis neatidėliotinų teisinių veiksmų ir sustabdyti artėjančius Prezidento rinkimus dėl bankų pažeidimų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, Komisija, atsakovas) reikalavimais atidaryti rinkiminę banko sąskaitą, kas sudaro pagrindą laikyti, kad rinkimų proceso teisėtumas ir skaidrumas yra pažeidžiami; 2) stabdyti VRK nario A. V. 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. PK1-2024RP-S17 galiojimą, kol nebus išnagrinėta byla; 3) panaikinti VRK nario A. V. 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PK1-2024RP-S17 ir leisti pareiškėjui dalyvauti rinkimuose, įpareigojant bankus atidaryti pareiškėjui rinkimine sąskaitą; 4) panaikinti VRK 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. Sp-6; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodesdas, RK) 67 straipsnio 3 dalies, 68 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 75 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 75 straipsnio 3 dalies 9 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), ar straipsniai ta apimtimi, kuria yra nustatomas reikalavimas (ribojimas), pagal kurį asmuo, siekiantis būti įregistruotas kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus, privalo VRK pateikti informaciją būtent apie atidarytą banko sąskaitą, tačiau neįskaitant mokėjimo įstaigų, neturinčių Lietuvos banko išduotos banko licencijos, sąskaitų, neprieštarauja Konstitucijos 78 straipsnio 1 daliai, 79 straipsnio 1 daliai, numatančioms teisę būti renkamam į Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į atsakovą dėl įregistravimo savarankišku kandidatu į 2024 m. gegužės 12 d. vyksiančius Prezidento rinkimus. Atsakovas 2023 m. gruodžio 15 d. nusprendė neregistruoti pareiškėjo vien dėl to, kad jis pateikė sąskaitą, išduotą Paysera LT, elektroninių pinigų įstaigos, kuriai nėra išduota banko licencija. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas padare išvadą, jog pareiškėjas nepateikė dokumento apie tai, kad pareiškėjo vardu atidaryta banko sąskaita atitinka Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

3. Pareiškėjo teigimu, Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalyje ir 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas terminas „sąskaita“ aiškinamas skirtingai, o 75 straipsnyje naudojama sąvoka „kredito įstaiga“ gali būti platesnė nei „banko sąskaita“. Šiuo aspektu trūksta teisinio aiškumo. Todėl kyla klausimas ar teisinis reguliavimas, įtvirtintas Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 75 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 75 straipsnio 3 dalies 9 punkte nėra diskriminuojantis ir pažeidžiantis kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principą, turint omenyje Rinkimų kodekso nuostatas, nustatančias, jog rinkimų sąskaita turi būti atidaryta tik banko licenciją turinčiose įstaigose, suponuoja potencialų konstitucinių teisių pažeidimą ir lygiateisiškumo principo prieštaravimą, kvestionuojant kandidatų teisę į pasyviąją rinkimų teisę, ypač atsižvelgiant į nevienodus „sąskaitos“ apibrėžimus 67, 68 ir 75 straipsniuose, kurie gali sukelti netiesioginę diskriminaciją ir riboti teisę į demokratinį dalyvavimą, o bankų veiksmai neatidaryti sąskaitų kandidatams gali būti traktuojami kaip įsikišimas į rinkimų procesą. Abejotina, ar minėtas teisinis reguliavimas neprieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisės aktų hierarchijos principui bei proporcingumo principui.

4. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijimas VRK 2024 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. Sp-6 priimtas pažeidus Rinkimų kodeksą bei VRK veiklos reglamentą: kilus interesų konfliktui pareiškėjo prašymas dėl komisijos nario nušalinimo iš pradžių buvo atmestas be tinkamo nagrinėjimo, o vėliau, pareiškėjo reikalavimui, buvo išnagrinėtas paviršutiniškai; komisijos narės I. M. pareiškimas apie sprendimo palaikymą prieš balsavimą buvo padarytas viešai ir galėjo paveikti kitų narių sprendimus, kas gali būti vertinama kaip principų, užtikrinančių teisingą ir nešališką balsavimo procesą, pažeidimas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar balsavimo procesas atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir ar jis buvo atliktas nešališkai ir objektyviai. Pareiškėjo teigimu, VRK nagrinėdama jo atvejį nepasinaudojo įgaliojimais, įtvirtintais Rinkimų kodekso 33 straipsnyje, t. y. nesiėmė aktyvesnių veiksmų, pasirinko formalų požiūrį.

