Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, Vytautui Antanui Vilučiui, civiliniams atsakovams I. M., V. M., A. S., vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Vygintui Aukštuoliui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Kaune, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, Kauno Jaunimo mokyklos moksleivis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) ir E. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, Kauno Jaunimo mokyklos moksleivis, neteistas, gyv., (duomenys neskelbtini), kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d. 6 p., 8 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji E. S. ir E. M. nuo 2008-06-02 10.20 val. iki 2008-06-03 18.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kaune, ties R. K. g. namu Nr. 48, prie geležinkelio bėgių, veikdami kartu, demonstruodami elementarių moralės bei elgesio normų nepaisymą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, grubiai pažeisdami visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamiesi ypatingai įžūliai, be jokio pagrindo E. M. tyčia įspyrus ne mažiau kaip 17 kartų R. K. į galvą, ne mažiau 6 kartų į šonus, ne mažiau 5 kartų į kojas, ne mažiau 10 kartų užšokant ant veido, ne mažiau kaip kartą ranka sudavus į galvą bei kartą metus plytą į kairę galvos pusę R. K., tuo pačiu metu E. S. tyčia ranka ne mažiau kaip 2 kartus sudavus nukentėjusiam R. K. į galvą ir jį pargriovus, E. S. ne mažiau kaip 2 kartus įspyrė jam į galvą, kartą įsibėgėjęs kojomis užšoko ant veido, įspyrė ne mažiau 10 kartų į rankas, ne mažiau 10 kartų į kojas, ne mažiau 20 kartų į šonus, bei ne mažiau kaip 10 kartų šokinėjo ant krūtinės ir pilvo, tokiais bendrais veiksmais E. S. ir E. M. nukentėjusiam padarė poodines kraujosruvas abiejų rankų žąstuose, dilbiuose ir plaštakose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą kairiame žande, kairės smilkininės skilties sumušimą, kraujo išlajas po voratinkliniu ir kietuoju galvos smegenų dangalais virš kairiojo pusrutulio bei į smegenų skilvelius, tuo sukėlė sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią kairės smilkininės skilties sumušimu ir kraujo išlajomis į smegenų skilvelius bei po voratinkliniu ir kietuoju dangalais ant kairiojo smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu, nuo ko R. K. 2008-06-04 10.20 val. įvykio vietoje mirė, ir suvokdami, kad tokiu veikimo būdu – ilgalaikiu mušimu bei daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias ir skausmą, tokiais savo bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė R. K..

Tokiais savo veiksmais jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str.2 d. 6 p., 8 p.

Kaltinamasis E. S. kaltu dėl tyčinio R. K. nužudymo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad 2008 m. birželio 2d. apie 10.20 val. jis su E. M. sutiko benamį R. K., pravarde ,,Dobilas“, prie Girstupio, paprašė cigarečių. Jam iš kišenės iškrito telefonas, o benamis jį paėmė, todėl jie ,,Dobilą“ sumušė laiptinėje. R. K. bėgo į savo mamos namų laiptinę. Prie geležinkelio viskas buvo kitą dieną. Jis su E. M. pamatė R. K. ir sugalvojo, kad reikia jį primušti. Tą dieną sidro ar alaus negėrė. Jie nusivedė R. K. už bariuko. Jis ėjo su jais pats, nesipriešino, neprašė jo nemušti. Tada vieną kartą jis sudavė nukentėjusiajm ranka per veidą, o po to pradėjo abudu kartu su E. M. spardyti, be jokios priežasties. Ant galvos šokinėjo abudu, suduotų smūgių jis neskaičiavo, bet jų buvo daug. E. M. paėmė viena ranka plytą ir trenkė atsistojęs R. K. per galvą. Po šio smūgio jis dar kvėpavo. Po to jie su E. M. nuėjo. Kitą dieną R. K. jie nemušė, tą dieną tik E. M. paleido į benamį plytą. Antrą dieną R. K. nebegalėjo paeiti, bet kodėl jis nežino. Mušė R. K. apie valandą laiko, gal truputį ilgiau.

