Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. N1-152-801/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
N1-152-801/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Mazur
Nukentėjusysis
G. J.
Kaltinamasis
S. G.
Baudžiamoji byla Nr.1-152-801 2012 m.Procesinio sprendimo kategorija; 2.1.10.1.;1.2.14.1.2.1.;2.3.6.4. (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.Balandžio 5 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant

prokurorei Renatai Oželienei,nukentėjusiajai G. J.,

Įstatyminiams atstovams V. M., K. M., R. V.

gynėjui Vaclovui Kaminskiui,

VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti , mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno savivaldybės globos namų ugdytinė, neteista,

Kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ,Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė:

S. G., būdama nepilnametė, 2011-05-11 laikotarpiu nuo 12 val. 30 min. iki 14 val., viešoje vietoje prie prekybos centro „Molas“, esančio K.Baršausko g. 66A, Kaune, kartu su mažamete S. R., gim. 1995-08-31, kurios atžvilgiu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos jauno amžiaus, įžūliais veiksmais rodydamos aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, be priežasties, iš chuliganiškų paskatų tyčia prikibo prie nepilnametės nukentėjusios G. J., gim. 1996-03-25, kurią laikydamos už rankų nusivedė iki namo, esančio Riomerio g. 2, Kaune, o nuo šios vietos, toliau laikydamos nepilnametę nukentėjusią G. J. už rankų vedėsi link klubo „3M“, esančio Riomerio g. 37, Kaune, iki kol nusivedė ant šlaito, esančio Biržiškų g., ties namu Nr. 7, Kaune, prie Nemuno upės. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, S. G. ranka du kartus sudavė G. J. per veidą, žiebtuvėliu nudegino plaukus, o mažametė S. R. smogė G. J. ne mažiau 5 kartus kumščiu į veidą, tampė už plaukų, grasino žiebtuvėliu nudeginti plaukus, parvertė nukentėjusiąją ant žemės, ir užsėdusi ant jos pradėjo rankomis smaugti, taip bendrais veiksmais padarė G. J. odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kraujosruvą apatinės lūpos pogleivyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo įžūliais veiksmais S. G. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiuose S. G. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., požymiai.

Kaltinamoji S. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad dabar visko tiksliai neatsimena. Nežino, dėl ko prie G. J. prisikabino S. J.. G. išlipo iš autobuso, o S. ją pradėjo vytis. Paskui jos pradėjo aiškintis kažkokį įvykį, pradėjo muštis. Jai G. J. pataikė į koją, supykusi ji du kartus G. davė į veidą. Išgirdusi triukšmą , priėjus prie S. ir G. pamatė, kad S. G. smaugia. S. nuo G. atitraukė. Po to S. gretą pradėjo nurenginėti ir paprašė, kad ji pagąsdintų G. su žiebtuvėliu. Ji taip ir padarė. Prieš tą įvykį ji G. nepažinojo. Pagrindinė veikėja šiame įvykyje buvo S. J.. Ji tik buvo šalia, laikė už rankų ir vedė G. J., sudavė į veidą , degino žiebtuvėlių plaukus. Visų atsiprašo, gailisi , dėl to ką padarė, taip daugiau nesielgs.

Nukentėjusioji G. J. apklaustas liudytoja parodė, kad važiavo troleibusu, įlipo S. R. ir jkos dtraugas. Sandra pamatė ją ir priėjo, pradėjo aiškintis dėl seno įvykio. Susipyko, pasiūlė lipti prie Akropolio pasikalbėti. Tada ji nuėjo atsisėsti į kitą vietą šalia moters ir paprašė, kad ši paskambintų policijai. Moteris neskambino, tik pasakė lipk prie Molo ir pasakyk apsauginiams. Išlipusi pradėjo bėgti.sandra R. ją pagavo ir paėmė už peties, ji jai įkando , išsilaisvino ir pradėjo bėgti. Apsaugos darbuotojui pasakė, kas vyksta. Visi nuėjo iki apsaugos , S. paklausė, kasd jsi įkando – ji parodė. Tada nuėjo iki miško, ji bandė pabėgti, S. jai užsuko ranką, o kita S. laikė už kitos rankos. Suprato, kad bus blogai. S. R. trenkė jai į veidą, paskui parvertė it pradėjo smaugti. Dar norėjo deginti plaukus. Buvo sunku kvėpuoti, sakė patraukti rankas. Paskui pasakė, kad reikia ją nurengti ir nurengė. Kaltinamoji S. G. trenkė du kartuis per veidą ir degino plaukus. Nurenginėjo S. R.. Rankas užlaužė abi S. Kaltinamoji bandė ją apginti, kai S. R. ją smaugė ir nurenginėjo. Po įvykio gydėsi ligoninėje, buvo sužalojimai, daugiausiai ant veido.

