Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. M., R. D., E. P. apeliacinius skundus dėl 2008-07-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jie nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir G. M. paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, R. D. – 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir E. P. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, E. P. paskirta bausmė subendrinta su 2007-05-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

R. D. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis 2007-03-09 epizode išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas) ir nuosprendis šioje dalyje neapskųstas

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 ir 260 str. 1 d. nuteistas D. J., tačiau šioje dalyje nuosprendis neapskustas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su G. M. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (toliau tekste - NVIV), kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, 2007-04-13, apie 16 val. 30 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute iš G. M. už NVIV vykdytojo „Dainiaus“ tam tikslui perduotus 250 litų neteisėtai įgijo 25 (dvidešimt penkis) vienetus bendros 8,220 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,670 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną neteisėtai, laikydamas prie savęs gabeno nuo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio buto iki Panevėžyje, Smėlynės g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf 3 Variant“, kurio salone minėtą psichotropinę medžiagą pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, 2007-05-15, apie 19 val. 50 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas už NVIV vykdytojo „Dainiaus“ tam tikslui perduotus 180 litų neteisėtai įgijo 20 (dvidešimt) vienetų bendros 5,478 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,020 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną neteisėtai, laikydamas prie savęs, gabeno nuo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio buto iki šio namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf 3 Variant“, kurio salone minėtą psichotropinę medžiagą pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su E. P., turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurios 3,574 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino už 200 litų buvo neteisėtai įgijęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laiku ir šią psichotropinę medžiagą kartu su E. P. iki 2007-05-15 neteisėtai laikė Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sklype esančio jų bendro gyvenamojo namo kambario komodoje. Jis –R. D., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su E. P. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - 3,574 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g grynos psichotropinės medžiagos amfetamino, 2007-05-15 apie 20.00 val., Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sklype esančiame gyvenamajame name, E. P. akivaizdoje susitaręs su asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu dėl šios psichotropinės medžiagos pardavimo, E. P. jo nurodymu atnešus pardavimui psichotropinę medžiagą – amfetaminą iš kitame kambaryje esančios komodos, bendrais veiksmais su E. P. už 175 litus pardavė 3,574 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su G. M. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, 2007-05-18, apie 14 val. 55 min., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute iš G. M. už NVIV vykdytojo „Dainiaus“ tam tikslui perduotus 360 litų neteisėtai įgijo 40 (keturiasdešimt vienetų) bendros 11,166 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 2,132 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA ir šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną neteisėtai, laikydamas prie savęs gabeno nuo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio buto iki Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf 3 Variant“, kurio salone minėtą psichotropinę medžiagą pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su G. M. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, 2007-05-24, apie 18 val. 55 min., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo esančio sandėliuko iš G. M. už NVIV vykdytojo „Dainiaus“ tam tikslui perduotus 450 litų neteisėtai įgijo 50 (penkiasdešimt) vienetų bendros 16,401 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 3,362 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA ir šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną neteisėtai, laikydamas prie savęs, gabeno nuo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio namo iki Panevėžyje, Smėlynės g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf 3 Variant“, kurio salone minėtą psichotropinę medžiagą pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su G. M. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, 2007-06-13, apie 14 val. 55 min. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio namo vidiniame kieme iš G. M. už NVIV vykdytojo „Dainiaus“ tam tikslui perduotus 1000 litų neteisėtai įgijo 105 (šimtą penkis) vienetus bendros 16,942 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 5,239 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA ir šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną neteisėtai, laikydamas prie savęs, gabeno nuo šio namo vidinio kiemo iki kitoje namo pusėje (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilio „VW Golf 3 Variant“, kurio salone minėtą psichotropinę medžiagą pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupėje su G. M. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, 2007-07-31, apie 15 val. 55 min. Panevėžyje(duomenys neskelbtini) esančiame bute iš G. M. už NVIV vykdytojo „Dainiaus“ tam tikslui perduotus 675 litus neteisėtai įgijo bendros 24,245 g masės baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 3,837 g grynos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą tą pačią dieną neteisėtai, laikydamas prie savęs, gabeno nuo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio buto iki Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „VW Golf 3 Variant“, kurio salone minėtą psichotropinę medžiagą pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu.

turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 25 (dvidešimt penkis) vienetus bendros 8,220 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,670 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-04-13 neteisėtai laikė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame 2007-04-13, apie 16 val. 30 min. šią psichotropinę medžiagą - 25 (dvidešimt penkis) vienetus bendros 8,220 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,670 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA už 250 litų pardavė R. D.;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 40 (keturiasdešimt vienetų) bendros 11,166 g masės „Extazy“ tablečių savo sudėtyje turinčių 2,132 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-05-18 neteisėtai laikė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame 2007-05-18, apie 14 val. 45 min. šią psichotropinę medžiagą - 40 (keturiasdešimt vienetų) bendros 11,166 g masės „Extazy“ tablečių savo sudėtyje turinčių 2,132 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA už 360 litų pardavė R. D.;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 50 (penkiasdešimt) vienetų bendros 16,401 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 3,362 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-05-24 neteisėtai laikė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame 2007-05-24, apie 18 val. 55 min. šią psichotropinę medžiagą - 50 (penkiasdešimt) vienetų bendros 16,401 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 3,362 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA už 450 litų pardavė R. D.;

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - MDMA, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 105 (šimtą penkis) vienetus bendros 16,942 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 5,239 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-06-13 neteisėtai laikė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kurią tą pačią dieną, laikydamas prie savęs, neteisėtai gabeno nuo šio namo įvairiomis Panevėžio miesto gatvėmis iki Panevėžyje(duomenys neskelbtini) esančio namo vidinio kiemo, kuriame 2007-06-13, apie 14 val. 55 min. šią psichotropinę medžiagą - 105 (šimtą penkis) vienetus bendros 16,942 g masės „Extazy“ tablečių, savo sudėtyje turinčių 5,239 g grynos psichotropinės medžiagos – MDMA už 1000 litų pardavė R. D..

tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, veikdamas bendrininkų grupėje su R. D., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, laiku ir iš tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo bendros 24,245 g masės baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 3,837 g grynos psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą iki 2007-07-31 neteisėtai laikė Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kuriame 2007-07-31 apie 14 val. 45 min. šią psichotropinę medžiagą - bendros 24,245 g masės baltos spalvos miltelių savo sudėtyje turinčių 3,837 g grynos psichotropinės medžiagos – metamfetamino už 675 litus pardavė R. D..

veikdama bendrininkų grupėje su R. D., turėdama tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - amfetaminą, kurios 3,574 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino už 200 litų R. D. buvo neteisėtai įgijęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytu laiku, šią psichotropinę medžiagą kartu su R. D. iki 2007-05-15 neteisėtai laikė Panevėžio raj(duomenys neskelbtini) sklype esančio jų bendro gyvenamojo namo kambario komodoje;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, veikdama bendrininkų grupėje su R. D. bei asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu, turėdama tikslą parduoti psichotropinę medžiagą - 3,574 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g grynos psichotropinės medžiagos amfetaminą, 2007-05-15 apie 20.00 val., Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sklype esančiame gyvenamajame name, R. D. jos akivaizdoje susitarus su asmeniu, teisėtai atlikusiu nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu dėl šios psichotropinės medžiagos pardavimo, vykdydama R. D. nurodymus, atnešė pardavimui iš kitame kambaryje esančios komodos 3,574 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g grynos psichotropinės medžiagos – amfetamino, taip neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą ir ją bendrais su R. D. veiksmais už 175 litus pardavė 2007-04-12 Vilniaus m. 2-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus vykdytojui, kurį pažinojo „Dainiaus“ vardu.

Pirmojo teisiamojo posėdžio metu R. D. parodė, kad jis (M.) nesusijęs su narkotinių medžiagų disponavimu, o ikiteisminio tyrimo metu tai pripažino dėl to, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas ir jis pasirašinėjo net neskaitęs apklausos protokolų.Po pertraukos teisme apklausiant R. D., jis pasakė, kad įvykio aplinkybių neatsimena ir tada teisėjas perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė jo(G. M.) dalyvavimą šių nusikaltimų padaryme ir teismas pripažino juos jo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Mano, kad tokius parodymus R. D. galėjo duoti tik po pertraukos metu padaryto spaudimo.