Kaltinamasis E. M. kaltu dėl tyčinio R. K. nužudymo prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad pirmą dieną jie abu su E. S. sugalvojo sumušti R. K.. Nors jis nieko blogo jiems nepadarė, tačiau jie vis tiek jį mušė, be jokios priežasties. Pirmą dieną mušė gal apie 40 minučių ir paliko R. K. gulintį ant nugaros. Jis nieko nesakė, nesipriešino, pasigailėti neprašė. Antrą dieną jie vėl ėjo jo pamušti. Jis ir E. S. kitos dienos ryte vienas kitam pasiūlė eiti mušti benamio R. K.. Jie abu kartu nuėjo ir rado R. K. sėdintį toje pačioje vietoje, kur ir paliko. Jis negalėjo nei paeiti, nei atsikelti. Jie paklausė jo, kas jį sumušė, tai R. K. atsakė, kad kažkokie bernai. Jis kartu su E. S. trenkė R. K. po kelis kartus kojom per šonus, bet į galvą nei vienas nespyrė. Nuo smūgių R. K. nugriuvo ant šono. Kai jie jau nueidinėjo, jis paėmė akmenį ir iš maždaug 2 metrų paleido benamiui į galvą. Antrą dieną jis nesiruošė mušti R. K., tik norėjo pažiūrėti, ar jis dar gyvas, tačiau gavosi taip, kad mušė. Su akmeniu pataikyti nenorėjo. Iki to įvykio R. K. jis nemušė. Tik kartą prie geležinkelio stoties jį mušė. Metė akmenį į galvą, bet norėjo pataikyti į žolę, tačiau pataikė R. K. į pakaušį. Akmuo buvo nedidelis, mažesnis už kumštį. Mesdamas akmenį, jis nieko nesakė. Tą dieną, kai metė akmenį, su jais buvo ir T. M.. Iš viso jis sudavė tik porą kartų R. K. į šonus ir į kojas, bei galėjo vieną kartą įspirti į galvą, tačiau daugiau smūgių nukenėjusiajam tikrai nesudavė. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė daugiau smūgių, paaiškinti negali. Po to, kai paleido akmenį, jis gėrė alkoholį, o prieš tai nieko gėręs nebuvo. Įvykio dieną jis buvo susilaužęs kairę ranką.

Motyvuojamoji dalis

Be pačių kaltinamųjų E. S. ir E. M. dalinių prisipažinimų bei parodymų, jų kaltė nužudžius R. K. pilnai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais, byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2008 m. birželio pradžioje prie jos priėjo mergaitė ir pasakė, kad ji žino, kas suspardė benamį prie geležinkelio bėgių. Mergaitė įvardino E. S. ir dar du nepilnamečius, atrodo K. P. ir E. K.. Dar anksčiau, prieš tą įvykį, buvo gautas pareiškimas iš asmens, kad kabinėjasi prie žmonių E. K., K. P., E. M.. Tuo klausimu buvo surašyti protokolai, nepilnamečiai prisipažino, kad mėtydavo akmenis į langus ir į patį žmogų, turto prievartavimo nebuvo. E. G. jai nepasakojo, kaip buvo spardomas žmogus, ji tik konstatavo faktą, kas tai padarė. Smulkiau įvykio aplinkybių ji neprisimena, bet ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.

Liudytoja E. G. parodė, kad ji gyvena Kalantos gatvėje, name Nr.44. Kaltinamieji E. S. ir E. M. gyvena netoliese. Ji girdėjo kalbas, kad jie sumušė benamį, nuo ko tas mirė. Sakė, kad trenkė ir E. S.. Už ką jie mušė benamį, ji nežino. Paties mušimo ji nematė. Nematė kaip ir kitus kartus, kad kas nors muštų benamį, paties ,,Dobilo”, t.y. R. K., ji taip pat nėra mačiusi. Vaikinai visi buvo išgėrę. Tik iš jų pačių pasakojimo ji suprato, kad tą benamį jie užmušė. Vaikinai buvo girti, jai taip atrodė, o gal vaidino girtus. Tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.

Liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamasis E. S. yra jos pusbrolis. Su E. M. ji pažįstama gal apie metus laiko. Ji su E. G. buvo pavėsinėje, kai atėjo E. M., K. P. ir E. S.. Jie pradėjo kažką ant E. sakyti ir susipyko su ja. E. S. E. pravardžiavo. Vaikinai buvo išgėrę, o gal gyrėsi, kad gėrė. Jie neatrodė girti, nes nesvirduliavo ir negriuvinėjo. Jie gyrėsi, kad gėrė sidro, bet su savimi nieko neatsinešė. E. M. buvo sugipsuota ranka. Už ką jie mušė bomžą, ji nežino. Daugiausia kalbėjo E. S. su E. M., tačiau ką kalbėjo, ji smulkiai nepamena. Vaikinai tik sakė, kad bomžą spardė už baro, ten kur yra bėgiai, bet už ką jie spardė tą žmogų, nesakė. Apie tą benamį pokalbį tik tą kartą pavėsinėje ir girdėjo. Su E. G. vaikinai jau ir anksčiau nesutarė. Tą kartą, pavėsinėje jie E. apspardė, apspjaudė, apmėtė akmenimis. Ji sakė, kad eis į policiją ir nuėjo.