Liudytoja R. V. apklausta parodė, kad S. G. problemų, ir globėjai jos atsisakė dėl konfliktinio charakterio. Ji sunkiai adaptavosi vaikų namuose. Dabar jos elgesysy yra pagerėjęs, psidariusi ramesnė. Vaikų globos namai jai užtikrina visas socialines garantijas. Visada ieškoma ieškoma geriausio varianto josd interesams užtikrinti. Apie įvykį patio papasakojo, tik akcentavo, kad S. R. tai daugiausiai darė. Ji netgi norėjo apginti nukentėjusiąją.

Liudytoja S. R. apklausos metu parodė, kad nieko ji neprisimena. Buvo toks atvejis, kad sumušė miškelyje merginą. Bet nelabai prisimena. Prašo pagarsinti jos parodymus, esančius byloje ( t.1, b.l. 54-56), kuriuose parodė, kad G. gyvena vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, ją pažįsta apie metus laiko. Pastaroji buvo jos draugė, tačiau šiuo metu nebendrauja, kadangi Greta iš kitos draugės pavogė telefoną. Maždaug prieš mėnesį laiko dėl šios priežasties ji jau yra G. sumušusi. Š.m. gegužės 11 d. dienos metu, G. vėlgi sumušė dėl tos pačios priežasties, t.y. dėl to paties pavogto draugės telefono. Be to su G. iš karto tik norėjo draugiškai pasikalbėti, bet kadangi G. jai įkando į ranką, todėl ją ir nusprendė „pamokyti“, t.y. sumušti. Apskritai, tai 2011-05-11 ji buvo susitikusi su savo draugais – S., kuri yra iš Panemunės vaikų globos namų, bei O. B.. Valandos tikslios nepamena, tačiau visi nusprendė važiuoti į „Akropolį“. Susitikę buvo Centre ir lygtai Kęstučio g. sustojime visi įlipo į 16-o maršruto troleibusą. Įlipus į troleibusą pamatė pačiame gale, prie lango sėdinčią G. Iš karto prie G. priėjo, kadangi tik norėjo pasikalbėti, pasiaiškinti dėl vogto telefono, kada jį atiduos. Pokalbis troleibuse vyko tik tarp jos ir G., jos draugai į pokalbį nesikišo. Pokalbio metu, žodis po žodžio, ji su Greta apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, viena kitos atžvilgiu. Nors troleibuse buvo ir daugiau keleivių, tačiau į jų konfliktą pastarieji reagavo ramiai. Tik viena „teta“ sėdinti pasakė, kad savo santykius aiškintis galime ir išlipusios iš troleibuso, o jame nesikeikti, kadangi pilną keleivių. Daugiau niekas nieko nesakė. Be to jos ir G. pokalbį girdėjo draugai, kadangi stovėjo šalia. Gretai pasakė lipti iš troleibuso pasikalbėti. Tačiau Greta lipti nenorėjo ir nuėjo į troleibuso priekį prie kažkokios moters. Ji su draugais liko troleibuso gale. Važiuojant ji iš galo stebėjo G. Kai troleibusas atvažiavo prie „Molo“ ir sustojo, Greta iš karto nelipo. Tačiau pradėjus užsidarinėti troleibuso durims, G. staiga pašoko ir išlipo per priekines duris. Tai pamačiusi ji taip pat spėjo per galines duris išlipti iš troleibuso. Jos draugai – Sandra ir O. B. taip pat spėjo išlipti iš troleibuso. Iššokusi iš troleibuso G. pasileido bėgti link prekybos centro „Molas“, o ji ją pradėjo vytis. Netoli „Molo“ pasivijusi G. sugriebė už plaukų. Kai sugriebė už plaukų, Greta jai įkando į kairę ranką. Kai įkando į ranką, ji G. plaukus atleido. Nuo įkandimo pradėjo bėgti kraujas. Kai paleidau G. plaukus, pastaroji norėjo pabėgti, tačiau vėl ją sugriebė už plaukų. Tada G. jai įkando į kairės rankos pirštą. G. paleido ir pastaroji įbėgo į prekybos centrą ir pribėgo prie apsaugos darbuotojo. Kai G. pabėgo, ji su Sandra ir O. B. atėjo į „Molą“, t.y. paskui G. Matė, kad G. kalbasi su apsaugos darbuotoju. Ją, G., S. ir O. B. nusivedė apsaugos darbuotojas į savo patalpas. Ji apsaugos darbuotojui parodė savo ranką, kadangi bėgo kraujas ir pasakiau, kad tai G. įkando. Tada apsaugos darbuotojas pasakė, kad mes visi eitume į policiją ir kad G. nepabėgtų, ją laikyti už rankų. Apsaugos darbuotojas juos visus išleido per tarnybinį įėjimą. Kai visi išėjo, kad G. nepabėgtų, ji su Sandra paėmė ją už rankų ir laikė. Visi kartu atėjo iki prekybos centro „Samsonas“, kur sustojo ir laukė dar dviejų draugai. Maždaug už 5 min. atėjo „A.