- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- e2-762-944/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18882-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Livesta“
- Ieškovas
- M. F. P.
- Advokatai
- Tomas Juodys
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Livesta“ atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo M. F. P. ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Livesta“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 8SŽN-88-(14.8.55.); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 8VĮ-256-(14.8.2.) „Dėl 1993 m. spalio 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2018 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-18-(14.8.55.) pakeitimo“ 3) įpareigoti atsakovę UAB „Livesta“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir lėšomis pašalinti kitus inžinerinius statinius – teniso aikšteles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 5) priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 1,00 ha dydžio valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1993 m. spalio 11 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi buvo išnuomotas atsakovei UAB „Livesta“ prie jai priklausančio pastato–administracinio komplekso su parduotuvėmis, kavine ir alaus baru. 2017 m. buvo suformuotas 0,0335 ha dydžio kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir prijungtas prie minėto 1,00 ha žemės sklypo. 2018 m. kovo 12 d. tarp atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovės UAB „Livesta“ buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-88-(14.8.55.) dėl naujai suformuoto ir pertvarkyto 1,0335 ha žemės sklypo (toliau – ir Žemės sklypas). V. P. (ieškovo brolis) buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų (tėvų) iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Remiantis preliminarių ribų planu, 1,0335 ha žemės sklypo dalis, kuris yra išnuomotas atsakovei UAB „Livesta“, patenka į ieškovo tėvų iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Mirus ieškovo broliui, ieškovas priėmė brolio palikimą. Ieškovas nurodo, jog minėtas žemės sklypas buvo skirtas vadovaujantis 1992 m. balandžio 14 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu, kuriuo leista atsakovei UAB „Livesta“ statyti šiame sklype buitinį – administracinį kompleksą. Sporto paskirties inžineriniai statiniai nebuvo numatyti sudarytoje nuomos sutartyje. Taigi ieškovas informavo žemės sklypo patikėtinį (atsakovę – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos), kad Žemės sklype esantys neteisėti inžineriniai statiniai – teniso kortai užima apie pusę Žemės sklypo dydžio, kuris galėtų būti panaudotas atkuriant ieškovui nuosavybės teises. Ieškovo teigimu teisė be aukciono išsinuomoti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ar jo dalį siejama su asmens nuosavybės ar nuomos teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame išsinuomoti valstybinės žemės plote. Tik valstybinės žemės sklype savarankiškai funkcionuojančių statinių turintis asmuo pirmiau minėtų nuostatų pagrindu turi teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl šiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto. Atsakovui nuosavybės teise nuomojamame žemės sklype įrengtos teniso aikštelės. Ieškovo teigimu atviros lauko teniso aikštelės yra priskiriamos prie II grupės nesudėtingų statinių, kurių pastatymui gauti statybą leidžiantį dokumentą yra taikomos Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų išimtys. Taip pat yra reglamentuojama Teniso aikštelių statybos pradžios metais galiojęs nutarimas, numatantis, kad išnuomotuose žemės sklypuose naujų statinių ar įrenginių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių statinių ar įrenginių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Todėl ieškovo teigimu, nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Ieškovė teigimu, atsakovė UAB „Livesta“ neturėjo statybos leidžiančio dokumento, neturėjo žemės sklypo savininko Lietuvos Respublikos, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie žemės ūki ministerijos, sutikimo vykdyti statybos darbus žemės sklype. Dėl šių aplinkybių, atsakovė UAB „Livesta“ negalėjo įregistruoti teniso kortų Nekilnojamojo turto registre bei sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ginčo žemės sklypas išnuomotas pagal 1992 m. balandžio 14 d. Kauno miesto valdybos potvarkį buitiniam–administraciniam kompleksui statyti ir jam eksploatuoti. Šio potvarkio pagrindu Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos viršininkė su atsakove UAB „Livesta“ sudarė 1000 kv. m valstybinės žemės sklypo, nuomos 1993 m. spalio 11 d. sutartį 25 metų laikotarpiui. Taigi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis žemės sklypą išnuomojant ne aukciono tvarka buvo sudaryta tik padarius išimtį ir tik vienai tikslinei paskirčiai buitiniam–administraciniam kompleksui statyti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pastatas–buitinis administracinis kompleksas su parduotuvėmis, kavine ir alaus baru, kuriam statyti ir buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas laikytinas pagrindiniu statiniu, o visi kiti statiniai esantys valstybiniame žemės sklype laikytini pastato–buitinio administracinio komplekso priklausiniais. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, jog iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku, kodėl minėta žemės nuomos sutartis yra ginčijama visa apimtimi, o ne prašoma panaikinti ją dalyje, kai jokių motyvų ir argumentų dėl to, kad ši sutartis turėtų būti panaikinta pastato - buitinio - administracinio komplekso su parduotuvėmis, kavine ir alaus baru, pastato - buitinės patalpos, nėra pateikta. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, jog nėra ginčijama pastatų, kuriuos ieškovas prašo atsakovę UAB „Livesta“ pašalinti savo lėšomis, teisinė registracija, todėl pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuomone ieškovas praleido terminą ginčyti administracinį aktą, o praleisto termino neprašo atnaujinti. Atsižvelgiant į išdėstyta atsakovė prašo atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą.
