- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-11
- Bylos Nr.
- 1-116-825/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- D. B., M. B., I. B.
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 2.3.6.4Kiti BPK XXII skyriaus klausimai
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Gružauskui, kaltinamajam D. B., kaltinamajam M. B., kaltinamajai I. B., gynėjams advokatams Vytautui Bučiui, Egidijui Bičkauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 27 d. teistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. 8 MGL,– 1040 litų, dydžio bauda 2009 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1d. padarymo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., 302 str. 1 d.
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viduriniojo išsilavinimo, nevedęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, viduriniojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. B. per laikotarpį nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, ir šiuo laikotarpiu ėjęs įmonės direktoriaus pareigas, būdamas atsakingas už uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą kaip tai nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, neišsaugojo ir nepateikė jo vadovavimo įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, nesurašė dokumentų perdavimo akto pagal kurį būtų perdavęs uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus nuo 2008 m. gegužės 21 d. įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, pradėjusiam vadovauti M. B. ir dėl šių jo aplaidžių veiksmų iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d.;
be to, jis, buvo įtariamas tuo, kad 2009 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, tačiau tuo laikotarpiu nebūdamas įmonės vadovu ir nebūdamas atsakingu už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą, įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, esant blogoje finansinėje būklėje, turėdamas tikslą sukliudyti teisėsaugos įstaigų galimam įmonės ūkiniam - finansiniam patikinimui pagal pirminius dokumentus atlikti bei nustatyti įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „A.“, gautų piniginių lėšų panaudojimą, iš uždarosios akcinės bendrovės „B.“, su kuria 2008 m. lapkričio 7 d., vadovaujant M. B., uždaroji akcinė bendrovė „A.“ buvo sudariusi sutartis Nr. 54 ir Nr. 55 dėl įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo ir kuri nebuvo nutraukta, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, atvirai, įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „B.“, darbuotojos S. B. akivaizdoje, pagrobė visus pirminius uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus, t.y. kasos knygas, avansines apyskaitas, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, prekių, medžiagų nurašymo aktus, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrus, finansinės atskaitomybės dokumentus, už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo, t.y. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo mėnesio.
Kaltinamasis M. B. per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingas už uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą kaip tai nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, nesurašė dokumentų priėmimo akto, pagal kurį būtų perėmęs uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus iš iki 2008 m. gegužės 21 d. įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, vadovavusio D. B., nesurašė dokumentų perdavimo akto, pagal kurį būtų perdavęs uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus uždarajai akcinei bendrovei „B.“, su kuria 2008 m. lapkričio 7 d. sudarė sutartis Nr. 54 ir Nr. 55 dėl įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo, neišsaugojo ir nepateikė jo vadovavimo įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, ir dėl šių jo aplaidžių veiksmų iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d.
Kaltinamoji I. B. per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. būdama uždarosios akcinės bendrovės „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore ir būdama atsakinga už uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinių dokumentų tvarkymą ir jų išsaugojimą kaip tai nustatyta 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios numato, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams“, neišsaugojo ir nepateikė jos vadovavimo įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, be to, nesurašė dokumentų priėmimo akto, pagal kurį būtų priėmusi uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus nuo 2009 m. sausio 26 d., t.y. iš iki šios datos įmonei vadovavusio M. B. bei nesurašė dokumentų perdavimo akto, pagal kurį būtų perdavusi uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus nuo 2009 m. balandžio 6 d. įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, pradėjusiam vadovauti A. Ž. ir dėl šių jos aplaidžių veiksmų iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d.
Kaltinamasis D. B. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., savo kaltės nepripažino, ir paaiškino, kad jis buvo vienintelis įmonės akcininkas. Įmonės vadovu buvo nuo įmonės įkūrimo 2008-02-12 iki gegužės 21 d. Po to M. B. nuo gegužės 21 d. iki 2009-01-26, po to I. B. nuo 2009-01-26 iki 2009-04-06. Pradžioje buhalterinę apskaitą tvarkė Žemenienės individuali įmonė iki 2008 m. birželio pradžios, po to atėjo į įmonę buhalterė N. K., bet jai buvo sudėtinga susitvarkyti. Ieškojo kitos buhalterės. Per darbo biržą priėmė A. Č., bet ji padirbo kelias savaites ir išėjo. Atsirado uždaroji akcinė bendrovė „B.“. Po uždarosios akcinės bendrovės „B.“ tvarkės asmeniškai patys su buhaltere. Paskirstymo, kas atsakingas už verslą, kas už buhalteriją, įmonėje nebuvo. Sąskaitas faktūras pats išrašydavo ir nunešdavo į Žemenienės įmonę, ji viską sutvarkydavo. Jai paduodavo sąskaitas, ji suvesdavo į įmonės buhalterinę apskaitą. Jie turėjo savo programą. Perdavimo nebuvo. Už dokumentus vadovas atsakingas. Tikėjosi, kad dokumentai atsiras. Nežino kur dingo dokumentai, jie pasiliko pas L. B.. Tiksliai pasakyti negali kada buvo „B.“. Dažnai ten lankydavosi. Dokumentų iš „B.“ nepasiėmė. Dokumentų nepaėmė, jie liko pas L. B., jos įmonėje. Su L. B. bendravo iki 2009 m. gegužės pabaigos. Balandžio mėnesį disponavo dokumentais. Gegužės pabaigoje, birželio pradžioje vyko konfliktas. Vadovus, kaip akcininkas, vienasmeniškai, sprendimu skyrė jis. M. B., I. B. vadovavimo metu, įmonei faktiškai vadovavo jis, D. B.. Jie tik formaliai buvo dokumentuose, ten kur reikia pasirašydavo. Jie pasirašydavo, bet jokių sprendimų nepriimdavo, atlyginimą gaudavo, nes dirbo. Formalumas buvo, kad pasirašo. Perdavimo akto pradžioje nesurašė todėl, kad buvo dvi didelės dėžės dokumentų, tai šūsnis dokumentų. L. B. prižadėjo, kad viską peržvelgs ir jį surašys. Eigoje nesurašė, nes ji sakė, kad ne viską sutvarkė.
Kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. nepripažino ir paaiškino, kad D. B. paskyrė vadovu. Kaip vadovas prižiūrėjo darbininkus, kurių buvo iki 20, buvo atsakingas už priešgaisrinę priežiūrą. Tuo metu įmonė užsiiminėjo medienos apdirbimu ir trąšomis. Tuo laikotarpiu, nuo 2008-05-21 iki 2009-01-26, buhalterinę apskaitą vedė N. K., A. Č., UAB „B.“. Buvo formalus vadovas. Kartu tardavosi, diskutuodavo, tik D. B. turėjo didesnę svarbą, nes jis akcininkas. Dėl pirkimų D. B. priimdavo sprendimus. Medieną parduodavo, pardavime dalyvaudavo. Buhalterinėje apskaitoje dalyvaudavo, išrašydavo kvitą, visas sąskaitas atiduodavo, tuo metu dirbusiai buhalterei N. K.. Jei ko reikėdavo, buhalterė pasakydavo jam, o jis D. B.. Buhalterė spręsdavo ir su juo buhalterines problemas. Nesupranta, kaip turėjo išsaugoti dokumentus nuo 2008-05-21 iki 2009-01-26. Nepamena, ar buvo išleidęs įsakymą, kas atsakingas už buhalteriją. Įsakymai buvo, bet konkrečiai jų nepamena. Greičiausiai, tuo laikotarpiu, vadovas buvo atsakingas už buhalteriją. Vadovui pasikeitus, buhalterija nepasikeitė. Nebuvo jokio tikslo reikalauti buhalterių atsakomybės. Buhalteriai nespėdavo sutvarkyti. Kaip gali nubausti buhalterį, jei jis nesuspėja tvarkytis. Ieškojo naujos buhalterės, kad sutvarkytų buhalterinius dokumentus, suvestų visus galus. 2009-01-26 konkrečių dokumentų neperdavė, nes jie buvo pas L. B.. Kai tapo direktoriumi, iš D. B. nepriėmė jokių dokumentų, kadangi buvo ta pati buhalterė N. K.. Direktoriavimą įmonėje perėmė I. B.. I. B. neturėjo pretenzijų dėl buhalterinių dokumentų išsaugojimo ar neperdavimo. Priimdamas iš D. B., neturėjo jam pretenzijų.
Kaltinamoji I. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad D. B. paprašius, sutiko būti įdarbinta bendrovėje „A.“, todėl, kad tuo metu, keičiantis direktoriui, tiesiog neturėjo jokio patikimo žmogaus, kas galėtų dirbti. Sutarta buvo taip, kaip ir minėjo D. B., kad turės pasirašyti formaliai dokumentus tos bendrovės, kaip direktorė, o jis vykdys veiklą. Suprato, kad bus direktore, atsakinga už įmonę. Žinoma, kad tuo metu, buhalteriją tvarkė UAB „B.“. Už tą laikotarpį kas buhalterijoje buvo daroma tiksliai pasakyti negali, bet pasirašydavo sąskaitas faktūras, kasos orderius, kuriuos atveždavo D. B. į namus. Į įmonę nevažiuodavo. Atlyginimas buvo, bet negali tiksliai pasakyti koks, nes neatsimena. Pasirašydavo kasos orderius, sąskaitas faktūras. Buhalterinėje apskaitoje dalyvavo, nes pasirašydavo buhalterinius dokumentus. Tiesiogiai iš buvusio direktoriaus jokių dokumentų neperėmė, nes visi dokumentai buvo UAB „B.“. Nebuvo pasirašytas joks aktas, dokumentas. Problemos buvo tos, kad dokumentai kaip nebuvo laiku tvarkomi.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji D. B., M. B. ir I. B. kaltės nepripažino, D. B., M. B., I. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Liudytoja S. B. paaiškino, kad ji nuo 2009 m. kovo 26 d. dirba uždarosios akcinės bendrovės „B.“ sekretore. Įmonei vadovauja L. B.. Pradėjus dirbti ji dažnai matydavo D. B., kuris yra buvęs uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktorius. Ši įmonė buvo sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove „A.“ dėl dokumentų tvarkymo. D. B. vartydavo savo įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo sudėti ir laikomi dėžėje, įmonės patalpose, dėžė buvo padėta ant spintelės, kuri stovėjo prie sienos. 2009 m. balandžio 3 d. atvykęs D. B. pasakė, kad juo domisi mokesčių inspekcija, jam nepatinka, kaip uždaroji akcinė bendrovė „B.“ tvarko jo įmonės buhalterinę apskaitą, pasakė, kad pasiima savo dokumentus ir juos neš į kitą įmonę. Ji dėl to nieko blogo nepagalvojo, nes buvo neseniai pradėjusi dirbti. Ji apie šį įvykį papasakojo iš Maskvos grįžusiai direktorei L. B.. Vėliau D. B. kelis kartus buvo atėjęs pas L. B., jie kažką kalbėjosi. Vėliau uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų prašė naujasis įmonės direktorius.