5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Konstitucijoje, nei Rinkimų kodekse nėra nustatyta bankų funkcija daryti įtaką rinkimams. Bankų veiksmas neatidaryti sąskaitos gali būti traktuojamas kaip prieštaraujantis Civiliniam kodeksui, Konstitucijai ir Rinkimų kodeksui, taip potencialiai ribojant kandidatų konstitucinę teisę būti išrinktiems. Tokia praktika gali sukelti netiesioginę diskriminaciją ir kliūtis piliečių teisei dalyvauti valdyme bei rinkimuose. Priešingai, Rinkimų kodekso 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad Rinkimų politinės kampanijos sąskaitai negali būti taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės. Rinkimų kodekso nuostata, suponuojanti, jog rinkimų sąskaita turi būti atidaryta tik banko licenciją turinčiose įstaigose, kvestionuoja lygiateisiškumo principą, inter alia, ribodama kandidatų teisę į pasyviąją rinkimų teisę. Ši praktika negali būti pagrįsta ir proporcinga rinkimų teisės ir piliečių politinių teisių esmės kontekste.

6. Pareiškėjo nuomone, VRK pozicija, jog ji neturi kompetencijos spręsti bankų sąskaitų atidarymo / uždarymo ginčus ir negali nurodyti finansų įstaigoms atidaryti ar uždaryti sąskaitų, bei nenustato bankų sąrašo, gali kelti tam tikrus iššūkius, susijusius su Rinkimų kodekso nuostatų laikymusi. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad VRK pateikia ribotą sąrašą bankų Lietuvoje, nepaminint kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės (toliau – ir EEE) šalyse registruotų bankų ar specializuotų bankų, kurie taip pat galėtų atidaryti rinkimų kampanijoms reikalingas sąskaitas. Kai kurie bankai VRK pateiktame sąraše neaptarnauja fizinių asmenų. Toks VRK veiksmų ir nurodymų ribojimas gali turėti netiesioginį poveikį rinkimų proceso sąžiningumui, lygiateisiškumui ir skaidrumui, gali prieštarauti Rinkimų kodekso 45, 80 ir 182 straipsniams.

7. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti.

8. Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad priimant VRK sprendimą buvo pažeistas Rinkimų kodeksas, nes sprendimas priimtas vadovaujantis Rinkimų kodekso 32 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 185 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Akcentuoja, jog VRK sprendime nurodyta, kad skundžiamame sprendime yra nurodyti teisiniai ir faktiniai spendimo pagrindai bei sprendimo priėmimo motyvai. Komisijos narys A. V. sprendimą priėmė vadovaudamasis Rinkimų kodekso 68 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Sprendimas yra motyvuotas: A. K. pateikė „Paysera LT“, UAB, atidarytą mokėjimo sąskaitą, kuri neatitinka Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalies reikalavimų, t. y. „Paysera LT“, UAB, nėra Lietuvos Respublikoje registruotas bankas arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar EEE valstybėje registruotas banko padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikoje. Dėl šių priežasčių A. K. pagrįstai nebuvo registruotas 2024 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimų savarankišku politinės kampanijos dalyviu. VRK sprendime nurodyta, kokiomis teisės normomis vadovavosi VRK. Tiek VRK nario sprendimas, tiek VRK sprendimas buvo priimti pagal Rinkimų kodekso teisės normas.

9. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu nagrinėti faktines aplinkybes dėl bankų pažeidimų, susijusių su VRK reikalavimais atidaryti rinkiminę banko sąskaitą. Atsakovas pažymi, kad VRK nagrinėjo tik faktines aplinkybes, susijusias su „Paysera LT“, UAB, mokėjimo sąskaita. VRK sprendime nepasisakoma dėl aplinkybių, susijusių su kitais bankais, todėl pareiškėjas savo skunde išeina už priimto VRK sprendimo ribų. VRK savo 2023 m. gruodžio 13 d. atsakyme A. K. nurodė, kad VRK pagal kompetenciją nesprendžia ginčų dėl sąskaitos atidarymo / uždarymo bei negali duoti nurodymų atidaryti / uždaryti sąskaitą kredito įstaigoms, išduoti tarpininkavimo raštus bankams. VRK gavo A. K. skundus, kuriuose buvo prašoma imtis veiksmų dėl bankų, kurie neatidarė pareiškėjui politinės kampanijos dalyvio banko sąskaitos. Visi pareiškėjo skundai buvo perduoti Lietuvos bankui pagal kompetenciją, kad būtų įvertinta, ar bankų veiksmai dėl sąskaitos atidarymo A. K. yra pagrįsti ir nepažeidžia teisinio reguliavimo. VRK kol kas atsakymo iš Lietuvos banko negavo. Aplinkybės dėl sąskaitų atidarymo bankuose nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šių skundų VRK dar nėra išnagrinėjusi.