“ ir „T.“. Jiems atėjus, ji su S. ir toliau laikydamos G. už rankų, pradėjo ją vestis link „Nemuno“. Kartu ėjo O. B., A. ir T. Nei ji, nei jos draugai G. negąsdino, negrasino, kad veda ją mušti. G. pradėjo jos atsiprašinėti, kad įkando į ranką ir pirštą ir pasakė, kad gali už mano gydymą sumokėti. Tačiau ji ant G. buvo labai pikta, į jokias kalbas nesileido. Kai praėjo klubą „3M“, tai šlaitu nusileido į apačią. Dar einant ji neturėjo plano, kad G. reikia būtent sumušti, su savo draugais, dėl jos sumušimo iš anksto nesitarė. Sustojus ji paėmė G.i už plaukų ir ją pradėjo tąsyti. Be to iš kumščio pradėjo G. smūgiuoti į veidą. Kiek tiksliai sudavė kumščiu smūgių G. į veidą pasakyti negali, tačiau smogė stipriai ir tikrai ne mažiau kaip dešimt smūgių. Kai G. pradėjo rėkti, tada ją pargriovė ant žemės. G. gulėjo ant nugaros, o ji atsisėdo ant jos ir savo rankomis paėmė G. už kaklo. Ji pradėjo G. smaugti. Jai nuo įsiūčio aptemo sąmonė, tiksliai negalvojo ką daro. Kai G. nuo smaugimo pradėjo dusti, jai „iššoko“ akys, iš burnos pradėjo bėgti kraujas, tai pamatę S. su O. B. nuo G. jėga ją nukėlė. Tai yra jos veiksmus nutraukė, tačiau ir toliau ji savo įsiūčio nesulaikė, nors draugai jau ją pradėjo raminti, sakyti, kad jau užtenka tyčiotis iš G. Ji vėlgi prišoko prie G., kuri gulėjo po smaugimo ant žemės ir negalėjo pasikelti. Ji nuo G. pradėjo nurenginėti drabužius. Tai yra nuo G.s pirma nurengė maikutę, po to bridžus ir basutes. Kam jai reikėjo nurenginėti G. netgi nežino, net negali paaiškinti šio savo veiksmo. G. liko su liemenėle ir apatinėmis kelnaitėmis. Kai nurengė G., ji pradėjo bėgti ir mėtysi į šonus G. drabužius. Basutės numetė kažkur prie bėgių, bridžus ir maikutę kažkur numetė į krūmus. Jai G. drabužių nereikėjo, t.y. drabužių vogti net neketino. Kai nubėgo nuo G., pastaroji vis dar gulėjo ant žemės. Kada atsikėlė G. ir nubėgo, nematė. Po šio įvykio su savo draugais išsiskyrė. Papildomai patikslina, kad G. ne tik rankos kumščiu smūgiavo, bet dar ir iš kojos, iki smaugimo, įspyrė į galvą, pilvą. Ir galėjo G. įspirti ne mažiau trijų kartų. Pamena, kad jos draugė S. G. delnu sudavė porą kartų per veidą. S. taip padarė „už ją“, t.y. kad G. jai įkando. Ji G. plaukų žiebtuvėliu nedegino, tačiau gąsdino, kad taip padarys. Jai atrodo, kad S. taip pat G. žiebtuvėliu plaukų nedegino. Su S. jokio išankstinio susitarimo, kad reikia sumušti G. nebuvo. Tai jos vienos sumanymas, o S. pamačiusi, kad ji muša G., tik prisijungė. Tačiau S. suduoti smūgiai G. per veidą tikrai buvo nestiprūs. Pagrinde G. sumušė ji, o kartu buvę vaikinai tik stovėjo netoliese ir buvo stebėtojai. Ji supranta ką padarė, savo poelgio nepateisina, nori G. dėl savo poelgio atsiprašyti. Supranta, kad jos elgesys žiaurus, tačiau kodėl taip žiauriai su G. pasielgė, net negali paaiškinti. Tuo metu buvo labai įsiutusi, pikta. Surašyta viskas teisingai, taip ir buvo. G. nurenginėjo ji viena, ką darė S. ji neatsimena.