Liudytoja L. B. paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktorius M. B. su uždarąja akcine bendrove „A.“ sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 54 ir apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 55. Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ tvarkyti apskaitą buvo paskirta E. Š.. Ši darbuotoja tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus pagal 2008 m. lapkričio 7 d. sudarytą apskaitos paslaugų sutartį Nr. 55, tai yra, ji tvarkė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ einamąją apskaitą. Pagal sudarytą sutartį Nr. 54, buvusią apskaitą tvarkė ji. Iki 2008 m. lapkričio mėnesio uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalteriją tvarkė I. Ž. individuali įmonė. Visi gauti dokumentai buvo suvesti į kompiuterį ir dokumentai tvarkomi pagal specialią programą. 2009 m. vasario mėnesį E. Š. išėjo iš darbo. Visus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus E. Š. jau buvo suvedusi į bazę, tačiau nebuvo pateikusi įmonės PVM vasario mėnesio deklaracijų. Apie tai išeidama iš darbo nebuvo informavusi. Pagal sudarytą sutartį Nr. 54, ji į duomenų bazę taip pat buvo suvedusi visus dokumentus. Bendrovė visą laiką bendravo ne su M. B., o su D. B., kuris jau po naujų metų, tai yra 2009 m. sausio mėnesį pradėjo kalbėti apie bendrovės bankrotą. Ji D. B. prašė pasakyti, ar jis samdys kitą žmogų buhalterinei apskaitai tvarkyti, nes turėjo tai žinoti iš anksto, visus dokumentus sutvarkyti, surišti, užantspauduoti, bei surašyti dokumentų priėmimo - perdavimo aktą. 2009 m. balandžio mėnesį, jai būnant Maskvoje, gavo telefoninius pranešimus iš savo vyro ir iš savo sekretorės S. B., kurie pasakė, kad atėjęs į bendrovės ofisą D. B., paėmė visą dėžę, kurioje buvo uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentai ir juos išsinešė. Šie, D. B. paimti dokumentai buvo pilnai sutvarkyti, tačiau jie nebuvo nei surišti, nei užantspauduoti, tai yra dokumentai buvo susegti į segtuvus ir suvesti į kompiuterinę bazę. Grįžusi iš Maskvos, kalbėjosi su D. B., kuris jai pasakė, kad jis uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų grąžinti nenori, nes jau yra susiradęs naują buhalterę. D. B. neneigė, kad iš ofiso savavališkai pasiėmė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus, motyvavo tuo, kad jis yra nepatenkintas jos bendrovės darbu, nes yra nedeklaruota vasario mėnesio PVM deklaracija. 2009 m. birželio mėnesį atėjęs naujas uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktorius pareiškė, kad jis nori pirkti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ akcijas ir paprašė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų. Ji informavo, kad dokumentų neturi, nes juos pasiėmė D. B.. D. B. pasiėmė visus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ iki 2009 m. vasario mėnesio pilnai sutvarkytus dokumentus, išskyrus tai, kad tik kovo mėnesio dar nebuvo suvesti visų darbuotojų atlyginimai. D. B. yra davusi atmintuką su buhalterine programa, tačiau ten nebuvo duomenų bazės. D. B. bendrovei už padarytą darbą, uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinių dokumentų sutvarkymą, nėra užmokėjęs 6042 litų. D. B. iš I. Ž. individualios įmonės dokumentus jai atnešė sumestus į dėžę, be aprašo, be apskaitos registro, tik buvo atspausdinti keli kasos orderiai. Ten nebuvo sudarytas joks priėmimo - perdavimo aktas. PVM sąskaitos faktūros laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio yra įtrauktos į pardavimų sąrašą. Šie dokumentai buvo pateikti jos įmonei tvarkyti ir juos suvedė, tačiau esant prekių pavadinimų neatitikimams sąraše, buvo sunku nustatyti kokia prekė yra parduota, todėl šie dokumentai, PVM sąskaitos faktūros, buvo grąžintos D. B., tikslu vėliau pateikti su tiksliai prekių pavadinimais. Darbo užmokesčio apskaitos kortelės už 2009 m. sausio - kovo mėnesius yra atspausdintos jos įmonėje. Šie dokumentai buvo atspausdinti ir D. B. grąžinti po to, kai jis su jos įmone žodiniu būdu nutraukė sutartį. Vienkartinių užsakymų dokumentų jos įmonė nebuvo gavusi. Pagal 2008 m. lapkričio 7 d. sudarytas dvi apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 54 ir Nr. 55, uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus atvežė M. B. ir D. B.. Jie atvežė dvi dėžes su dokumentais, kuriuos uždaroji akcinė bendrovė „B.“ įsipareigojo sutvarkyti. Dokumentai buvo be aprašų, netvarkingi. Dokumentų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo surašytas, kadangi nebuvo aišku kokie dokumentai buvo perduoti tvarkymui uždarajai akcinei bendrovei „B.“. Dokumentų perdavimo - priėmimo aktas paprastai yra surašomas po to, kai sutvarkyti dokumentai yra grąžinami. Uždarajai akcinei bendrovei „B.“ buvo priduoti tvarkymui šie uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentai: pirminiai kasos dokumentai, t.y. kasos pajamų kvitai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, sąskaitos – faktūros, banko išrašai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiai. Kasos knygos nebuvo. Uždaroji akcinė bendrovė „B.“ iš pirminių kasos dokumentų padarė kasos knygą. Taip pat, uždarajai akcinei bendrovei „B.“ tvarkymui nebuvo pateikta balansų, pelno nuostolio ataskaitų, apyvartos žiniaraščių, avansinės apyskaitos, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto/išskyrus ilgalaikio/ pajamų ir sąnaudų/išskyrus darbo užmokesčio/ apskaitos registrų. Tuos registrus turėjo atspausdinti ir sutvarkyti bendrovės buhalterė. Po to, kai apskaitos tvarkymui buvo pristatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentai, einamuosius uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus tvarkymui pristatydavo D. B.. Jie būdavo pristatomi kartą į mėnesį, ar du kartus, kaip būdavo patogiau D. B.. Jokie dokumentų priėmimo - perdavimo aktai einamiesiems dokumentams surašyti nebuvo.
Liudytojas G. B. paaiškino, kad L. B. yra jo žmona. Ji dirba uždarosios akcinės bendrovės „B.“ direktore. Kartais į jos darbovietę jis taip pat nueidavo. Jos darbo ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Ofisą sudarė viena patalpa, kurioje prie vienos sienos buvo viena žema ilga spintelė, o ant jos sudėti įvairūs dokumentai: vieni buvo segtuvuose, kiti - dėžėse. Apie uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus žino tai, kad 2009 metais pavasarį išvykus jo žmonai L. B. į Maskvą darbo reikalais, ji jo paprašė prižiūrėti jos darbo ofisą, kuriame dirbo viena neseniai dirbti priimta S. B.. Dažniausiai įvairių problemų atsirasdavo dirbant kompiuteriais. Išvykus žmonai į Maskvą, po kelių dienų jam paskambino S. B. ir pasakė, kad atėjęs D. B. pasiėmė iš ofiso visus dokumentus ir jo klausė ką jai daryti. Apie tai jis informavo savo žmoną L. B.. Ji jo paprašė paskambinti D. B. ir viską išsiaiškinti. Jis paskambino D. B. ir paklausė, kodėl jis pasiėmė dokumentus. D. B. jam atsakė, kad jam kažkas nepatiko, turi kažkokias pretenzijas, todėl jis, nelaukdamas L. B., išsinešė savo bendrovės dokumentus. Jis bandė D. B. paaiškinti, kad reikia palaukti kol grįš L. B., išsiaiškinti su ja, nutraukti sutartį ir tik po to raštiškai pasiimti dokumentus. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Po to jis vėl paskambino žmonai ir ją informavo apie esamą situaciją.