Liudytoja A. K. parodė, kad vieną kartą jai teko matyti, kaip kaltinamieji E. S. ir E. M. kabinėjosi prie “bomžo”. Tai buvo Girstupio stotelėje, o kai jis nubėgo, vaikinai nusivijo jį iš paskos. Vaikinai sakė, kad tas benamis iš jų paėmė mobilų telefoną. Paskutinio atvejo ji nematė, o tik girdėjo kalbant, tačiau ką konkrečiai, neįsidėmėjo. Iš pradžių, kai kalbėjo apie tą bomžą, ji iš neteisioginių kalbų suprato, kad vaikinai užmušė jį, bet nepatikėjo, pamanė, kad vaikinai juokauja. Po kelių dienų ji išvyko į Kanadą. Kai sugrįžo, su vaikinais buvo susitikusi, bendravo, bet apie tą įvykį nekalbėjo. Vaikinai sakė nenori kalbėti. Patys kaltinamieji tada jai pasakė, kad ,,Dobilui” padarė ,,paslednij raz“. Iš to ji suprato, kad jie jį užmušė, bet tada nelabai patikėjo, pamanė, kad jie juokauja.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis nematė, kaip kaltinamieji mušė žmogų. E. M. jam sakė, kad padarys ,,paslednij raz“. Apie tai yra tokia daina ir klipas, kaip Rusijoje, 40 ar 50 vaikinų spardė merginą. Kuo viskas ten baigėsi jis nežiūrėjo, nes jam buvo per žiauru. Kai jis atėjo, benamis jau nejudėjo, o ar jis leido kokius garsus, neprisimena. Už ką “bomžą” muša, kaltinamieji jam nesakė. Sustabdyti vaikinų jis nebandė, buvo apstulbęs. Anksčiau jam neteko matyti, kad E. S. ir E. M. kabinėtųsi prie benamių. Kitą dieną jis buvo nuėjęs pažiūrėti to “bomžo”. Rado jį gulintį ir dejuojantį. Jis siūlė jam iškviesti greitąją pagalbą, bet žmogus pasakė- ne. Kai su kaltinamaisiais nuėjo pirmą kartą, tai benamis jau buvo kruvinas. Kas jam nutiko anksčiau, vaikinai nieko nesakė.

Liudytoja D. G. parodė, kad su drauge ėjo per geležinkelį ir prie bėgių dilgėlėse pamatė gulintį žmogų. Jos išsigando, nes jis tada į jas pasižiūrėjo. Kraujo ant to žmogaus ji nematė, bet jis buvo su didelėm mėlynėm ant abiejų akių. Aiškiai matėsi, kad jis yra sumuštas. Tas žmogus buvo vienas, nieko aplink daugiau nebuvo. Jo akys buvo užtinę, jų net nesimatė. Apie tą žmogų ji niekam nepasakojo.

Liudytojas K. P. parodė, kad kaltinamieji E. S. ir E. M. jam pasakojo, kad labai stipriai sumušė benamį ir jį paliko gulėti dar gyvą. Ar jie sakė, kodėl taip padarė, jis neprisimena. Jam pačiam teko kelis kartus matyti, kaip kaltinamieji kabinėjosi prie benamių. Kai E. M. davė plyta per galvą benamiui, jis pats ten nebuvo. Kur viskas vyko, kaltinamieji jam irgi nesakė. Kitą dieną jie gėrė sidrą, o vėliau buvo prie pavėsinės, kur buvo mergaitės. Matė, kad kažkas erzino kažkurią iš mergaičių. Kuris iš kaltinamųjų pasigyrė apie tą “bomžą”, nežino. Jis yra matęs, kaip E. S. su E. M. kabinosi prie benamių, jie prašydavo cigarečių, kad būtų ko prisikabinti. Jei cigarečių duodavo, tai bomžų nemušdavo.

