- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- T-394-990/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- A. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininko pavaduotojos O. S. teikimą dėl A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio, tęsti gydymą nuo alkoholizmo, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tuo pačiu nuosprendžiu A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 12 d.
2. 2020 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius A. G. elgesį kontroliuoja nuo 2018 m. balandžio 19 d., bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga – 2020 m. balandžio 11 d. A. G. 2018 m. gegužės 2 d. buvo supažindintas su teismo paskirtais įpareigojimais, probacijos sąlygomis bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal Oasys metodiką yra vidutinė – 47 balai iš 168 balų, taip pat nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika pažįstamiems suaugusiems. A. G. nuo 2019 m. spalio 3 d. vykdo individualią veiklą bei nuo 2019 m. lapkričio 21 d. dirba (duomenys neskelbtini), iki teismo numatyto termino asmuo išdirbo visas 80 valandų nemokamų darbų, 2018 m. rugsėjo 20 d. išklausė smurtinį elgesį keičiančios programos kursą, tęsia gydymą nuo alkoholizmo, IRD duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta, tačiau 2018 m. lapkričio 13 d. apsilankymo nuteistojo gyvenamojoje vietoje metu A. G. buvo neblaivus, jam nustatytas 0,29 promilių neblaivumas, tokiais savo veiksmais A. G. nevykdė teismo paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio. 2019 m. kovo 3 d. 00.16 val. patikrinimo metu A. G. nebuvo namuose bei telefonu informavo, kad yra išvykęs į gimtadienį (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nevykdydamas teismo paskirto įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat išvyko už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors A. G. buvo įspėtas, tačiau 2019 m. gegužės 16 d. apie 23.31 val. patikrinimo metu vėl buvo neblaivus, jam nustatytas 1,05 promilių neblaivumas. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl vykdymo atidėjimo panaikinimo, kuris buvo atmestas. A. G. teigiamų išvadų nepadarė ir 2019 m. lapkričio 8 d. buvo nubaustas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą 15 eurų bauda, kurią sumokėjo 2019 m. lapkričio 18 d., o 2020 m. vasario 27 d. buvo nubaustas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Dėl šių priežasčių siūloma panaikinti A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
3. Teismo posėdžio metu A. G. parodė, kad jis stengiasi laikytis jam skirtų įpareigojimų ir tik vieną kartą po darbo buvo išgėręs alaus. Administracinėmis nuobaudomis jis buvo nubaustas dėl greičio viršijimo ir dėl automobilio draudimo. Draudimas buvo pirktas metams, bet jo sutuoktinė pamiršo už draudimą sumokėti. Paskirtas baudas jis sumokėjo, šeimoje nesmurtauja, vengia konfliktinių situacijų su sutuoktine, lanko kursus, dirba langų montuotoju.
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti, kadangi A. G. tinkamai atlieka bausmę, dirba, padarė išvadas, sumokėjo paskirtas baudas.
5. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė nurodė palaikanti teikimą bei nurodė, jog A. G. galėtų charakterizuoti teigiamai – į susitikimus jis atvyksta laiku, atsiliepia telefonu, sumokėjo paskirtas baudas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 dalies 2 punktas nustato, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. To paties įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
7. Iš teismui pateiktos A. G. asmens bylos matyti, kad A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu laikėsi jam teismo paskirto įpareigojimo tęsti darbą – A. G. vykdė individualią veiklą, vėliau dirbo įmonėje. A. G. taip pat tinkamai laikėsi teismo paskirto įpareigojimo tęsti gydymą nuo alkoholizmo, dalyvavo elgesio pataisos programoje, iki 2018 m. spalio 11 d. neatlygintinai išdirbo 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
8. Visgi A. G. netinkamai laikėsi jam paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio – 2018 m. lapkričio 13 d. jam buvo nustatytas 0,29 promilių, o 2019 m. gegužės 16 d. – 1,05 promilių neblaivumas. A. G. 2019 m. kovo 3 d. pažeidė teismo jam skirtus įpareigojimus vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nakties metu buvo (duomenys neskelbtini), neturėdamas probacijos tarnybos leidimo. Taip pat A. G. 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2020 m. vasario 27 d. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis už nustatyto greičio viršijimą ir už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės vairavimą.
9. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir asmens pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nors A. G. netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus nevartoti alkoholio, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, padarė du administracinius nusižengimus, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs A. G. paaiškinimus bei jo asmens byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad A. G. įvykdė teismo skirtą įpareigojimus tęsti darbą, tęsti gydymą nuo alkoholizmo, dalyvavo elgesio pataisos programoje, teismo nustatytu terminu neatlygintinai išdirbo 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskirtas nuobaudas sumokėjo, o padaryti probacijos sąlygų pažeidimai nėra sistemingi, kurių dauguma buvo padaryti prieš metus laiko, po ko A. G. analogiškų pažeidimų nebekartojo, teismas įžvelgia A. G. elgesio pokyčius bei jo norą keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo A. G. atžvilgiu taikyti pačią griežčiausią priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, todėl teikimas dėl A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus viršininko pavaduotojos O. S. teikimą dėl A. G. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.