Liudytoja E. Š. paaiškino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „B.“ dirbo buhaltere nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio. Iš darbo išėjo dėl laiku nemokamo darbo užmokesčio. Ofisas buvo adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste. Apie uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovo D. B. pateiktus tvarkyti buhalterinius dokumentus gali pasakyti tai, kad ji uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų priėmime nedalyvavo, juos perėmė tvarkyti iš L. B.. Ar buvo priėmimo - perdavimo aktas, ji pasakyti negali. Viso uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų buvo keletas segtuvų. Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentai buvo tvarkyti prieš tai buhalterės, tačiau D. B. norėjo, kad jos įmonė sutvarkytų visus jo bendrovės dokumentus, tai yra, kad sutvarkytų ir tuos dokumentus, kurie buvo tvarkyti prieš tai kitų buhalterių. Asmeniškai ji yra bendravusi su pačiu D. B., kadangi jis kas mėnesį atnešdavo vis naujų dokumentų. Savo bendrovės dokumentų D. B. neišsinešdavo. Jeigu jam kokių nors dokumentų reikėdavo, jis peržiūrėdavo vietoje, arba pasidarydavo jo kopiją. Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus be jos tvarkė ir L. B.. Jos buvo dokumentus pasidalinusios. Ji daugiausia tvarkė einamuosius dokumentus. Tvarkydama uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus ji juos suvedė į kompiuterio buhalterinę programą. Tarp uždarosios akcinės bendrovės „B.“ direktorės L. B. ir D. B. buvo pokalbis apie tai, kad D. B., kai bus sutvarkyti visi dokumentai, galės iš bendrovės buhalterinę programą išsinuomoti, tačiau, kai ji išėjo iš darbo, D. B. šios programos dar nebuvo išsinuomojęs. 2009 m. kovo mėnesį ji uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų dalį jau buvau sutvarkiusi. Ar L. B. buvo sutvarkiusi uždarosios akcinės bendrovės „A.“ likusią dalį dokumentų, pasakyti negali, kadangi išeidama iš darbo su ja apie tai nekalbėjo. Visus sutvarkytus dokumentus, kurie buvo segtuvuose ji paliko bendrovės ofise. Dokumentai segtuvuose buvo sudėti į dėžę. L. B. tvarkyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus išsiveždavo į namus. Ji tai darydavo dalimis: išsiveždavo vieną dalį, sutvarkydavo, atveždavo ir išsiveždavo kitą netvarkytų dokumentų dalį. Ji negali atsakyti, ar L. B., jai išeinant iš darbo buvo jau sutvarkiusi ir atvežusi į ofisą visus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus. Kai ji išėjo iš darbo, ofise daugiau darbuotojų nebuvo. Ofisą užrakino ir raktus perdavė L. B. vyrui, kuris jai sakė, kad L. B. nėra Lietuvoje. Praėjus kelioms dienoms ji buvo užėjusi į ofisą ir ten matė jau naujai priimtą darbuotoją, tačiau jos nepažįsta. Su D. B. ji nekonfliktuodavo. Jis dažnai ateidavo ir klausdavo jos, kada bus sutvarkyti dokumentai, tačiau, kas liesdavo jos tvarkomus dokumentus - einamuosius, ji juos visą laiką būdavo sutvarkiusi. Keletą kartų D. B. yra skambinęs L. B. ir jie kalbėdavosi apie dokumentų tvarkymą. Iš pokalbio suprato, kad D. B. yra nepatenkintas, kad tiek ilgai yra tvarkomi jo bendrovės dokumentai. Kiek žinojo, D. B. norėdavo su L. B. pasikalbėti, tačiau vis jos ofise nerasdavo ir dėl to pykdavo. D. B. supykęs yra sakęs, kad jeigu įmonė nesugeba sutvarkyti jo bendrovės dokumentų, tai jis juos pasiims ir nuneš kitiems buhalteriams. L. B. vis pažadėdavo jam sutvarkyti kuo greičiau.
Liudytoja J. A. paaiškino, kad ji dirba buhaltere I. Ž. įmonėje. 2008 m. pradžioje uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovas D. B. bendrovėje sudarė sutartį dėl apskaitos tvarkymo. Buhalterinę apskaitą jos įmonė D. B. įmonei tvarkė apie pusmetį laiko. D. B. visi jo dokumentai buvo jam grąžinti. Sudarant sutartį dokumentų priėmimo - perdavimo aktas nebuvo surašytas, nes uždaroji akcinė bendrovė „A.“ buvo naujai įsteigta ir tų dokumentų nebuvo. Nutraukus sutartį, 2008 m. liepos 9 d., buvo surašytas dokumentų priėmimo aktas, pagal kurį D. B. ir buvo grąžinti įmonės dokumentai.
Liudytoja N. K. paaiškino, kad ji 2007 – 2008 m. dirbdama uždarojoje akcinėje bendrovėje „Litagra“ susipažino su ten dirbančiu vadybininku D. B., kuris išėjęs iš bendrovės, įsteigė savo bendrovę. 2008 m. vasarą išėjusi iš darbo, iš D. B. gavo pasiūlymą dirbti jo bendrovėje buhaltere. Ji sutiko. Atėjusi dirbti į bendrovę dirbo su buhalterine apskaita. Jos darbo vieta buvo jos namuose. Visus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus į namus jai atvežė D. B.. Peržiūrėjusi dokumentus, matė, kad jie buvo tvarkomi I. Ž. įmonės. Kiek prisimena, jie buvo tvarkingi. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „A.“ dirbo tris mėnesius. Per tą laikotarpį ji tik buvo pradėjusi tvarkyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ einamuosius dokumentus. Suvedinėjo dokumentus į kompiuteryje esančią buhalterinę programą. Kadangi jai šis darbas pasirodė per sunkus, sudėtingas, ji savo noru išėjo iš darbo. Dokumentų perdavimo - priėmimo akto nesudarė. A. D. B. pasiėmė visus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus, kompiuterį, kuriuo ji dirbo ir suvedinėjo visus dokumentus ir išsivežė. Jos darbo metu ji bendravo tik su D. B.. Kokius konkrečiai dokumentus tvarkė dirbdama nebeprisimena.
Liudytoja A. Č. paaiškino, kad ji dirba buhaltere 32 metus. 2008 metais ji uždarajai akcinei bendrovei „A.“ dirbo nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2008 m. spalio 29 d. Pradėjus dirbti, pamatė, kad nėra surašytas bendrovės dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, o prieš tai dirbusi buhalterė, jos pavardės neprisimena, vis žadėjo ateiti ir surašyti dokumentų perdavimo - priėmimo aktą, tačiau taip ji neatėjo ir jai dokumentų neperdavė. Ji kiek peržiūrėjo uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentus, rado juos sudėtus netvarkingai, tai yra dokumentai buvo nesutvarkyti ir ji, nenorėdama prisiimti tokios didelės atsakomybės, ir nesulaukdama dokumentų perdavimo akto, savo noru nutraukė darbo sutartį ir išėjo iš darbo. Per tas tris savaites laiko, ji uždarajai akcinei bendrovei „A.“ buhalterinių dokumentų netvarkė, kai kuriuos tik vartė, skaitė. Daugiau nieko nežino, kadangi jokios apskaitos nevedė. Išeidama iš darbo buhalterinius dokumentus paliko tokiame pat stovyje, kaip ir rado.