Liudytoja I. M. parodė, kad jos sūnui E. M. buvo lūžusi ranka ir jis visą laiką buvo namie. Apie birželio atvejį ji žino tiek, kad, kaip jai sakė sūnus, žmogų mušė E. K., o kiti tik žiūrėjo. Antrą dieną atėję jau mušė ir kiti, taip pat ir jos sūnus E.. Sūnus jai sakė, kad metė plytą, metė į šalį, bet kliudė R. K.. Su sūnumi jokių bėdų nebuvo, kol jis nepradėjo draugauti su E. S.. Prie tėvų sūnus nerūko, niekada nematė jo išgėrusio alkoholio, ar prisiuosčiusio klijų. Po įvykio sūnus pasikeitė, pasidarė nervingas, net užsiregistravo pas mokyklos psichologą. Mokyklą lanko, auklėtoja dėl sūnaus jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas A. I. parodė, kad su pusbroliu A. I., E. G. ir A. S. buvo pavėsinėje, kai atėjo E. S. bei E. M. ir pasigyrė, kad mušė kažkokį valkatą. Jis neprisimena, ar jie sakė, už ką mušė, kiek jų buvo, kur ir kada mušė ir kaip vadino tą žmogų. Atsimena tik, kad E. M. ranka buvo sugipsuota. Smulkiau neprisimena, tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.

Liudytojas A. I. parodė, kad su pusbroliu A. I., E. G. ir A. S. buvo pavėsinėje. Ten atėjo E. S. su E. M. ir pradėjo kalbėti, kažką girtis, bet jis į tas kalbas nesigilino. Atsimena, kad tada E. M. ranka buvo sugipsuota. Prie bėgių nuėjęs pažiūrėti nebuvo, to benamio nepažinojo. Tik iš girdėtų kalbų žino, kad vaikinai kabinėdavosi prie benamių, prašydavo jų cigarečių. Smulkiau neprisimena, tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina.

Liudytojas E. K. parodė, kad E. S. ir E. M. pasigyrė jam, kad mušė benamį. Jis nešė šiukšles ir sutiko kaltinamuosius, kurie pakvietė jį prie geležinkelio bėgių. Jie visi kartu nubėgo prie benamio, rado jį sėdintį ant bėgių. Jis įspyrė sėdinčiam benamiui vieną kartą ir nuėjo namo. Jau tada matėsi, kad R. K. buvo sumuštas. Jis buvo anksčiau mušęs šį žmogų ne kartą, be priežasties, dėl įdomumo. Kitą dieną matė, kaip E. M. sugipsuota ranka trenkė benamiui per galvą, jam matant kojomis nespardė. Jis tada nematė, kad E. S. muštų tą žmogų. Jis pats išėjo, paliko kaltinamuosius prie R. K., o trečią dieną abu kaltinamieji jam pasigyrė, kad vėl nuėję suspardė benamį. E. M. pasigyrė, kad ant galvos užmetė plytą ar tai didelį akmenį. Jie jam patys viską papasakojo, kai atėjo pas jį į kiemą pasikviesti išeiti į lauką, bet mama jo neleido. Jis prie bėgių buvo nuėjęs tik vieną dieną. Matė ant R. K. veido mėlynes, jis negalėjo paeiti, judėti. Mušė tik šį benamį, be jokios priežasties. Šiuo metu ne viską gerai prisimena, tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Liudytojas S. M. parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl detalių neprisimena, žino tik tiek, kad buvo žmogžudystė, kas ir kiek smūgių sudavė mirusiajam jis nežino, nes jam niekas to nesakė. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, niekas nevertė duoti parodymų, papasakojo tiesą, viską ką žinojo, parodymus tvirtina.

Liudytojas Ž. G. parodė, kad yra po sunkios traumos, todėl nieko neprisimena. Tyrimo metu davė teisingus parodymus, niekas nevertė duoti parodymų. E. S. ir E. M. po įvykio praėjus keletui dienų papasakojo jam, ką padarė.

Liudytojas M. D. parodė, kad kaip vaikinai mušė benamį, jis nematė, jam tik pasakojo. Jie kvietė ir jį eiti, bet kai nuėjo, benamio jau neberado. Po to važiuodamas autobusu toje vietoje jis matė greitosios pagalbos automobilį. Kelinta tada buvo valanda, jis nepamena. Jam E. K. sakė, kad jis ir kiti spardė tą žmogų, kad E. M. padarė „paslednij raz“, bet dėl ko mušė, nesakė. Tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, prašo jais vadovautis.

2008-06-04 Kauno m. VPK Panemunės PK PK NTS tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2008-06-04 10,20 val. Kaune, R. K. gatvėje, prie namo Nr. 48, GMP automobilyje nuo patirtų traumų mirė nenustatytos asmenybės vyras (1t. b.l. 1).