Teismo nuosprendyje nurodyta, kad kratos metu namuose buvo rasta švirkštai ir amfetaminas, tačiau jam nežinoma iš kur atsirado švirkštai, nes butą nuomojosi ir švirkštus galėjo palikti prieš tai butą nuomoję asmenys arba tualete galėjo padėti policijos pareigūnai, kai jis su antrankiais sėdėjo kambaryje. Teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad kratos metu jo piniginėje buvo rasta žymėta viena kupiūra 100 Lt nominalu, nes ji buvo rasta ant šaldytuvo padėtoje dėžutėje kartu su pinigais taupytais sūnui. Jo piniginėje buvo rasta žymėtos dvi 200 Lt nominalo kupiūros dėl to, kad R. D. atidavė 440 Lt skolą. Be to, nesurasti 235 Lt , kuriuos kaip tvirtina R. D. jam perdavė liudytojas „Dainius“. Liudytojo „Dainiaus“ ir R. D. sandėrių nežino, R. D. nepaneigė, kad narkotikus jis pats atsiveždavo, o „Dainiui“ sakydavo, kad eina pirkti, tuo nukreipdamas nuo savęs dėmesį.

Teismas, pripažindamas, kad psichotropinės medžiagos buvo įgytos iš jo (M.) nepagrįstai vadovavosi tik R. D. parodymais, nes jie yra nenuoseklūs, skirtingi įvairiose apklausose, o jo parodymus teismas atmetė, nors jie buvo vienodi viso tyrimo metu, tuo buvo pažeista jo teisė į lygiateisiškumą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Nuosprendyje nenurodyta, kokios įstaigos yra charakterizuojamas neigiamai. Jau metai yra sulaikytas ir neturi jokių nuobaudų, iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas anksčiau laiko, būdamas laisvėje vykdė teismo įpareigojimus, todėl negalėjo būti blogai charakterizuojamas. Jis turi šeimą, augina du vaikus, jis nepadarė nusikaltimo ir bet kokia bausmė jam nesuprantama.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl G. M. skundo

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu neteisėtai disponavus psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas paduoti, ir jas pardavus. Apelianto kaltė įrodyta nuosprendyje išdėstytais ir išanalizuotais įrodymais : nuteistųjų R. D. ir E. P., liudytojo NVIV dalyvio ,,Dainiaus“, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo, akistatos, slapto sekimo, daiktų, dokumentų pateikimo protokolų, specialistų išvadų duomenimis. Vienas pagrindinių įrodymų, kuriais teismas grindė G. M. kaltę dėl neteisėto psichotropinių medžiagų platinimo, yra nuteistojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai. Skunde G. M. teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šiais parodymais, nes R. D. proceso metu keitė savo parodymus, o jo parodymai apie G. M. dalyvavimą nusikaltime buvo įtakojami bylą tyrusių pareigūnų. Šie apelianto argumentai nepagrįsti.