Liudytojas A. Ž. paaiškino, kad D. B. jis pažįsta nuo mokyklos laikų. D. B. 2009 m. pavasarį jam pasiūlė tapti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriumi, jis sutiko ir dirbo nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki 2009 m. birželio 19 d. Iš darbo išėjo, kadangi šis darbas jam pasirodė per sunkus. Dirdamas jis tvarkė bendrovės dokumentus, juos pasirašinėjo, visuomet tai darė kartu esant D. B.. Ar buvo surašytas dokumentų perdavimo priėmimo aktas iš prieš tai dirbusios direktorės I. B. jis nepamena.
Specialistė G. T. paaiškino, kad palaiko savo pateiktą išvadą. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių ir medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, kad: „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 7 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutarčių Nr. 54 ir Nr. 55 pasirašymo metu ir vėliau, iki 2009 m. sausio 26 d., uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriaus pareigas ėjo M. B., o nuo 2009 m. sausio 26 d. direktorės pareigas ėjo I. B..
Rašytine medžiaga.
Sutartimis Nr. 54 ir Nr. 55 (1 tomas, b.l. 12 – 17) nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 7 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „B.“ buvo sudarytos sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Sutartis pasirašė M. B. ir L. B..
Kratų protokolais (1 tomas, b.l. 210 – 213) nustatyta, kad kratų metu D. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta dalis įmonės „A.“ buhalterinių dokumentų.
Dokumentų pateikimo protokolu (2 tomas, b.l. 148 – 151) nustatyta, kad J. A. pateikė 2008 m. vasario 19 d. apskaitos paslaugų sutartį bei 2008 m. liepos 9 d. dokumentų perėmimo aktą.
Duomenimis apie uždarąją akcinę bendrovę „A.“ ir jos vadovus (2 tomas, b.l. 166 -170), nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „A.“ D. B. vadovavo nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d., M. B. vadovavo nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d., I. B. vadovavo nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d.
Elektroninių laiškų kopijomis (3 tomas, b.l. 18 – 34) nustatyta, kad tarp D. B. ir L. B. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvada Nr. 5-2/126 (2 tomas, b.l. 175 – 189) nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ kasos dokumentai, t.y. kasos pajamų, išlaidų orderiai, kasos knyga. Uždarosios akcinės bendrovės „B.“ direktorė L. B. pateikė uždarosios akcinės bendrovės „A.“ kasos apskaitos registrą, kurio duomenimis, visos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ 2008 m. vasario 12 d. – 2009 m. balandžio 1 d. kasos pajamos sudarė 540562,77 litų sumą, kasos išlaidos 499270,75 litų sumą, dokumentinis kasos likutis tiriamojo laikotarpio pabaigoje, t.y. 2009 m. kovo 31 d., 41292,02 litai. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė tiriamojo laikotarpio kasos pajamų, išlaidų orderių. Tyrimui bendrovė taip pat nepateikė atskaitingų asmenų avanso apyskaitų, grynųjų pinigų išlaidas pateisinančių dokumentų, t.y. EKA, pinigų priėmimo kvitų ir kitų dokumentų, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kaip tiriamuoju laikotarpiu buvo panaudoti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ grynieji pinigai, taip pat ar jie buvo panaudoti bendrovės veikloje. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė bendrovės pinigines išlaidas pateisinančių dokumentų, t.y. pirkimo PVM sąskaitų - faktūrų, EKA kvitų ir kitų dokumentų, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų nebuvo galimybės nustatyti tiriamojo laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „A.“ kasos ir banko sąskaitų piniginių išlaidų pagrįstumo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kadangi: tyrimo metu buvo nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „A.“ 2008 m. vasario 12 d. – 2009 m. balandžio 1 d. kasos pajamos sudarė 540562,77 litų sumą, kasos išlaidos 499270,75 litų sumą, tačiau tyrimui nebuvo pateikti jokie uždarosios akcinės bendrovės „A.“ pirminiai kasos dokumentai, t.y. kasos pajamų, išlaidų orderiai, kasos knyga; tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos buvo išduodami pinigai atskaitingiems asmenims D. B. (15198,84 litų), M. B. (99035,48 litai), A. Ž. (3716,09 litų), I. B. (2114,47 litų), taip pat iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingiems asmenims išduota iš viso 79000 litų suma, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atskaitingiems asmenims išduota iš viso 5850,02 litų suma, tačiau tyrimui nebuvo pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, kurių pildymą reglamentuoja 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas: Įmonė gali išmokėti pinigus įmonės darbuotojams (atsakingiems asmenims) <...>. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, taip pat, 2 dalimi, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Iš tyrimui pateiktų dokumentų buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriaus pareigas ėjo: D. B. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d., M. B. nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d., I. B. nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė tiriamojo laikotarpio materialinių vertybių įsigijimo dokumentų, nurašymo aktų, prekių, medžiagų apskaitos registrų. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o pagal to paties įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė tiriamojo laikotarpio materialinių vertybių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, t.y. PVM sąskaitų - faktūrų, kitų įsigijimo dokumentų, dėl ko iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės patikrinti, ar teisingai sandėlio apskaitoje uždaroji akcinė bendrovė „A.“ užpajamavo prekes. Pagal tyrimui pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „A.“ pardavimo dokumentus, t.y. išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, taip pat, pagal panaudotų PVM sąskaitų - faktūrų registracijos žurnalą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu uždaroji akcinė bendrovė „A.“ pardavė prekių, paslaugų, t.y. išrašė PVM sąskaitų - faktūrų iš viso už 1976451,31 litą, PVM 357786,51 litų, kartu su PVM 2334237,82 litus, tačiau dėl nepateiktų įsigijimo dokumentų nėra galimybės nustatyti kiek, kokių ir už kokią sumą prekių tiriamuoju laikotarpiu įsigijo uždaroji akcinė bendrovė „A.“, ar teisingai jos užpajamuotos sandėlio apskaitoje, taip pat jų likučio sandėlyje teisingumo. Tyrimui nebuvo pateiktos uždarosios akcinės bendrovės „A.“ sutartys su bendrovės prekių ir paslaugų pirkėjais. Pagal 2010 m. liepos 21 d. L. B. pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „A.“ 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. kovo 31 d. laikotarpio Parduotų prekių suvestinę (su antkainio %) pagal pirkėjus nustatyta, kad visų tiriamuoju laikotarpių parduotų trąšų, herbicidų ir pesticidų antkainio suma siekė 31520,75 litų, bendras antkainio dydis 2 %, vadinasi, uždaroji akcinė bendrovė „A.