2008-06-04 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, R. K. g. 48, Kaune. Už pastato pažymėto Nr. 48, prie pat geležinkelio pervažos, yra greitosios medicinos pagalbos automobilis. Automobilyje, ant neštuvų guli vyriškos lyties lavonas. Lavono veidas su smurto žymėmis, kruvinas, kraujas sukrešėjęs. Lavono paakiai su poodinėmis kraujosruvomis, lūpos sutinusios, nosis deformuota su sukrešėjusiu krauju, kairė ausis patinusi ir kruvina, kakta kairėje pusėje patinusi. Abiejų rankų plaštakos su kraujo žymėmis. Nuo greitosios pagalbos automobilio apie 80 metrų einant geležinkelio bėgiais į vakarų pusę ir nuo bėgių 4 metrai į šiaurės pusę yra ištryptos žolės plotas. Ištryptas plotas apie 4 m. x 3 m. Aplink ištryptą plotą auga aukšta žolė. Už ištryptos žolės auga tankūs krūmai ir brūzgynai (1 t. b.l. 7-14).

2008-06-16 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad važiuojant R. K. gatve, dešinėje pusėje yra mūrinis vieno aukšto pastatas, pažymėtas Nr. 48, su užrašu „MINI BARAS“. Už pastato yra geležinkelio bėgiai. Einant bėgiais apie 100 metrų, dešinėje pusėje matosi ištryptos žolės plotas 4x3 metrų. Aplink auga aukšta žolė, nuo ištryptos žolės į pietus apie 3-4 metrus yra krūmai. Už šių krūmų į vakarus apie 3 metrus yra vieno aukšto mūrinis pastatas, prie šio pastato rasta plytos nuotrupa. Grįžus prie bėgių ir bėgiais paėjus į priekį dar apie 20 metrų, ant bėgių rasta dar vienos plytos nuotrupa (1t. b.l.18-21).

Lavono parodymų atpažinti protokolu nustatyta, kad liudytoja G. F. iš jai parodyto atpažinti vyro lavono, atpažino puseserės sūnų - R. K., gim. 1956-09-05, gyv. R. K. g. 137-105, Kaune (1 t. b.l. 71-72).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytoja V. K. iš jai pateiktų trijų neatpažinto vyro lavono nuotraukų atpažino savo sūnų R. K., gim. 1956-09-05, gyv. R. K. g. 137-105, Kaune. Sūnaus kūną atpažino iš galvos formos, veido bruožų, nosies, lūpų, antakių, bei pagal tatuiruotę ant kairiojo peties (1 t. b.l. 63-68).

2008-06-18 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešimas patvirtina, kad 2008-06-04 Kaune, prie R. K. g. 48 namo rasto nenustatytos tapatybės vyro, mirusio greitosios medicinos pagalbos automobilyje, rankų pirštų atspaudai buvo patikrinti ADIS. Nustatyta, kad šio asmens pirštų atspaudai sutampa su R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) rankų pirštų atspaudais, esančiais ADIS ir TAK (1t. b.l. 73).