10. Atsakovas teigia, jog nesutinka su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso atitinkamų straipsnių atitikties Konstitucijai. Aktualu tai, jog Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis numato tik bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti renkami Prezidentu. Detalius reikalavimus politinės kampanijos dalyvio regstracjai nustato Rinkimų kodeksas, kuris yra konstitucinis įstatymas. Nagrinėjamu atveju buvo vadovaujamasi Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalies, 68 straipsnio 2 dalies 4 punkto normomis, kurios yra aiškios ir nedviprasmiškos. Konstitucija nereguliuoja, kokioje įstaigoje turi būti atidaryta sąskaita. Byloje taip pat nėra ginčo, kad „Paysera LT“, UAB, nėra bankas, pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

11. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad buvo pažeistas VRK veiklos reglamentas dėl jo pareikšto prašymo VRK 2024 m. sausio 11 d. posėdyje. Nurodo, kad VRK nario sprendimą priėmęs VRK narys A. V. VRK balsavime dėl VRK sprendimo nedalyvavo. Apie tai nurodyta VRK posėdžio protokole Nr. P-2. A. K., prašydamas nušalinti VRK narį A. V., nepateikė pagrįstų jo nušalinimo motyvų.

12. Dėl kreipimosi į Seimo Pirmininką pagal Rinkimų kodekso 33 straipsnio 1 dalies 8 punktą atsakovas nurodo, kad Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, kuriam taikoma speciali keitimo tvarka. Pagal Rinkimų kodekso 194 straipsnį, Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą.

13. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teisių nepažeidė, nes visiems asmenims reikalavimai pagal Rinkimų kodeksą yra vienodi ir jie jų privalo laikytis. Pareiškėjas su prašymu registruotis politinės kampanijos dalyviu kreipėsi šiuo atveju pateikdamas dokumentus tik apie „Paysera LT“, UAB, sąskaitą, todėl VRK sprendimas buvo priimtas tik šia apimtimi. Rinkimų kodeksas nenumato galimybės turėti politinės kampanijos sąskaitą ne banke, o kitokioje įstaigoje. Šie Rinkimų kodekso reikalavimai yra proporcingi, kadangi bankams yra keliami aukštesni saugumo ir patikimumo reikalavimai. Pareiškėjo pasyvioji rinkimų teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota Rinkimų kodekso nurodytais pagrindais ir reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

14. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VRK nario A. V. 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. PK1-2024RP-S17 ir VRK 2024 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. Sp-6 teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo leisti jam dalyvauti rinkimuose, įpareigojant bankus atidaryti pareiškėjui rinkiminę sąskaitą, pagrįstumo.

15. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti prašymai – sustabdyti artėjančius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus, taip pat VRK nario A. V. 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. PK1-2024RP-S17 galiojimą – vertinti kaip prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, išspręsti 2024 m. sausio 16 d. nutartimi dėl skundo priėmimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad administracinė byla Lietuvos vyriausiojo administracinio teisme nagrinėta skundų dėl sprendimo atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu nustatyta tvarka (RK 68 str. 5, 6 d., 185 str. 2 d. 3 p., 6 d.), kuria tokio pobūdžio materialiniai reikalavimai nenagrinėjami.

16. Bylos duomenimis, pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą „Dėl įregistravimo savarankišku politinės kampanijos dalyviu“, prašydamas įregistruoti jį savarankišku kandidatu Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė, be kita ko, „Paysera“ bendrąją mokėjimų sutartį privatiems klientams; „Paysera“ 2023 m. gruodžio 14 d. pranešimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas yra „Paysera“ klientas ir naudojasi jos elektroninių paslaugų sistema; „Paysera“ sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra.