“ tiriamuoju laikotarpiu trąšas, herbicidus ir pesticidus pardavė brangiau nei įsigijo. Iš tyrimui pateiktų uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė trąšų, herbicidų ir pesticidų sandėlyje pajamavo prekes, įsigytas iš bendrovių: uždarosios akcinės bendrovės „Kemira GrowHow“, žemės ūkio kooperatyvo „Jonavos javai“, uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemos mažmena“, uždarosios akcinės bendrovės „Litagros prekyba“, taip pat iš ūkininko D. B.. Tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. vasario 20 d. uždaroji akcinė bendrovė „A.“ su uždarąja akcine bendrove „Kemira GrowHow“ sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP/08 02 20/96-JJ dėl trąšų ir kitų cheminių medžiagų pirkimo, neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų ir neatsiskaitė su uždarąja akcine bendrove „Kemira GrowHow“ už trąšas ir kitas medžiagas, kurių apmokestinamoji vertė siekia 752650,40 litų sumą, ir pridėjus PVM 135477,07 litų (752650,40 × 18 %), liko skolinga 888127,47 litų (752650,40 + 135477,07) sumą. Išvadoje pažymėta, kad pagal tyrimui pateiktą 2008 m. sausio 1 d. – 2009 m. kovo 31 d. laikotarpio trąšų, herbicidų ir pesticidų uždarosios akcinės bendrovės „A.“ sandėlio apyvartos žiniaraštį, nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „A.“ 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 12 d. laikotarpiu įsigijo trąšų ir kitų medžiagų iš uždarosios akcinės bendrovės „Kemira GrowHow“ iš viso už 752650,40 litų (be PVM), ir būdama skolinga uždarąjai akcinei bendrovei „Kemira GrowHow“ 888127,47 litų sumą (su PVM), 99 proc. (už 746369,20 litų) medžiagų, įsigytų pagal neapmokėtas PVM sąskaitas - faktūras, realizavo, t.y. išdavė iš sandėlio. Be to, uždaroji akcinė bendrovė „A.“, būdama skolinga uždarąjai akcinei bendrovei „Kemira GrowHow“ 888127,47 litų sumą už 2008 m. balandžio 21 d. – 2008 m. birželio 12 d. laikotarpiu įsigytas trąšas ir kitas medžiagas, 2008 m. gruodžio 31 d. iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 148 M. B. išdavė 313000 litų sumą, mokėjimo paskirtį nurodant gamybinių pastatų įsigijimui, taip pat tiriamuoju laikotarpiu išdavinėjo pinigus iš kasos ir banko sąskaitų atskaitingiems asmenims (iš viso 204914,90 litų), tačiau tyrimui nepateikė jokių atskaitingų asmenų pinigines išlaidas pateisinančių dokumentų. Išvadoje nurodyta, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kur uždaroji akcinė bendrovė „A.“ sunaudojo ar kam pardavė iš uždarosios akcinės bendrovės „Kemira GrowHow“ įgytų medžiagų (trąšų), kurių apmokestinamoji vertė siekė 746369,20 litus, kadangi tyrimui pateiktame trąšų, herbicidų ir pesticidų sandėlio apyvartos žiniaraštyje nenurodyta, kokiu pagrindu iš sandėlio išduotos prekės (trąšos), tyrimui taip pat nebuvo pateikti prekių, medžiagų nurašymo aktai, o sandėlio apskaitoje, kaip nurodo uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi liudytoja L. B., buvo daug neatitikimų dėl prekių (trąšų) pirkimo - pardavimo pavadinimų. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat, 16 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė pirminių prekių, medžiagų, paslaugų įsigijimo dokumentų, taip pat, minėtų dokumentų pagrindu sudarytų apskaitos registrų. Atsižvelgiant į tai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvadoje Nr. 5-2/126 daroma išvada, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ tiriamuoju laikotarpiu vykdytų atsiskaitymų su tiekėjais ir kreditoriais pagrįstumo, taip pat, nėra galimybės nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ tiriamojo laikotarpio įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė tiriamojo laikotarpio pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų: kasos pajamų ir išlaidų orderių, prekių, paslaugų įsigijimo dokumentų, taip pat bendrovės turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, dėl ko iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu vykdytoms ūkinėms operacijoms buvo surašyti pirminiai apskaitos dokumentai, taip pat ar jie įtraukti į apskaitos registrus. Tyrimui nebuvo pateikti tiriamojo laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „A.“ kasos dokumentai, atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, todėl iš tyrimui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kaip buvo tvarkoma uždarosios akcinės bendrovės „A.“ grynųjų pinigų apskaita. Tyrimo metu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „A.“ atskaitingiems asmenims tiriamuoju laikotarpiu iš bendrovės kasos buvo išduota iš viso 120064,88 litų suma, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 79000 litų suma, iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 5850,02 litų suma, iš viso 204914,9 litų suma, taip pat 2008 m. gruodžio 31 d. nuo bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 148 M. B. nurašyta 313000 litų suma, mokėjimo paskirtis – gamybinių pastatų įsigijimui. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad atskaitingi asmenys į bendrovės kasą įnešė 112006,92 litų sumą, į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 30 litų, iš viso 112036,92 litų sumą. Kadangi tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė atskaitingų asmenų tiriamojo laikotarpio išlaidas pateisinančių dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip uždarosios akcinės bendrovės „A.“ atskaitingi asmenys panaudojo 92877,98 litų sumą (204914,9-112036,92) bendrovės piniginių lėšų, taip pat kaip buvo panaudota 313000 litų suma, kuri 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nurašyta nuo bendrovės kasos M. B. gamybinių pastatų įsigijimui. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriaus pareigas ėjo D. B. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d., M. B. nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d., I. B. nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatomis, ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams. Tyrimui uždaroji akcinė bendrovė „A.“ nepateikė tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. pirminių kasos dokumentų, kasos knygos, avansinių apyskaitų, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, prekių, medžiagų nurašymo aktų, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tyrimo metu nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 7 d., t.y. kai uždaroji akcinė bendrovė „A.“ sudarė Apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 54 ir Nr. 55 su uždarąja akcine bendrove „B.“, uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti uždarajai akcinei bendrovei „B.“, tačiau dokumentų perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas nebuvo. Vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Iš tyrimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu uždarosios akcinės bendrovės „A.“ direktoriaus pareigas ėjo D. B. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d., M. B. nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d., I. B. nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d.
Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo
Lietuvos Respublikos 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir ( arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio straipsnio 24 punkte, taip pat 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ūkio subjekto buhalterinę apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kuris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jo 16 straipsnis įpareigoja ūkinių operacijų duomenis registruoti apskaitos registruose; 2 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad apskaitos registras yra, remiantis apskaitos dokumentais, parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtyje nėra negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros požymio, todėl tokį požymį turinti veika negali būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas remiasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvada Nr. 5-2/126 (2 tomas, b.l. 175 – 189), liudytojų L. B., S. B., G. B., E. Š., J. A., N. K., A. Č., A. Ž. paaiškinimais.
Kaltinamasis D. B. tvarkydamas buhalterinę apskaitą neužtikrino, kad įmonės apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX - 574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalyse išdėstytų nuostatų, nes tai įrodyta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvada Nr. 5-2/126 (2 tomas, b.l. 175 – 189), kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą pagal šio įstatymo 21 ir 10 straipsnius atsako įmonės vadovas. Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovu nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. buvo D. B..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. B. privalėdamas tvarkyti, netvarkė bei neužtikrino aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, aplaidžiai tvarkė aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl šių visų išvardintų, jo padarytų, pažeidimų už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl kaltinamojo D. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaltinamojo D. B. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujasi jais tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems baudžiamosios bylos įrodymams.
Šią veiką kaltinamasis D. B. įvykdė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „A.“, dėl buhalterijos vedimo konsultavosi, o pagal savo asmenines savybes, nes išsilavinimas – aukštasis, galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo D. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai.
Teismas mano, kad kaltinamojo D. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. yra vieninga veikoje, todėl ji įvertintina kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Teiginys, kad analogiški pažeidimai buvo daromi ir ne kaltinamojo D. B. darbo laikotarpiu, nepaneigia kaltinamojo D. B. darbo laikotarpiu aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos padarinių.
Kaltinamasis M. B. tvarkydamas buhalterinę apskaitą neužtikrino, kad įmonės apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX - 574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalyse išdėstytų nuostatų, nes tai įrodyta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvada Nr. 5-2/126 (2 tomas, b.l. 175 – 189), kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą pagal šio įstatymo 21 ir 10 straipsnius atsako įmonės vadovas. Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d. buvo M. B..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. B. privalėdamas tvarkyti, netvarkė bei neužtikrino aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, aplaidžiai tvarkė aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl šių visų išvardintų, jo padarytų, pažeidimų už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d. iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl kaltinamojo M. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaltinamojo M. B. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujasi jais tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems baudžiamosios bylos įrodymams.
Šią veiką kaltinamasis M. B. įvykdė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes, nes nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d. vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „A.“, dėl buhalterijos vedimo konsultavosi, galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamojo M. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai.
Teismas mano, kad kaltinamojo M. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. yra vieninga veikoje, todėl ji įvertintina kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Teismas atmeta teiginius, kad kaltinamasis M. B. buvo formalus įmonės vadovas, nes kaip paaiškino pats kaltinamasis M. B., jis suvokė, kad pasirašinėja oficialiuose įmonės dokumentuose kaip įmonės vadovas, suprato įmonės veiklą ir struktūrą, gaudavo už savo darbą atlygį, atliko įmonės vadovui būdingas funkcijas, rūpinosi jos veikla. Suprato įmonės buhalterinę apskaitą tiek kiek būtina įmonės vadovui.
Teismas atmeta teiginius, kad kaltinamasis M. B. neturėjo galimybės pasirūpinti buharterinės apskaitos dokumentų apsauga, nes būdamas įmonės vadovu privalėjo pasirūpinti buharterinės apskaitos dokumentų apsauga, pradėdamas dirbti įmonėje privalėjo pasirūpinti buharterinės apskaitos dokumentų priėmimu, jų apyrašu, ar tai pats tiesiogiai ar per jam pavaldžius asmenis.
Teismas atmeta teiginius, kad įmonės buhalterinę apskaitą galimą atkūrti įvykdžius priešpriešinius patikrinimus, atkūrus kai kuriuos buhalterinius dokumentus dėl to, kad kaltinamieji turėjo ir galėjo ikiteisminio tyrimo metu atlikti tuos veiksmus, kurie būtini atkūrti buhalterinius dokumentus, bet būtent dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo įmonėje nesiėmė jokių veiksmų. Po dokumentų pateikimo ikiteisminio tyrimo organams jis turėjo galimybę pasidaryti jam reikiamų savo įmonės dokumentų kopijas, kad galėtų atlikti savo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą dėl aplaidaus įmonės buhalterijos vedimo kaltinime nurodytais laikotarpiais, o ne ginčą ar šiuo metu įmanoma įvertinti įmonės buhalterinę apskaitą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal specialistės paaiškinimą atkūrti įmonės buhalterinės apskaitos šiuo metu yra neįmanoma, nes ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus yra įmanoma atkūrti.
Teiginys, kad analogiški pažeidimai buvo daromi ir ne kaltinamojo M. B. darbo laikotarpiu, nepaneigia kaltinamojo M. B. darbo laikotarpiu aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos padarinių.
Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte nurodomas žodis „be to“, tėra tik techninė rašymo klaida visiškai neįtakojanti kaltinimo esmės.
Kaltinamoji I. B. tvarkydama buhalterinę apskaitą neužtikrino, kad įmonės apskaita būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami bei naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX - 574) 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ 1 ir 3 dalyse išdėstytų nuostatų, nes tai įrodyta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus išvada Nr. 5-2/126 (2 tomas, b.l. 175 – 189), kad pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Už buhalterinės apskaitos organizavimą ir jos tvarkymą pagal šio įstatymo 21 ir 10 straipsnius atsako įmonės vadovas. Uždarosios akcinės bendrovės „A.“ vadovu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. buvo I. B..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji I. B. privalėdama tvarkyti, netvarkė bei neužtikrino aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, aplaidžiai tvarkė aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, ir dėl šių visų išvardintų, jos padarytų, pažeidimų už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2009 m. sausio 26 d. iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl kaltinamosios I. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas kaltinamosios I. B. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujasi jais tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems baudžiamosios bylos įrodymams.