2008-06-05 MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 717/08(02) patvirtina, kad R. K. mirties priežastis galvos ir veido sumušimų sukelta galvos smegenų trauma, pasireiškusi kairės smilkininės skilties sumušimu ir kraujo išlajomis į smegenų skilvelius bei po voratinkliniu ir kietuoju dangalais ant kairiojo smegenų pusrutulio. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu. R. K. mirė 2008-06-04 apie 10:20 val. GMP automobilyje. R. K. lavono kraujyje etilo ir surogatinių alkoholių nerasta. R. K. konstatuota: sunki galvos smegenų trauma: kairės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išlajos po voratinkliniu ir kietuoju galvos smegenų dangalais virš kairiojo pusrutulio bei į smegenų skilvelius; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, poodinė kraujosruva kairiame žande. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais ir atspindi ne mažiau dviejų trauminių poveikių į kairę galvos pusę, kurių vienas ar daugiau paveikia kairės ausies-smilkinio sritį bei vienas ar daugiau - skruosto-žando sritį. Sprendžiant pagal galvos smegenų traumos morfologinius požymius ji padaryta paros iki mirties laikotarpyje. Sprendžiant pagal išorinių ir paviršinių vidinių sužalojimų morfologinius požymius jie padaryti dviejų parų iki mirties laikotarpyje. Sunkios galvos smegenų traumos (mirtinos) išsivystymui pakako ir vieno skersinės krypties trauminio poveikio į kairę galvos pusę, tačiau tikėtina, kad šių poveikių galėjo būti ir daugiau. Taigi, pagal padarymo laiką su mirtina galvos smegenų trauma gali būti siejami aukščiau minėti: trauminis poveikis (poveikiai) į kairio smilkinio-ausies sritį izoliuotai, arba trauminis poveikis (poveikiai) į kairio skruosto- žando sritį izoliuotai, tiek ir į abi šias lokalizacijas. Sunki galvos smegenų trauma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tapo mirties priežastimi. Išoriniai ir paviršiniai vidiniai sužalojimai vertinant izoliuotai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą ir vertinant izoliuotai įtakos mirčiai neturėjo bei yra informatyvūs tik traumos mechanizmui paaiškinti. Tiksliau nustatyti žalojančių daiktų ar įrankių savybių, R. K. ir jį žalojančio asmens tarpusavio padėties žalojimo metu, R. K. kūno padėties žalojimo metu bei kitų traumos mechanizmo detalių negalima. Minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje smilkininėje srityje, dešinėje skruosto-žando srityje, lūpose, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešiniame žande, lūpose ir kairės akies vokuose; odos nubrozdinimai kaktos kairėje ties gumburu, abipus ties antakių išoriniais galais, dešiniame skruoste ir nosies dešiniame sparnelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir atspindi nemažiau septynių trauminių poveikių riboto paviršiaus daiktais į dešinę galvos ir veido pusę, burnos ir kairės akies sritis, ir vieną ar daugiau trauminius kontaktus su plokščiu neribotu paviršiumi dešinio skruosto, nosies ir antakio išorinio galo sritimi. Sprendžiant pagal morfologinius požymius, šiame punkte išvardinti sužalojimai padaryti dviejų parų iki mirties laikotarpyje. Kategoriškai susieti ar atriboti pagal padarymo laiką (seką) šiame punkte išvardintus sužalojimus su ankščiau išvardintais sužalojimais negalima. Trauminiai poveikiai sukėlę šiame punkte išvardintus sužalojimus su mirtina galvos smegenų trauma nesiejami. Šie sužalojimai, vertinant izoliuotai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Tiksliau nustatyti žalojančių daiktų ar įrankių savybių, R. K. ir jį žalojančio asmens tarpusavio padėties žalojimo metu, R. K. kūno padėties žalojimo metu bei kitų traumos mechanizmo detalių negalima. Seni smegenų sumušimo (glijozės) židiniai abiejose kaktinėse ir dešinėje smilkininėje skiltyse, išsivystė daugiau nei prieš savaitę laiko iki mirties. Tiksliau nustatyti šių židinių išsivystymo laiko, taip pat padarymo mechanizmo negalima. Sveikatos sutrikdymo mastui dėl šių sužalojimų nustatyti duomenų nepakanka, seni smegenų sumušimo židiniai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Bebaigianti rezorbuotis minkštųjų audinių kraujosruva pakaušio srityje ir poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose padarytos kietais bukais daiktais dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje keturios-keturiolika parų iki mirties atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Poodinės kraujosruvos abiejų rankų žastuose, dilbiuose ir plaštakose padarytos kietais bukais riboto paviršaus daiktais nemažiau septynių trauminių poveikių pasekoje dviejų parų iki mirties laikotarpyje. Šiame punkte išvardintos kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir mirčiai įtakos neturėjo. Vertinant jų lokalizacijas tikėtina, kad jos susidarė rankomis ginantis nuo suduodamų smūgių. Tiksliau nustatyti žalojančių daiktų ar įrankių savybių, R. K. ir jį žalojančio asmens tarpusavio padėties žalojimo metu, R. K. kūno padėties žalojimo metu bei kitų traumos mechanizmo detalių negalima. Odos nubrozdinimas kairio kelio srityje padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje keturios-keturiolika parų iki mirties atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir mirčiai įtakos neturėjo. Pomirtinių sužalojimų kūne nenustatyta (1t. b.l. 25-34).

2008-06-17 MRU TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-1895/08(02), patvirtina, kad E. S. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, galimai 2008 m. birželio 2-4 dienomis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus dešinio kelio sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b.l. 147).

MRU TMI Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S339/08(01) patvirtina, kad ant R. K. džinsinio švarko, golfo yra R. K. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. R. K. rankų nagų nuokarpose su panagių turinių galimai yra R. K. DNR, nes gautas DNR fragmentų sutapimas pagal dvi skirtingas genų atkarpas (1 t. b.l. 44-55).