Liudytojas T. V. apklausos metu parodė, žino dėl ko pakviestas, kad paliudytų nukentėjusiosios sumušimą. Susitikęs su S. O., ėjo link miškelio, kurį vyko visas vadinamasi baudžiamas procesas, jis su Š. stovėjo viršuje ir nieko nematė. Apačioje buvo S. J., S. G. ir nukentėjusioji. Baudžiamąjį procesą vykdė S. J.. Ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l. 44-45) liudytojas parodė, kad per savo draugus susipažino su merginomis vienodais vardais „S.“. Viena iš S. gyvena Aleksoto rajone, netoli poliklinikos, kur gyvena antroji S. nežino. Vaikiną vardu „O.“ žino apie porą mėnesių. 2011-05-11 ryte važiuojant autobusu susitiko su savo grupioku A. Š.. Abu kartu atvažiavo į mokyklą, maždaug apie 11-12 val. jis su A. Š. išėjo iš mokyklos ir jau ruošėsi važiuoti link namų. Važiuojant jis sugalvojo, kad reikia paskambinti S. ( iš Aleksoto ) ir paklausti ką veikia. Valandos tikslios nepamena, bet tai galėjo būti po 12 val., paskambinus S. pasakė, kad ji yra kartu su kita S. ir O., bei jie yra prie „Molo“. Kad su jais yra dar viena mergina, S. neminėjo. Jis su S. susitarė susitikti, todėl su A. Š. iš autobuso išlipome „6-o forto“ sustojime. Išlipus iš autobuso sustojime juos pasitiko kita S., ne tai kuriai skambino. Su S. iki parduotuvės „Samsonas“. Atėjus pamatė stovinčią S. iš Aleksoto, O. ir dar vieną merginą. Trečios merginos vardo nežino, ją matė pirmą kartą. Kai atėjo, O. pasakė, kad ta, jam nepažįstama mergina įkando S. į ranką. Kodėl mergina S. įkando į ranką jis nežino. Abi „S.“ pasakė, kad dabar šią merginą ves į policiją ir parašys pareiškimą. Kadangi jis nėra šio rajono gyventojas, nežinojo kurioje vietoje yra policija. Visi nuo „Samsono“ pradėjo gatve eiti link klubo „3M“. Jis matė, kad „S.“, viena iš vienos pusės, kita iš kitos pusės, už parankės susikabinusios vedasi tą trečią merginą. Kai priėjo klubą „3M“, tai pradėjo eiti link parkelio. Už klubo „3M“ jau yra šlaitas, miškelis, geležinkelio bėgiai ir dar toliau jau teka Nemunas. Kai jau priėjo šlaitą, tai visos mėginos ir O. šlaitu nusileido į apačią, beveik iki geležinkelio bėgių. Jis ir A. Š. liko stovėti viršuje, atsisėdo ant suoliuko. Kodėl reikėjo merginoms ir O. leistis šlaitu į apačią jis nežino, apie jokias muštynės kalbama nebuvo. Be to net nepagalvojo, kad merginos gali sumušti tą nepažįstamą merginą. Kai „S.“, tą mergina ir O. nusileido šlaitu, jų nematė, kadangi užstojo medžiai. Kas vyko „apačioje“ tarp merginų jis nematė ir negirdėjo jokio šaukimo, kadangi pasileidęs klausėsi muzikos. Maždaug praėjus 20-30 min., nei merginos, nei O. į viršų negrįžo. Todėl A. Š. nusileido šlaitu į apačią, pasižiūrėti kas nutiko, ko taip ilgai niekas iš jų negrįžta. Jis į apačią nesileido, o liko viršuje. Praėjus maždaug minutei jam A. Š. parašė SMS, kad susitinkam prie Pėsčiųjų tilto. Susitikus su pastaraisiais, tos trečios merginos jau nebuvo, kur ji nuėjo nematė. Eidami kalbėjosi ir tada sužinojo, kad abi „S.“ sumušė tą nepažįstamą merginą, ją nuogai išrengė ir jos drabužius išmetė. Abi „S.“ eidamos garsiai diskutavo apie tai, kas nutiko. Dėl kokių priežasčių reikėjo sumušti tą merginą, jis nežino. Kuri S. ir kaip mušė tą merginą, jis nežino. Vėliau visi atvažiavę iki Centro išsiskyrė kas sau. Apie pačią S., iš Aleksoto, gali pasakyti tik tiek, kad ji labai komplikuotas žmogus, pastoviai į kažką įsivelia, netgi žiauri, kadangi vis ką nors sumuša. Jis merginos nemušė, jai negrasino ir kitaip negąsdino. Taip viskas ir buvo. Taip buvo kalbama. Paties fakto jis nematė.