BPK 301 str. 1 d. nustatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma reiškia, kad teismas įstatymo nustatytais atvejais turi teisę remtis ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tačiau privalo juos ištirti teisiamajame posėdyje. Įstatymas kaltinamajam suteikia teisę duoti parodymus, kurie atitinka jo pasirinktą gynybos poziciją, nors neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, suteikia teisę atsisakyti duoti bet kokius parodymus, juos keisti, tačiau jo gynybos pozicijos pasikeitimas proceso metu negali būti pagrindu nevertinti jo anksčiau duotų parodymų, gautų įstatymo nustatyta tvarka ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje. BPK 276 str. nustato atvejus, kai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, išsamiai nurodė aplinkybes, kurioms esant tardavosi su G. M. dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir iš jo pirkdavo šias medžiagas, paaiškino savo ir G. M. tarpusavio ryšio palaikymo, atsiskaitymo už psichotropines medžiagas būdus. Nagrinėjant bylą teisme, R. D. ėmė iš dalies keisti savo parodymus: nurodė, kad dalyje epizodų psichotropines medžiagas jam parduodavo ne G. M., po to vėl paaiškino, kad būtent šis asmuo, atpažino savo ir G. M. balsus garso įrašuose, darytuose jiems tariantis dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, nurodė parodymų keitimo priežastis : sumaišęs nusikalstamų veikų epizodus, norėjęs palengvinti G. M., turinčio šeimą, auginančio vaikus, teisinę padėtį. Susidarius BPK 276 str. 1 d. 3 p. numatytai situacijai –R. D. dėl dalies epizodų davus parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teisiamajame posėdyje perskaityti R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teismas nuosprendyje išsamiai įvertino, kokias R. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotuose parodymuose nurodytas aplinkybes apie psichotropinių medžiagų įgijimą iš G. M. patvirtina kiti teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, todėl argumentuotai atmetė G. M. parodymus, kad jis neprekiavo psichotropinėmis medžiagomis.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad R. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų turinį nulėmė neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. G. M. teiginiai apie pareigūnų darytą psichologinį poveikį R. D., verčiant jį duoti G. M. kaltinančius parodymus neparemti jokiais bylos duomenimis. R. D. ikiteisminio tyrimo metu apie nusikaltimo aplinkybes buvo apklaustas policijos pareigūnų, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, apklausose dalyvaujant gynėjui, savo parodymus patvirtino akistatoje su G. M. ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, tačiau šių tyrimo veiksmų atlikimo metu nenurodė, kad pareigūnai jam būtų darę neteisėtą poveikį. Teisminio nagrinėjimo metu R. D. nurodė patyręs policijos pareigūnų spaudimą ir iš dalies apkalbėjęs G. M., tačiau teisėjui aiškinantis, kuriuose nusikaltimo epizoduose R. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė netikslius parodymus, jis tenurodė vieną – 2007-06-13 epizodą ir patvirtino, jog parodymai dėl G. M. dalyvavimo kituose epizoduose yra teisingi. Teismas, atsižvelgdamas į R. D. poziciją, nuosprendyje itin detaliai išanalizavo G. M. dalyvavimą šiame epizode patvirtinančius įrodymus – liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, šią dieną darytų G. M. ir R. D. pokalbių telefonu įrašus, slapto sekimo protokolo duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog būtent G. M. 2007-06-13 pardavė psichotropinę medžiagą R. D..

R. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtinti kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais grindė savo išvadas dėl nuteistųjų dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Apeliantas skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą tarp jo ir R. D., buvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios šio tyrimo veiksmo eigą : protokole netiksliai surašyti R. D. parodymai, jam (apeliantui) nebuvo suteikta teisė surašyti pastabas protokolo pabaigoje, taip pažeista jo teisė į gynybą (4 t., 8-9 b.l.). Akistatos protokole užfiksuota, kad jos metu dalyvavo abiejų tuo metu buvusių įtariamaisiais – R. D. ir G. M. gynėjai, kurie jokių pastabų dėl akistatos eigos nepareiškė. Tiek R. D., tiek G. M. pasirašė po kiekvienu savo protokole užrašytu atsakymu, tačiau apeliantas atsisakė pasirašyti protokolo pabaigoje. Nors apeliantas skunde tvirtina nepasirašęs todėl, kad jam akistatą vykdžiusi pareigūnė nesuteikė tokios galimybės, tačiau, atsižvelgiant į akistatoje dalyvavusių gynėjų poziciją, tolimesnius G. M. ir pareigūnės veiksmus, kuomet G. M. iš karto buvo suteikta teisė parašyti skundą Generaliniam prokurorui, nėra pagrindo laikyti teisingais G. M. skundo teiginius apie procesinius pažeidimus ir jo pažeistas teises akistatos metu. G. M. skundą dėl akistatos atlikimo išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros prokuroras BPK pažeidimų ar jo teisių suvaržymo taip nenustatė (4 t., 16-17 b.l.). G. M. buvo išaiškinta teisė skųsti prokuroro nutarimą aukštesniajam prokurorui, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas pagrįstai pripažino akistatos protokolo duomenis turinčiais įrodomąją galią ir jais rėmėsi nuosprendyje, darydamas išvadą dėl G. M. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Apeliantas skunde abejoja garso įrašų, darytų 2007-06-13 jam kalbantis telefonu su G. M., įrodomąja galia, nes jis (apeliantas), teismo posėdyje išklausęs įrašus, juose neatpažino savo balso, be to, jis su R. D. telefonu kalbėdavo tik apie statybinių medžiagų tiekimą, o ne apie psichotropines medžiagas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu R. D., duodamas parodymus apie telefoninį pokalbį, nurodė su G. M. bendravęs apie statybines medžiagas, tačiau išklausęs minėtą įrašą, R. D. nurodė, kad juose įrašyti jo, G. M. ir jam Virgos vardu žinomos moters balsai, kuriuose jie aptaria būsimą sandorį dėl psichotropinių medžiagų. R. D. paaiškino, kad duodamas parodymus, nenorėjo nurodyti tikrojo sandorio dalyko, nes tikėjosi palengvinti G. M. teisinę padėtį. Aplinkybę, jog pokalbio metu R. D. su G. M. kalbėjo apie psichotropines medžiagas, patvirtina ir nuosprendyje išsamiai aptarti slapto sekimo protokolo duomenys, iš kurių matyti, kaip buvo realizuotas pokalbyje aptartas psichotropinės medžiagos perdavimas. Taigi telefoninių pokalbių įrašų duomenys kartu su kitais nuosprendyje išanalizuotais duomenimis teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, jog 2007-06-13 R. D. psichotropinę medžiagą pardavęs asmuo buvo G. M..