2008-11-27 Kauno apskrities VPK NTV SNTS tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad išanalizavus informaciją, gautą iš telekomunikacijų operatorių apie abonentus, naudojamus įtariamųjų E. S. ir E. M. buvo nustatyta, kad E. S. ir E. M. nuo 2008-06-01 iki 2008-06-04 telefonu nebendravo, nuo 2008-06-05 iki 2008-06-13 telefonu bendravo 47 kartus. Nustatyta, kad telefonu su įtariamaisiais bendravo S. M., gim. 1992-10-17, mobilaus ryšio abonentas Nr. 8-676-29630. S. M. su E. M. laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-06-13 telefonu bendravo 9 kartus, E. S. su S. M. laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-06-05 telefonu bendravo 6 kartus, o laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-06-13, 46 kartus. Nustatyta, kad K. P. su E. M. laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-06-13 telefonu bendravo 38 kartus, E. S. su K. P. laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-06-13 telefonu bendravo 18 kartų. Nustatyta, kad E. S. telefonu su T. M. laikotarpiu nuo 2008-06-05 iki 2008-06-13 bendravo 8 kartus (2 t. b.l. 89).

2008-08-04 Kauno apskrities VPK NTV SNTS vyr. tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 23-1-00394, dėl R. K. nužudymo, buvo gauta operatyvinių duomenų, kad R. K. sumušė nepilnamečiai: E. S. ir E. M.. Taip pat, gauta duomenų, kad apie benamio R. K., pravarde „Dobilas“ sumušimą gali žinoti S. M., E. K., Ž. G. ir M. D., nes minėti asmenys dažnai bendravo tarpusavyje. Išanalizavus gautą operatyvinę informaciją nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2008-06-02 iki 2008-06-04 su R. K. galėjo būti nepilnamečiai E. S., E. M., E. K.. Ankščiau iš R. K. tyčiodavosi bei jį mušė nepilnamečiai E. S., E. M., S. M., Ž. G.. Duomenų, kad R. K. galėjo sumušti kiti asmenys, nėra (1 t. b.l. 96).

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas patvirtina, kad liudytojas E. K. iš jam pateiktų keturių nuotraukų atpažino R. K., kurį kartu su M. D., E. S., E. M., S. M. vadindavo Dobilu (1t. b.l. 174-175).

Byloje surinktų įrodymų visetas nenuginčijamai patvirtina, kad tyčinį neteisėtą R. K. gyvybės atėmimą, tai yra nužudymą, padarė ne kas nors kitas, o būtent kaltinamieji E. S. ir E. M., kad tai jų nusikalstamais veiksmais R. K. padarytas sveikatos sutrikdymas tapo jo mirties priežastimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p. kaip kito žmogaus nužudymas, padarytas itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų. Ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Nužudymas pripažįstamas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis yra padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“). Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji E. S. ir E. M. savo veiksmais akivaizdžiai demonstravo aiškų žmogaus negerbimą, paniekino elementarias moralės bei elgesio normas, fizinį smurtą prieš kitą žmogų naudojo ir to pasekoje neteisėtai atėmė jam gyvybę visai be jokios dingties, tiesiog patenkinę savo žemus norus, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. K..

Nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kiekvienas nužudymas yra žiaurus aktas, tačiau ne kiekvienas nužudymas gali būti pripažintas itin žiauriu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados neginčytinai patvirtina, kad nužudytajam padarytas didžiulis kiekis kūno sužalojimų: galvos srityje (kurie ir sukėlė mirtį) bei rankose. Be to itin žiauriu pripažintinas nužudymas, kai prieš mirtį iš nukentėjusiojo (nužudytojo) tyčiojamasi ir taip jam sukeliamos ir dvasinės kančios. R. K. prieš mirtį buvo mušamas ir žalojamas kaltinamųjų ne vieną dieną ir ne vieną kartą. Patys kaltinamieji pripažino, kad benamį pravarde ,,Dobilas“ jie mušė ir spardė prie geležinkelio bėgių apie valandą laiko, be jokios priežasties ir tikslo, paprasčiausiai iš įdomumo, neturėdamu daugiau ką veikti. Sumuštą jį paliko gulėti, o kitą dieną atėjo pažiūrėti ar jis gyvas ir vėl, radę toje pačioje vietoje, negalintį pabėgti ar pasipriešinti, toliau abu mušė. Mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis bei plyta. Įvertinęs visus šiuos bylos faktus teismas daro išvadą, kad visi, tiek įtakoję mirtį, tiek ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėję sužalojimai, padaryti nužudytajam R. K. vienos – dviejų parų laikotarpyje iki mirties yra E. S. ir E. M. nusikalstamų veiksmų rezultatas ir patvirtina ypatingą kaltinamųjų žiaurumą.