17. Komisijos narys A. V., išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. PK1-2024RP-S17 nusprendė neregistruoti pareiškėjo 2024 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų savarankišku politinės kampanijos dalyviu, motyvuodamas tuo, kad: Rinkimų kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, VRK privalo pateikti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens (politinės partijos, kandidato, politinio komiteto) vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita, ir ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas išduotą pažymą, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra. Kadangi pagal Lietuvos banko skelbiamą informaciją „Paysera LT“, UAB, kuriai išduota elektroninių pinigų įstaigos licencija, nėra išduota banko licencija, pareiškėjas nepateikė dokumento apie tai, kad jo vardu yra atidaryta banko sąskaita, atitinkanti Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuri turėtų būti naudojama kaip politinės kompanijos sąskaita.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos nario A. V. priimtu sprendimu, jį išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Komisijai, prašydamas šį sprendimą panaikinti.

19. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VRK 2024 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. Sp-6 nusprendė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, kad Komisijos narys sprendimą priėmė pagal galiojančius teisės aktus ir laikantis Rinkimų kodekse nustatytos jo priėmimo tvarkos, todėl šį sprendimą naikinti nėra pagrindo.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos įgalioto asmens A. V. priimtu sprendimu, taip pat – ir Komisijos sprendimu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus ir įpareigoti leisti jam dalyvauti rinkimuose, įpareigojant bankus atidaryti rinkimine sąskaitą.

21. Pareiškėjas byloje pateiktu skundu, ginčydamas VRK nario A. V. 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PK1-2024RP-S17 ir VRK 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. Sp-6, priimtą ginčą išnagrinėjus išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teigia juos esant neteisėtais dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir galimo prieštaravimo atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms.

22. Rinkimų kodekso VIII skyriuje, reglamentuojančiame rinkimų politinės kampanijos dalyvius, jų registraciją, be kita ko, nustatyta: rinkimų politinės kampanijos dalyvis – asmuo arba politinė organizacija, kurie dalyvauja rinkimų politinėje kampanijoje ir yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įregistruoti šio kodekso nustatyta tvarka (RK 65 str. 1 d.); rinkimų politinės kampanijos dalyviai dalyvauti šioje kampanijoje registruojami: 1) savo pačių prašymu; 2) politinės organizacijos teikimu (RK 65 str. 3 d.); pačių prašymu registruojama partija, politinis komitetas, teisę būti kandidatu turintis fizinis asmuo, ketinantis išsikelti savarankiškai (RK 65 str. 4 d.); asmuo, siekiantis būti registruotas rinkimų politinės kampanijos dalyviu, Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pateikti: 1) prašymą registruoti rinkimų politinės kampanijos dalyviu; 2) asmens dokumentą, kai dalyviu registruojamas fizinis asmuo; 3) su iždininku pasirašytos turto patikėjimo sutarties nuorašą; 4) dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad registruojamo asmens (politinės partijos, kandidato, politinio komiteto) vardu yra atidaryta banko sąskaita, kuri bus naudojama kaip rinkimų politinės kampanijos sąskaita, ir ne anksčiau kaip prieš 3 darbo dienas išduotą pažymą, kad lėšų šioje sąskaitoje nėra; 5) jeigu yra sudaręs sutartį su rinkimų politinės kampanijos audito įmone arba auditoriumi, – šios sutarties nuorašą (RK 68 str. 2 d.); rinkimų politinės kampanijos sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio sąskaita, kurioje kaupiamos ir laikomos tik rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos (RK 67 str. 3 d.); šio kodekso reikalavimus dalyvauti rinkimuose atitinkanti politinė organizacija pateikia teikimą dėl kito rinkimų politinės kampanijos dalyvio registravimo ir nurodo šiuo teikimu registruojamo rinkimų politinės kampanijos dalyvio statusą, nurodytą šio kodekso 66 straipsnio 1 dalyje („Rinkimų politinės kampanijos dalyviui suteikiamas vienas iš šių statusų: 1) savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio; 2) atstovaujamojo rinkimų politinės kampanijos dalyvio.“). Jeigu teikimu registruojamas savarankiškas dalyvis, politinė partija, politinis komitetas pateikia taip pat ir šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus dokumentus. Jeigu teikimu registruojamas atstovaujamasis dalyvis, šio straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose nurodytų dokumentų teikti nereikia (RK 68 str. 3 d.); sprendimą dėl registravimo rinkimų politinės kampanijos dalyviu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų šiame straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas šios komisijos narys (RK 68 str. 5 d.); sprendimas atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu turi būti motyvuotas. Sprendimas, su kuriuo asmuo nesutinka, gali būti skundžiamas šio kodekso nustatyta tvarka (RK 68 str. 6 d.).

23. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus byloje ginčijamo Komisijos nario A. V. 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. PK1-2024RP-S17, priimtą dėl Rinkimų kodekso 68 straipsnio 1 dalies tvarka pateikto prašymo įregistruoti pareiškėją savarankišku politinės kampanijos dalyviu, nėra pagrindo manyti jį esant neteisėtu ir naikinti: pareiškėjas su prašymu nepateikė Rinkimų kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų dokumentų, todėl jį teisėtai ir pagrįstai atsisakyta įregistruoti savarankišku politinės kampanijos dalyviu.

24. Pareiškėjo skundo argumentai dėl Rinkimų kodeksu nustato reguliavimo neaiškumo, procedūrinių pažeidimų, taip pat teismo posėdyje išsakyti teiginiai dėl Komisijos jam teiktos informacijos neišsamumo nėra pagrįsti / reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste: Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalyje ir 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kokioje kredito įstaigoje – banke – turi būti atidaryta sąskaita; Komisijos narys A. V. nebalsavo VRK priimant 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. Sp-6, o aplinkybė, kad VRK posėdyje jis dalyvavo, jis ar kitas Komisijos narys pagarsino savo nuomonę dėl ginčijamo sprendimo, nėra joks pagrindas teigti esat pažeistiems nešališkumo ir objektyvo principams; viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). Taigi, įvertinus, kad pareiškėjas su prašymu nepateikė Rinkimų kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų dokumentų, nei Komisijos narys A. V., nei VRK kitokių sprendimų priimti ir negalėjo, kaip ir leisti pareiškėjui dalyvauti rinkimuose, įpareigoti bankus atidaryti pareiškėjui rinkiminę sąskaitą.

25. Pažymėtina, kad dalis pareiškėjo skundo argumentų dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo dėl, kaip teigiama, Rinkimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių rinkimų politinės kampanijos dalyvių registraciją, prieštaravimo Konstitucijai bei su tuo susijęs pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, o kita dalis – nepagrįsta: byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl sprendimo atsisakyti registruoti asmenį rinkimų politinės kampanijos dalyviu, todėl pareiškėjo argumentai dėl Rinkimų kodekso 75 straipsnio, reglamentuojančio pareiškinius dokumentus, nuostatų prieštaravimo Konstitucijai nėra reikšmingi; pagal oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl Konstitucijos 110 straipsnio aiškinimo, susieto su kitomis Konstitucijos nuostatomis, inter alia (be kita ko) konstituciniu teisinės valstybės principu, be kita ko, pažymima, kad jeigu kilus abejonėms dėl byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio grėsmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra: pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl ir kaip Rinkimų kodekso 67 straipsnio 3 dalies ir 68 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos dėl kredito įstaigos, kurioje turi būti atidaryta rinkimų politinės kampanijos sąskaita, prieštarauja Konstitucijos 78 straipsnio 2 daliai („Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.“), 79 straipsnio 1 daliai („Kandidatu į Respublikos Prezidentus įregistruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų.“) ir / ar konstituciniams principams. Pažymėtina, jog argumentų, kad Rinkimų kodekso 68 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas dėl dokumentų objektyviai nėra pateisimas, akivaizdžiai ribojantis asmens pasyviąją rinkimų teisę, nėra.

26. Nesant pagrindo abejoti aptarto teisinio reguliavimo teisėtumu, kiti pareiškėjo skundo ir jo teismo posėdyje išsakyti argumentai, kurių dalis taip pat yra abstraktūs, deklaratyvūs bei nesusiję su ginčo dalyku, nepagrindžia ginčijamų sprendimų neteisėtumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 126 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Netenkinti A. K. prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą.

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.