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-07-31, atlikus kratą G. M. namuose, be kitų daiktų, paimti vienkartinis švirkštas, trys maišeliai su augaline medžiaga, iš vyriškos rankinės – du 200 Lt nominalo, iš spintelės ant šaldytuvo – du 100 Lt nominalo banknotai (4.t, 109-110 b.l.). Specialisto išvadoje konstatuota, kad maišeliuose yra narkotinės medžiagos – kanapės ir jų dalys, o švirkšte – psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai (4 t., 124-125 b.l.). Apelianto skundo teiginiai, kad šias narkotines ar psichotropines medžiagas jo bute galėjo palikti anksčiau jame gyvenę žmonės ar padėti policijos pareigūnai, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, be to, teismas nuosprendyje šia specialisto išvada apelianto kaltės negrindė. Byloje pagal banknotų numerius nustatyta, kad du 200 Lt nominalo ir vienas 100 Lt nominalo banknotai yra tie patys, kuriuos liudytojas, kuriam suteiktas anonimiškumas, perdavė R. D., o šis jais atsiskaitė už psichotropines medžiagas su G. M.. Nors G. M. tiek proceso metu, tiek skunde teigia, kad R. D. jam grąžino skolą – 440 Lt, todėl jo namuose buvo rasti du 200 Lt nominalo banknotai tokiais pat numeriais, kuriuos liudytojas, kuriam suteiktas anonimiškumas, perdavė R. D., tačiau R. D. parodymais nustatyta, kad jis G. M. tebuvo skolingas 80 Lt, o kiti pinigai, sumokėti už psichotropines medžiagas, buvo perduoti liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas.

G. M. skunde teigia, kad kitos nuteistosios šioje byloje E. P. parodymais remtis nėra pagrindo, nes E. P. nurodė jo pavardę sužinojusi ne nusikaltimo padarymo o tyrimo metu, jis nebuvo jai parodytas atpažinti, neaišku, iš kur ji sužinojo jo pravardę ,,Pinčia“. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti. E. P., apklausta įtariamąja, nurodė, kad R. D. psichotropines medžiagas pirkdavo iš asmens, vardu Gintaras, kuri pravardė ,,Pinčia“, ji šio asmens pavardę sužinojo, perskaičiusi pranešimą apie įtarimą (5 t., 8-11 b.l.), parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) kuriam gyveno G. M. ir į kurį, E. P. teigimu, R. D. eidavo pirkti psichotropinių medžiagų ( 5 t., 25-32 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu E. P. nurodė G. M. pravardę sužinojusi iš R. D.. Nors E. P. psichotropinės medžiagos iš G. M. tiesiogiai neįsigydavo, tačiau jos parodymai kartu su kitais nuosprendyje aptartais įrodymais patvirtina faktą, jog G. M. pardavinėjo psichotropines medžiagas.