Liudytojas A. Š. apklausos metu parodė, kad iš salėje sėdinčių pažįsta S. G.. Jai byla dėl to, kad sumušė mergaitę. Tai galėjo būti pernai gegužės 11 d. su Tautvydu susitarė susitikti su juoda S., su R. Turėjo susitikti prie Molo. Apsauga išleido O., abi S. ir tą mergaitę. Kita S. pasakė, kad turi eiti į policiją. Jos pradėjo leistis nuo šlaito. Apačion. O.sakė, kad ten kažkas dedasi., kad eina išskirti. O. jas skyrė, S. J. nuo kitos mergaitės. R. nurenginėjo mergaitę. S. G. stovėjo šone ir sakė S. J. nedaryti nesąmonių. S. J. tą mergaitę mušė ir pasakojo, kad svilino jai plaukus. Jis pats akivaizdžiai kuri ką darė nematė. Matė, kad S. G. stovėjo atokiau, o kita S. tai mergaitei buvo pakėlusi maikutę.

Liudytojas O. B. apklausos metu parodė, kad ėjo iš Molo, apsauginis pasakė eiti į policiją. Ėjo link Trijų mergelių klubo, pradėjo leisti nuo kalno, S. paprašė palaikyti rankinuką, kitus daiktus. Jis užlipo ant kalno, paskui nusileido, pamatė, kad vyko muštinė. Kas ką tiksliai darė dabar neprisimena tikslesni parodymai užrašyti byloje ( t.1, b.l. 48 – 49), kuriuose nurodyta S. R. pažįsta apie du metus. Kitą merginą, taip pat vardu „S.“, pažįsta apie pusantro mėnesio. Vaikinus „T.“ ir „A.“ pažįsta apie du metus. G. J. jis apskritai nepažįsta, ją pirmą kartą pamatė tik 2011-05-11 d. 2011-05-11 ryte, apie 10-11 val. jis susitiko su abiem „S.“. Kai susitiko, tai nutarė važiuoti iki prekybos centro „Molas“ pavaikštinėti. Nuo „Pilies“ visi tris įlipo į troleibusą, tikslaus numerio nepamena. Įlipus į troleibusą jis atsisėdo gale, o S. R. priėjo prie kažkokios merginos, kuri sėdėjo taip pat gale. Kaip dabar jau gali įvardinti, kad S. R. priėjo prie G. Abi merginos apie kažką pradėjo kalbėtis. Tačiau jų pokalbio negirdėjo, kadangi nesiklausė. Jis pamatė, kad G. atsistojo ir nuėjo į troleibuso priekį. Tada jis iš S. R. sužinojo, kad G. yra policijoje parašiusi pareiškimą ant jos. S. R. neprašė, kad troleibuse stebėti G., kada ji išlipa ir prie jos į priekį nei vienas iš jų nėjo. Kai troleibusas privažiavo prekybos centrą „Molas“, troleibusas atidarė duris, tai G. per priekines duris išbėgo. Per galines duris iš troleibuso iššoko ir paskui G. nubėgo S. R.. Jis su kita S. taip pat išlipo per galines troleibuso duris ir ėjome link „Molo“. Jis matė, kad prie pat „Molo“ durų S. R. pasigavo G. S. R. ją sugriebė už rankos ir jis matė, kaip G. S. R. įkando į ranką. Tačiau S.R. G. nepaleido, todėl G. vėl įkando S. R. į pirštą. Kai visi atėjo į parduotuvės vidų, G. priėjo prie apsaugos darbuotojo. Prie jų trijų priėjo apsaugos darbuotojas, kuris klausė kas nutiko. S. R. apsaugos darbuotojui pasakė, kad Greta jai įkando į ranką. Tada apsaugos darbuotojas jį, S. R., S. ir Gretą nusivedė į apsaugos „būdelę“. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jie G. vestų patys į policiją ir juos visus keturis išleido per tarnybinį įėjimą. Kai išėjo iš „Molo“, tai abi S., iš abiejų pusių, paėmusios G. už rankų vedėsi į policiją. Jis iš karto patikėjo, kad tikrai G. vedama į policiją. Be to ir pačios merginos G. pasakė, kad ji yra vedama į policiją. Kai atėjome nuo „Molo“ iki parduotuvės „Samsonas“, jie sustojo, kadangi jis nuėjo į parduotuvę nupirkti atsigerti. Kai nusipirko gerti, tai ateidamas matė, kad nuo sustojimo ateina T. ir A. Kad prie jų vaikinai prisijungtu, tai greičiausiai su jais suskambino kažkuri iš „S“. Kai jau atėjo T. ir A., abi „S.“ vėlgi atsistojusios G. iš abiejų pusių ir paėmusios ją už rankų pradėjo eiti. Kur jie ėjo jis net nežino, kadangi nepažįsta apylinkių. Merginos visos tris ėjo priekyje, o jis, T. ir A., maždaug nuo jų atsilikę apie 20 m ėjo iš paskos. Kai eidami priėjo miškelį ir pamatė, kad merginos pradėjo leistis šlaitu į apačią, jis su A. taip pat šlaitu nusileido iki pirmo kalniuko. T. liko stovėti šlaito viršuje ir nesileido. Kai jis su A. sustojo ant kalniuko, tai merginos dar žemiau nusileido šlaitu ir sustojo. Jis tada suprato, kad merginos G. į jokią policiją neves ir gali ją sumušti. Kai jis dar stovėjo ant kalnelio pamatė, kad S. R. laiko už plaukų G., ją pradėjo tąsyti. Dar matė, kad kita S. G. du kartus ranka sudavė per veidą. Kai pamatė, kad tarp merginų vyksta konfliktas, jis tada su A. pakilo šlaitu į viršų. Maždaug už 5 min. jis vėl su A. nuo šlaito viršaus pradėjo leistis į apačią, link merginų. Kai praeidinėjo šalia tos vietos, kur buvo merginos pamatė, kad G. guli ant žemės, o S. R. sėdi ant jos ir rankomis ją smaugia. Be to pamatė, kad G. yra be drabužių, tik su liemenėlė ir apatinėmis kelnaitėmis. Jos drabužiai gulėjo numesti ant žemės. Antroji S. stovėjo šalia ir žiūrėjo. Tai pamatęs jis prie merginų nesustojo, o su A. nusileido visiškai iki šlaito pabaigos. Be to jis praeidamas S. R. pasakė, kad ji jau „baigtų“. Kai su A. stovėjo šlaito apačioje, prie pylimo, ant kurio jau ėjo geležinkelio bėgiai, prie jų pribėgo antroji „S.“ ir paprašė pagalbos, padėti atitraukti S. R. nuo G. Tada jis pakilo šlaitu į viršų, t.y. iki tos vietos kur S. R. smaugė G. Priėjęs pradėjo traukti S. R. nuo G. Tačiau S. R. buvo smarkiai įsikibusi į G. kaklą, todėl jau per jėgą S. R. nutempė nuo jos. Kai jis S. R. atitraukinėjo nuo G., pastaroji dar spėjo G. ir įspirti. Atitraukus S. R. į šoną, abi merginos (S.) nuo žemės paėmė G. drabužius ir tada šlaitu vėl nusileido į apačią. Matė, kad G. atsikėlė nuo žemės ir pradėjo bėgti šlaitu į viršų. Dar matė, kad antroji S. turėjo G. akinius nuo saulės. Kur išmetė akinius ir G. batus, jis nepastebėjo. Jis tik matė, kaip S. R. į šonus išmetė G. palaidinę ir kelnes. Vėliau visi nuėjo link Pėsčiųjų tilto, kur susitiko su T. Kai visi perėjo tiltą, tai mišku atėjo iki sustojimo, įlipo į „43-o“ maršruto autobusą, atvažiavo iki Centro, vėliau visi išsiskirstė. Jis G. nemušė, jai apskritai nieko nepadarė. Tačiau jos ir negynė. Kad G. bus nuvesta ir sumušta, S. R. iš pradžių net neminėjo. Ji apskritai nesakė, kad su G. taip bus pasielgta.