Išanalizavęs bei įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, bei aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji E. S. ir E. M. itin žiauriai ir dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė R. K. ir ši jų nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., 8 p.

Nors kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakankamai jauno amžiaus - tik 14 metų, tačiau iš jiems atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertiės akto Nr. 83TPK-89, 83TPK-92 (3 t. b.l. 180-182) išvados matyti, kad, atsižvelgiant į jų socialinę bei emocinę brandą, protinio išsivystymo lygį, amžiaus tarpsnio ypatumus bei individualias psichologines savybes, nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiskmų esmę ir juos valdyti.

Kaltinamieji E. S. ir E. M. suduodami smūgius rankomis, kojomis ir plyta nukentėjusiajam į gyvybei itin svarbų organą, galvą, smurtą vartodami ne vieną dieną ir ne vieną kartą, ne tik suprato, kad savo veika kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, bet ir to norėjo, todėl R. K. nužudymą teismas laiko padarytu tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikaltimu sukeltas nepataisomas pasekmes (R. K. mirtį), į kaltinamųjų amžių – abu yra nepilnamečiai, į asmenybes, abu mokosi, mokymo įstaigos administracijos E. S. charakterizuojamas patenkinamai, o E. M. – gerai. Teismas atsižvelgė ir į kaltinamųjų požiūrį į jų padarytą nusikaltimą, į tai, kad jie savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo veiksmų padarinių sunkumo bei žiaurumo kritiškai nevertina, matomo gailesčio dėl padaryto nusikaltimo neparodė. Įvertinęs šias aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors jie anksčiau ir nebuvo nusikaltę bei teisti, jiems skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu lygi straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės bei bausmių skyrimo ypatumus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.daiktiniai įrodymai:

R. K. džinsinis švarkas, džemperis, megztinis, kelnės su diržu, kepurė, batas, nagų nuokarpos, kraujo, plaukų pavyzdžiai, dvi plytos, T. M. seilių pavyzdys, grunto pavyzdys - sunaikintini, kaip menkaverčiai,

vaizdo kasetė, su liudytojų T. M., S. M. ir E. K., parodymais - grąžintina Kauno apygardos prokuratūrai,

E. S. drabužiai: 2 poros kelnių, sportinis džemperis ir sportiniai bateliai – grąžintini kaltinamojo motinai A. S.,

E. M. drabužiai: marškinėliai, kelnės ir sportiniai bateliai – grąžintini kaltinamojo motinai I. M.,

E. K. drabužiai: 2 vnt. marškinėlių, kelnės, bridžai, sportiniai bateliai – grąžintini E. K..

N. V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl 1936 litų turtinės ir 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, mirus nukentėjusiajai (2009-03-24), o ieškovės teisių perėmėjai-paveldėtojai A. M. atsisakius nuo jo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 308 str., teismas

n usprendė:

E. S., Eugenijaus pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,8 p. ir nubausti laisvės atėmimu septyneriems (7) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataiso namuose.

E. M., Valentino pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,8 p. ir nubausti laisvės atėmimu septyneriems (7) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pakeisti į suėmimą, suimant juos teismo posėdžių salėje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką: nuteistajam E. S. nuo 2008-06-13 iki 2008-08-01, o nuteistajam E. M. nuo 2008-06-13 iki 2008-07-13.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.daiktinius įrodymus:

R. K. džinsinį švarką, džemperį, megztinį, kelnes su diržu, kepurę, batą, nagų nuokarpas, kraujo, plaukų pavyzdžius, dvi plytas, T. M. seilių pavyzdį bei grunto pavyzdį - sunaikinti, kaip menkaverčius,

vaizdo kasetę, su liudytojų T. M., S. M. ir E. K., parodymais - grąžinti Kauno apygardos prokuratūrai,

E. S. drabužius: 2 poras kelnių, sportinį džemperį ir sportinius batelius – grąžinti jo motinai A. S.,

E. K. drabužius: 2 vnt. marškinėlių, kelnes, bridžus, sportinius batelius – grąžinti E. K..

N. V. K. pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.