Apelianto skunde minimi jo skundai dėl kardomosios priemonės paskyrimo yra išnagrinėti aukštesniųjų teismų, priimtos nutartys įsiteisėję, todėl tai nėra apeliacinio skundo dalykas.

Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., todėl jo skundo prašymas jį išteisinti atmestinas.

Teismas, parinkdamas apeliantui bausmės dydį, bausmės skyrimo motyvuose nurodė, kad G. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, trukme didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. BK 260 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų, taigi, šios bausmės vidurkis yra penkeri metai. Tačiau teismas G. M. skyrė aštuonerių metų, t.y. maksimalią, o ne didesnę už vidurkį, laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas G. M. paskirtos bausmės dydis neatitinka teismo išvados apie nuteistajam skirtinos bausmės dydį, todėl G. M. skundas tenkintinas iš dalies : įvertinus nuosprendyje teisingai nurodytus bausmės skyrimo motyvus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina iki šešių metų šešių mėnesių, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Dėl R. D. ir E. P. veikos kvalifikavimo

Pagal BPK 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas R. D. veiką vertino kaip baigtą tęstinį nusikaltimą, sudarytą iš aštuonių nusikalstamos veikos epizodų, E. P. – kaip tęstinį nusikaltimą, sudarytą iš dviejų epizodų. Tačiau, analizuodamas 2007-05-15 padarytos nusikalstamos veikos epizodą, kuriame R. D. ir E. P. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, turėdami tikslą parduoti, R. D. nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytu laiku įgijus 0,706 g amfetamino, jie abu laikė šią psichotropinę medžiagą iki 2007-05-15, teismas nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, iš kur, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis, turėdami tikslą platinti, R. D. ir E. P. įgijo amfetaminą. Taigi, teismo argumentai yra prieštaringi, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje teigiama, kad nuteistieji amfetaminą įsigijo nenustatytomis aplinkybėmis, o motyvuojamoje dalyje – jog įgijimo aplinkybės nustatytos. Be to, nuosprendyje neaptarta, kokie įrodymai pagrindžia teismo išvadą, kad amfetaminą R. D. ir E. P. įgijo ir laikė, turėdami tikslą jį parduoti. Daryti tokią išvadą, remiantis vien faktu, kad nuteistieji šią psichotropinę medžiagą pardavė NVIV dalyviui, ir neįvertinus kitų bylos įrodymų, nėra pagrindo. R. D., aiškindamas apie amfetamino įgijimo aplinkybes, parodė, kad šios medžiagos apie 5 g įsigijo asmeniniam vartojimui ir iki 2007-05-15 buvo suvartojęs apie pusę kiekio. Tokius jo parodymus iš dalies patvirtina NVIV dalyviui parduoto amfetamino kiekis – 3,574 g miltelių, kuriuose gryno amfetamino kiekis 0,706 g, ir R. D. ir E. P. parodymai, kad jie sistemingai vartodavo narkotines medžiagas. Byloje nustatyta, kad R. D. iš G. M. nupirktą psichotropinę medžiagą iš karto perduodavo NVIV dalyviui ,,Dainiu“ ir nėra duomenų, kad jis šią psichotropinę medžiagą iš anksto būtų įsigijęs, turėdamas tikslą perduoti NVIV dalyviui ,,Dainiui“ ar kitam asmeniui. R. D. ir E. P. NVIV dalyviui 2007-05-15 savo namuose amfetaminą pardavė po to, kai R. D. nepavyko jo nusipirkti iš G. M.. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. D. ir E. P., turėdami išankstinį tikslą parduoti R. D. įsigyto amfetamino 0,706 g, jį kartu laikė savo namuose, ir konstatuoja, kad 2007-05-15 nusikalstamos veikos epizode R. D. ir E. P., veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami tikslo parduoti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurios 3,547 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,706 g gryno amfetamino ir kurią R. D. už 200 Lt buvo neteisėtai įgijęs tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, neteisėtai laikė iki 2007-05-15 Panevėžio raj., sodų bendrijoje ,,Linas“ 26A sklype esančio gyvenamojo namo komodoje. Tokia veika, jei tai būtų ne tęstinės veikos vienas epizodų, o atskiras nusikaltimas, būtų kvalifikuojama pagal 259 str. 1 d.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad R. D. ir E. P. kituose nusikaltimo epizoduose visus veiksmus – psichotropinės medžiagos įgijimą, gabenimą, pardavimą – atliko, kontroliuojami įslaptinto liudytojo, kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, t.y. teisėsaugos pareigūnų pavedimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, tokios veikos formaliai atitinka BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, tačiau nuteistųjų parduota psichotropinė medžiaga negalėjo būti panaudota pagal jos paskirtį ir reali žala BK 260 str. saugomam objektui – visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai – nebuvo padaryta, todėl nusikaltimas nebuvo baigtas. Be to, konstatavus, jog veika padaryta bendrininkaujant, nuosprendyje atitinkamą bendrininkavimo formą nustatanti BK 25 straipsnio dalis nenurodoma. Esant tokiai situacijai, R. D. ir E. P. veika, už kurią jie nuteisti, perkvalifikuotina iš BK 25 str. 2 d., 260 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 str. 1 p.). Kvalifikuojant G. M. veiką, BK 25 str. 2 d. taip pat nenurodytina.