Be kaltinamosios S. G. prisipažinimo, jos kaltė baudžiamojoje byloje taip pat įrodyta:

Protokolu- pareiškimu ( t.1, b.l. 2) nustatyta, kad 2011-05-12 V. M., Kauno vaikų globos namų „Atžalynas“ vyr. socialinė darbuotoja, kreipėsi į Dainavos PK pranešdama, kad 2011-05-11 laikotarpiu nuo 11 val. iki 14 val. dvi nepažįstamos merginos sumušė vaikų globos namų auklėtinę G. J..

Įvykio vietos apžiūros protokolu ( t.1, b. l. 5-10) nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta, esanti ties Biržiškų g., Kaune, leidžiantis šlaitu link Nemuno upės. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ant medžio kabanti moteriška palaidinė.

Apžiūros protokolų ( t. 1, b. l. 106 ) nustatyta, kad pateiktame PC „Molas“ apsaugos kamerų užfiksuotame 2011-05-11 vaizdo įraše matyti: 12 val. 19 min. link prekybos centro „Molas“ įėjimo pirma bėga nukentėjusioji G. J., ją vejasi S. R.. Joms iš paskos atbėga O. B. ir S. G.. Prie įėjimo S. R. sugauna G. J., jos stumdosi. G. J. įbėga į prekybos centro vidų, po to į vidų įeina ir S. R., S. G., o O. B., atsisėda ant suoliuko. Prie pastarųjų prieina G. J. su apsaugos.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., b.l. 118-126) nustatyta, kad S. G. parodė tikslią nusikaltimo vietą ir patvirtino savo duotus parodymus. Parodymų patikrinimo metu buvo rasti ir paimti nukentėjusiai G. J. priklausantys daiktai – apdegusi plaukų gumytė, akiniai nuo saulės, geltonos spalvos bridžai, vienas batelis.