Šią veiką kaltinamoji I. B. įvykdė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes, nes nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „A.“, galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaltinamosios I. B. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta teiginius, kad kaltinamoji I. B. buvo formali įmonės vadovė, nes kaip paaiškino kaltinamoji I. B. suvokė, kad pasirašinėja oficialiuose įmonės dokumentuose kaip įmonės vadovė, suprato įmonės veiklą ir struktūrą, gaudavo už savo darbą atlygį. Suprato įmonės buhalterinę apskaitą tiek kiek būtina įmonės vadovui.
Teiginys, kad analogiški pažeidimai buvo daromi ir ne kaltinamosios I. B. darbo laikotarpiu, nepaneigia kaltinamosios I. B. darbo laikotarpiu aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos padarinių.
Teismas atmeta teiginius, kad kaltinamoji I. B. neturėjo galimybės pasirūpinti buharterinės apskaitos dokumentų apsauga, nes būdama įmonės vadovu privalėjo pasirūpinti buharterinės apskaitos dokumentų apsauga, pradėdama dirbti įmonėje privalėjo pasirūpinti buharterinės apskaitos dokumentų priėmimu, jų apyrašu, ar tai pati tiesiogiai ar per jai pavaldžius asmenis.
Dėl dokumentų pagrobimo
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 straipsnis „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“ numato, kad tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimas yra tada, kai kaltininkas antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką neteisėtai paima arba gauna iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieš jų valią, sau ar tretiesiems asmenims.
Dažniausiai tokie dokumentai identifikuojami pagal seriją ir numerį. Kaltė gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad neteisėtai pagrobia fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančius antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, numato, kad dėl tokios veikos nukentėjusysis neteks šių dalykų, ir nori tokių padarinių.
D. B. buvo įtariamas tuo, kad 2009 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, tačiau tuo laikotarpiu nebūdamas įmonės vadovu ir nebūdamas atsakingu už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą, įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, esant blogoje finansinėje būklėje, turėdamas tikslą sukliudyti teisėsaugos įstaigų galimam įmonės ūkiniam - finansiniam patikrinimui pagal pirminius dokumentus atlikti bei nustatyti įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „A.“, gautų piniginių lėšų panaudojimą, iš uždarosios akcinės bendrovės „B.“, su kuria 2008 m. lapkričio 7 d., vadovaujant M. B., uždaroji akcinė bendrovė „A.“ buvo sudariusi sutartis Nr. 54 ir Nr. 55 dėl įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo ir kuri nebuvo nutraukta, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, atvirai, įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „B.“, darbuotojos S. B. akivaizdoje, pagrobė visus pirminius uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus, t.y. kasos knygas, avansines apyskaitas, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, prekių, medžiagų nurašymo aktus, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrus, finansinės atskaitomybės dokumentus, už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo, t.y. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo mėnesio.
D. B., nors nebuvo formalus įmonės vadovas, faktiškai jai vadovavo, ir, nors nebūdamas atsakingu už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą, galėjo paimti visus pirminius uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus, t.y. kasos knygas, avansines apyskaitas, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, prekių, medžiagų nurašymo aktus, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrus, finansinės atskaitomybės dokumentus, už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo, t.y. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo mėnesio. Netgi pripažįstant, kad D. B. pagrobė visus pirminius uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus, negalima kaltinti asmens pagrobus dokumentus, nenurodant kokius konkrečiai dokumentus, nes kyla pagrįstų įtarimų, ar pagrobti (paimti) dokumentai buvo dokumentai. Tuo labiau, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „B.“ saugomi uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalteriniai dokumentai, t.y. kasos knygos, avansinės apyskaitos, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinantys dokumentai, prekių, medžiagų nurašymo aktai, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrai, finansinės atskaitomybės dokumentai, už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo, t.y. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo mėnesio, nebuvo apskaityti ar aprašyti. Teismas abejoja, ar būtent tokie dokumentai buvo pagrobti.
Esant tokioms abejonėms privalo būti taikomas principas in Dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir kaltinamasis dėl kaltinimo, kad 2009 m. balandžio 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku, tačiau tuo laikotarpiu nebūdamas įmonės vadovu ir nebūdamas atsakingu už įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimą, įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „A.“, esant blogoje finansinėje būklėje, turėdamas tikslą sukliudyti teisėsaugos įstaigų galimam įmonės ūkiniam - finansiniam patikrinimui pagal pirminius dokumentus atlikti bei nustatyti įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „A.“, gautų piniginių lėšų panaudojimą, iš uždarosios akcinės bendrovės „B.“, su kuria 2008 m. lapkričio 7 d., vadovaujant M. B., uždaroji akcinė bendrovė „A.“ buvo sudariusi sutartis Nr. 54 ir Nr. 55 dėl įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymo ir kuri nebuvo nutraukta, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, atvirai, įmonės, uždarosios akcinės bendrovės „B.“, darbuotojos S. B. akivaizdoje, pagrobė visus pirminius uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalterinius dokumentus, t.y. kasos knygas, avansines apyskaitas, prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, prekių, medžiagų nurašymo aktus, turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitos registrus, finansinės atskaitomybės dokumentus, už laikotarpį nuo įmonės įregistravimo, t.y. nuo 2008 m. vasario 12 d. iki 2009 m. kovo mėnesio., t.y., kad įvykdė dokumentų pagrobimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį išteisintinas kaip neįvykdęs šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamosios I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje esantys uždarosios akcinės bendrovės „A.“ buhalteriniai dokumentai – 2 dėžės grąžintini uždarajai akcinei bendrovei „A.“.
Teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti, tai visų pirma padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. B. teistas, padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamasis D. B. baustinas bauda.
Kaltinamasis M. B. neteistas, padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamasis M. B. baustinas bauda.
Kaltinamoji I. B. neteista, padarytas nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas mano, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 str.), atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamoji I. B. baustina bauda.
Iš kaltinamųjų priteistinos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str. teismas
nusprendė:
D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 60 MGL – 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą.
D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį išteisinti kaip neįvykdžiusi šios nusikalstamos veikos ir šioje dalyje bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL – 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL – 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų baudą.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, 2 (dvi) dėžes su uždarosios akcinės bendrovės „A.“ dokumentais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti solidariai iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,94 (keturiasdešimt tris litus 94 ct) litus pašto išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.