R. D. skunde teigia, kad liudytojas, kuriam suteiktas anonimiškumas, vardu ,,Dainius“, išprovokavo jį padaryti nusikaltimą, tiekdamas jam pigesnes statybines medžiagas ir už tai prašydamas gauti psichotropinių medžiagų. Šis apelianto argumentas nepagrįstas. Iš byloje esančio 2007-06-06 protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo matyti, kad pasiklausant R. D. telefoninių pokalbių, gauta informacija, kad jis 2007-01-30 – 2007-02-09 laikotarpiu neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl Lietuvos generalinio prokuroro pavaduotojas 2007-03-16 sankcionavo nusikalstamos veikos imitacijos modelio (toliau –NVIM) taikymą. Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. draudžia operatyvinės veiklos subjektams provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Taikant NVIM, galima tik prisidėti prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų. Nors tiek R. D., tiek kitų nuteistųjų padarytas nusikaltimas išaiškintas, taikant NVIM, tačiau, išanalizavus bylos įrodymus – protokolus dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, asmens, kuriam taikomas anonimiškumas - ,,Dainiaus“ parodymus, darytina išvada, kad nuteistieji nusikaltimą padarė, niekieno neverčiami, NVIM dalyvis aktyviais veiksmais neįkalbinėjo ir neragino jų gauti ir pardavinėti psichotropines medžiagas, priešingai, R. D. siūlė NVIV dalyviui įsigyti psichotropinės medžiagos, tarėsi dėl jų kainos, o NVIM dalyvis tik prisidėjo prie jau daromos nusikalstamos veikos, todėl nei R. D., nei kiti nuteitieji nebuvo provokuojami padaryti nusikaltimą, o duomenys, gauti taikant NVIM, teismo pagrįstai pripažinti įrodymais.

Dėl R. D. ir E. P. paskirtų bausmių

R. D. apeliaciniu skundu prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

BK 54 str. 1 d. įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmės rūšį teismas gali, vadovaudamasis BK 62 str. 1-2 d. ir BK 54 str. 3 d. normomis.

BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu be to, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teismas nustato ir tai, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, taip pat visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 str. 1 d. nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali, tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad R. D. nusikaltimo metu buvo sulaikyta policijos pareigūnų, o ne pats savu noru atvyko ir apie padarytą nusikalstamą veiką pranešė valstybės institucijoms. Taigi R. D. veikoje BK 62 str. 1 d. nurodytų sąlygų visumos.

BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos kitos sąlygos, kurioms visoms esant, nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tik tada, kai, be kitų šios dalies 1-6 p. nurodytų sąlygų, yra ir bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Apeliantas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas nuosprendyje svarstė šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo apelianto veikoje galimybę ir, atsižvelgdamas į tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad G. M. nedalyvavo kai kuriuose nusikaltimo epizoduose, savo poziciją motyvuodamas siekiu padėti G. M., pagrįstai nepripažino šių aplinkybių lengvinančiomis R. D. atsakomybę. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką BK 59 str. 1 d. 2 p. yra numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri nustatoma, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis (Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga, ,,Teismų praktika“ Nr. 27, p. 270-319). Apeliantas skunde prašo nustatyti, kad jis padėjo išaiškinti nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis, o tai yra du alternatyvūs BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos tos pačios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo pagrindai. Vadinasi, R. D. prašomų nustatyti aplinkybių nustatymas leistų pripažinti tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, išdėstytą BK 59 str. 1 d. 2 p., todėl tai nesuteiktų pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatų.

BK 54 str. 3 d. norma taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 str. nuostatomis. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. R. D. bendrininkų grupėje padarė sunkų tyčinį, baigtą, savanaudišką nusikaltimą – psichotropinių medžiagų platinimą, buvo aktyvus šio nusikaltimo bendravykdytojas, jo padarytas nusikaltimas buvo tęstinis, sudarytas iš keleto epizodų. Šios aplinkybės rodo didelį R. D. padaryto nusikaltimo pavojingumą. Tuo tarpu apelianto asmenybę apibūdinantys požymiai – tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu dirbo, augina dvi dukras, kurių motina šiuo metu dirba užsienyje, prižiūri anytą, anksčiau nebuvo teistas - yra būdingi daugeliui pirmą kartą nusikaltimą padariusių asmenų, todėl jie nėra išskirtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog R. D. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir suteikiančiomis pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Taigi byloje nėra teisinio pagrindo apeliantui ir jai už padarytas nusikalstamas veikas skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. D. nusikalstama veika perkvalifikuota iš baigto nusikaltimo į pasikėsinimą, kitas pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad R. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina iki ketverių metų.

E. P. apeliaciniame skunde nurodo du alternatyvius prašymus : skirti jai švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę arba sumažinti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. BK 260 str. 1 d., pagal kurią kvalifikuota E. P. veika, sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantei taikyti BK 62 str. 1 d. nuostatų nėra pagrindo, nes nėra visų įstatyme numatytų sąlygų, t.y. E. P. pati savo noru neatvyko į teisėsaugos institucijas ir nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Byloje pagrįstai nustatyta tik viena E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), apeliantė savo skunde netvirtina jos veikoje buvus kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Esant tik vienai E. P. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nėra pagrindo taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatų ir skirti jai švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmės rūšį. Teismas, skirdamas apeliantei bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 str. numatytas bausmės skyrimo taisykles, BK 80 str. nuostatas, numatančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, byloje nustatyta po vieną jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, įvertino jos asmenybę apibūdinančius požymius : E. P. nusikaltimo padarymo metu dirbo, tačiau ji buvo teisiama trečią kartą, nusikaltimą įvykdė bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-14 nuosprendžiu, atidėjimo metu. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į apeliantės skunde nurodomas aplinkybes : tai, kad ji nusikaltimą padarė, būdama nepilnamete, jos vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, ji pati neigiamai vertina savo padarytą nusikaltimą. Šios aplinkybės suteikė teismui pagrindą padaryti teisingą išvadą, kad bausmės tikslai E. P. bus pasiekti, skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Subendrindamas skundžiamu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-05-14 nuosprendžiu paskirtas bausmes, teismas apeliantei taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą.

Apeliantė savo skunde nurodo naują aplinkybę, kuri nebuvo žinoma, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – tai, kad ji yra nėščia, tai patvirtina medicininis pažymėjimas (8 t., 99 b.l.). Tačiau kolegija, atsižvelgdama į šiame sprendime aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad pagal BVK 152 str. nėščioms moterims ir vaiką iki trejų metų auginančioms bausmės atlikimo metu teikiamos šiame straipsnyje nurodytos lengvatos, daro išvadą, kad E. P. nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį, vadovaujantis ir BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Tačiau, įvertinus tai, kad E. P. nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgiant į kitus skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantei už neteisėtą psichotropinės medžiagos pardavimą paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina iki straipsnio sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies minimumo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti.

R. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 str. 2 d., 260 str. 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams.

E. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 25 str. 2 d., 260 str. 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams 2 mėnesiams.

G. M. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki šešerių metų šešių mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.