Apžiūros protokolų ( t. 1, b. l. 131 ) nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu su S. G. rasti G. J. daiktai, bei 2011-05-12 įvykio vietos apžiūros metu rasta G. J. palaidinė, apžiūrėti (b.b.l. 127 - 130) ir pagal pakvitavimą (palaidinė, bridžai, akiniai) grąžinti nukentėjusiai G. J. (b.b.l. 131).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1329/11(02) ( b.l. 24-25), nustatyta, kad G. J. padaryta odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės akies vokuose, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku, t.y. 2011-05-11. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, kad S. G. įspyrė teris kartus nukentėjusiajai į pilvą bei nurengė drabužius. Šie nusikalstami veiksmai kalinamajai neįrodyti, pati S. G. neigia tai dariusi, o nukentėjusioji nurodo, kad ją daugiausiai mušė ir nurengė S. R., ką patvirtina ir pati S. R. apklausta liudytoja.

S. G. veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d., jog ji viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškindama, kad ji vedėsi kartu su S. R., kuri neturi amžiaus, kad atsakytų už padarytą nusikaltimą, už rankų nukentėjusiąją G. J., tyčia suduodant smūgius buvo padaryti kūno sužalojimai, deginant žiebtuvėliu , nudegino plaukus. Konflikto metu viešoje vietoje kilusios pasekmės atitinka LR BK 284 str. 1 d., kaltinamosios padaryta veika kvalifikuota teisingai.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį, kaltės forma ( padaryti tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str.

Teismas S. G. sakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai jog teisiama pirmą kartą, dėl nusikalstamos veikos padarytos pirmą kartą, nusikalto būdama nepilnametė, nusikaltimo padarymo metu nebuvo iniciatorė ir vaidmuo nebuvo pirmaeilis, charakterizuojama patenkinamai, į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str., įvertino savo elgesį, suprato savo tokio elgesio pasekmes, dėl to labai gailisi. Teismas daro išvada, kad yra visi BK XI skyriaus 93 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai bei mano, kad ateityje kaltinamosios laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinos, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ( BK 82).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ( kaltinamajam ) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Šioje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra pareiškė civilinį ieškinį ( t.2, b.l. 5-8) G. J. naudai priteisti 2000 ( du tūkstančius litų) dėl neturtinės žalos iš kaltinamosios S. G., o jai neišgalint iš jos įstatyminio atstovo Kauno savivaldybės globos namų. Ieškinyje nurodoma, kad prieš jai padaryto nusikaltimo metu ir po jo G. J. dėl S. G. tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeista jos garbė, teisė į neliečiamybę.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų kaltinamosios S. G. veiksmų, suduotų smūgių ir kitų veiksmų nukentėjusiajai G. J. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, jai teko kurį laiką praleisti gydymo įstaigose (gydytis stacionariai), kas sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių, visa tai įvertinta 2000 litų.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2 d. ). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum ) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos ( pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo ) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus ( ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau paminėta, taip pat kad neturtinė žala buvo padaryta dėl tyčinio nusikaltimo, nusikaltimu nepadaryta didelės turtinės žalos, kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametė, dabar labai jauno amžiaus, nedirbanti, neturinti savo turto gyvena su vaikų globos namuose, todėl teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys 2000 litų dėl neturtinės žalos G. J. yra per didelis, teismas mano, kad protingas ir teisingas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos būtų 1000 Lt. , kuri ir priteistina.

Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3026,72 Lt., kuris yra pagrįstas ir įrodytas dokumentais ( t.1, b.l. 31-34), todėl priteistinas atlyginti pilnai.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: gumytė į plaukus ir butelis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

S. G. dėl nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo vadovaujantis BK 93 str. pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėnesius, dirbant 10 valandų kas mėnesį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. 4 ( keturiems) mėnesiams.

Priteisti iš S. G., o jai neturint lėšų ( iki jai sueis pilnametystė subsidiariai iš Kauno savivaldybės globos namų) civiliniam ieškovui G. J. 1000 Lt. (tūkstantį litų ) neturtinės žalos atlyginimui, 3026,72 Lt. Kauno teritorinei ligonių kasai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: gumytę į plaukus ir butelį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno miesto apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Mazur