Atsakovė UAB „Livesta“ savo atsiliepime nurodė, jog ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškovas nėra ginčijamos 2018 m. kovo 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties šalis. Ieškovui nėra atkurtos nuosavybės teisės į atsakovei UAB „Livesta“ išnuomotą žemės sklypą ar jo dalį. 1,0335 ha dydžio žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ieškovas neturi jokių teisių į valstybinį žemės sklypą, kurį nuomojasi atsakovė UAB „Livesta“. Ieškovo pareiškimai, jog neva jo brolis buvo pateikęs pareiškimą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. (ieškovo tėvų) iki nacionalizacijos valdytą žemę, deklaratyvūs, iš jų negalima objektyviai nustatyti ar nuosavybės teisių atkūrimo procesas apskritai yra įvykęs, kokia dalis nuosavybės teisių atkurta, o kokia neatkurta, kaip buvo atkurtos nuosavybės teisės, kodėl jos nebuvo atkurtos ar nuosavybės teisės gali apskritai būti atkurtos į tą valstybinio žemės sklypo dalį, kuri yra nuomojama UAB „Livesta“. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų, todėl galima vienareikšmiškai daryti išvadą, jog ieškovas neturi ir negali turėti jokio materialinio teisinio suinteresuotumo į valstybei priklausantį žemės sklypą. Paties ieškovo argumentai apie tai, jog neva tik dalyje žemės sklypo yra pastatytas vienas neteisėtas statinys, patvirtina, kad ieškovo teisės negali būti apgintos pripažįstant nuomos sutartį ar jos dalį negaliojančia.
Atsakovės UAB „Livesta“ teigimu ieškovas grįsdamas savo argumentus dėl neteisėtos statybos (teniso aikštelių) taiko statybos techninį reglamentavimą, tačiau ieškovas šį reglamentavimą taiko netinkamai. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovė UAB „Livesta“ neturi statybai žemės savininko sutikimo. Žemės savininką atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba, nuomininkui (atsakovei UAB „Livesta“) nereiškė ir nereiškia jokių reikalavimų dėl to, kad žemės sklype yra pastatyti statiniai. Be to, kai buvo projektuojamas ir statomas teniso aikštynas Nacionalinė žemės tarnyba dar nebuvo įkurta. Antra, 1993 m. spalio 11 d. sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties su UAB „Livesta“ tikslas buvo įgyti teisę naudotis žemės sklypu naujų statinių statybai. Per visą nuomos sutarties laikotarpį nėra nustatyta jokių pagrįstų nuomos sutarties pažeidimų. Teniso aikštelės yra pastatytos jau daugiau kaip 10 metų ir per visą šį laikotarpį nebuvo jokių pretenzijų iš nuomotojo pusės. Atsakovė nurodo, jog ieškovas nesilaikė nustatytos tvarkos kreiptis į administracinį teismą dėl įsakymo panaikinimo, taip pat savo ieškinyje ieškovas nepagrindžia, kokia tiesiogines teisines pasekmes jam sukelia įsakymas. Vien dėl šių priežasčių pradėta civilinė byla dalyje dėl įsakymo panaikinimo turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esantys duomenys patvirtina O. P. ir V. P. turėto žemės sklypo preliminarias ribas (el. b. t. 1, l. 31). 1992-04-14 Potvarkis Dėl sklypo suteikimo UAB „Livesta“ (el. b. t. 1, l. 180). 1993-10-11 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (el. b. t. 1, l. 181–182). 2014-07-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo (el. b. t. 2, l. 126). 2015-11-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (el. b. t. 2, l. 139). 2016-04-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (el. b. t. 1, l. 157). 2016-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas (el. b. t. 2, l. 132-133). 2016-07-19 V. P. prašymas dėl valstybinės žemės valdymo (el. b. t. 1, l. 183–184). 2016-07-19 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos suteikimo (el. b. t. 1, l. 185-186). 2016-09-02 V. P. skundas Nacionalinei žemės tarnybai (el. b. t. 1, l. 15). 2016-11-30 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl skundo nagrinėjimo (el. b. t. 1, l. 35–38). 2016-12-09 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės (el. b. t. 2, l. 118–119). 2017-12-15 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre (el. b. t. 1, l. 191). 2018-01-24 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, prie (duomenys neskelbtini), nuomos (el. b. t. 1, l. 171). 2018-01-27 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SNŽN-18-(14.8.55.) (el. b. t. 172–173). 2018-02-07 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), Kaune, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (el. b. t. 1, l. 174). 2018-03-12 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas Dėl 1993-10-11 valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2018 m. sausio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-18-(14.8.55.) pakeitimo (el. b. t. 1, l. 176). 2018-03-12 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-88-(14.8.55.) (el. b. t. 1, l. 178-179) 2018-03-12 Susitarimas Dėl 1993-10-11 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ir 2018-01-2 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-18-)14.8.55.) pakeitimo (el. b. t. 1, l. 175). 2018-10-16 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl informacijos pateikimo (el. b. t. 1, l. 41–42). 2018-03-12 Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SNŽN-88(14.8.55.) el. b. t. 1, l. 155–156). 2019-04-25 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Dėl nuosavybės teisių atkūrino miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P. (el. b. t. 2, l. 91–92). 2019-01-10 Nacionalinės žemės tarnybos raštas Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusių savininkų Onos ir V. P. turėtoje žemės valdoje (el. b. t. 2, l. 93).
Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl statinių (el. b. t. 1, l. 17–28), dėl žemės sklypo (el. b. t. 1, l. 32–34).
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi 246 straipsnio 1 dalimi neatvykus į teismo posėdį ieškovui ir negavus prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių. Kadangi CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, bei nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl dėl anksčiau nurodytų aplinkybių priimtinas sprendimas už akių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Nagrinėjamu atveju į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovė, jai apie paskirtą teismo posėdį pranešta tinkamai. Neatvyko priežastis argumentavo užimtumu kitoje byloje bei galimybe sudaryti taikos sutartį. Teismas protokoline nutartimi ieškovės atstovės neatvyko priežastis nelaikė svarbiomis, nes posėdis buvo suderintas ir suplanuotas iš anksto, atstovavimo sutartis sudaryta su advokato kontora, o ne su asmeniškai advokate, duomenų, kad visi advokatai ir /ar advokato padėjėjai buvo užimti nebuvo pateikta. Be to, šioje byloje buvo jau teisminis bylos nagrinėjimas (byla teisme gauta 2019-10-31), dėl ieškovo atstovės užimtumo jau buvo atidėtas vienas teismas posėdis. Pastebėtina, kad nebuvo prašymo nagrinėti byla ieškovui nedalyvaujant. Teismas pažymi, kad taikos sutartis galima bet kurioje proceso stadijoje, t. y. tiek priėmus sprendimą pirmosios instancijos teise, tiek apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose, ar net vykdymo proceso metu. Kadangi atsakovai nepalaikė prašymo dalies atidėti teismo posėdį dėl taikos sutarties, todėl realių pagrindų pagal teisės aktų reikalavimus atidėti teismo posėdį teismas neturėjo. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms nėra procesinių kliūčių sprendimui už akių priimti.
Dėl ieškovo pažeistų teisių.
Ieškovas nurodo, kad išnuomotas atsakovei UAB „Livesta“ žemės sklypo dalis patenka į O. P. ir V. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės sklypo ribas. Dėl šios aplinkybės, ieškovo nuomone, jam nėra atkuriamos nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą ar jo dalį.
Teismas nurodo, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra specifinis socialinis teisinis procesas, kurio tikslas – nors iš dalies panaikinti neteisėto nuosavybės atėmimo padarinius, grąžinti buvusiems savininkams neteisėtai nacionalizuotą ar kitaip nusavintą jų turtą ir taip apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumas ir istoriniai visuomeninių santykių pokyčiai lėmė tai, kad, Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. įstatymu „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ paskelbus iki okupacijos buvusių nuosavybės teisinių santykių tęstinumą, savaime jie nėra atkuriami – nuosavybės teisių atkūrimas vyksta specialiai šiam procesui skirtų (ad hoc) viešosios teisės normų nustatyta tvarka ir sąlygomis ir nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kurių jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę, – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra išvestinės iš buvusio savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, S.B.ir kt.; bylos Nr. 3K-3-319/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011 ir kt.).
Šiuo atveju ieškovo reiškiami reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į žemės sklypą ar jo dalį, todėl atitinkamai turi būti įvertintos ieškovo galimas teisių pažeidimas ir pagal Žemės reformos įstatymo normas. Minėtas teisės aktas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką. Žemės reforma yra Lietuvos Respublikos žemės fondo pertvarkymas, vykdomas pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Pertvarkymai buvo sąlygoti naujų ekonominių santykių visuomenėje įtvirtinimo, privačios nuosavybės instituto sugrąžinimo, apsisprendimo atkurti pažeistas asmenų nuosavybės teises į žemę. Kokiais būdais ir metodais bus vykdomi pertvarkymai, reglamentuoja Žemės reformos įstatymas. Vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų žemės reformos metu yra nuosavybės teisių į žemę atkūrimas ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žemės reformos įstatymo 5 straipsnis). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustato nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 6 straipsnis). Kurio įstatymo nuostatos taikytinos, kai sprendžiama dėl konkrečių žemėnaudų išdėstymo, sprendžiama pagal tai, ką siekia reglamentuoti kiekvienas iš šių teisės aktų. Žemėnaudos yra suformuojamos pagal žemėtvarkos projektus ar teritorinio planavimo dokumentus, kurių rengimo klausimų ir vykdymo tvarkos ar detalių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos nereguliuoja. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką ir sąlygas, nenumato žemės reformos projektų ar teritorinio planavimo dokumentų rengimo tvarkos ir kriterijų. Tuo tarpu akivaizdu, kad atkurti pažeistas nuosavybės teises į žemę, kaip nuosavybės objektą, įmanoma tik sudarius atitinkamus žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus. Tokia nuostata darytina iš Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Iš vienos pusės būtina įvertinti įvykusius pakitimus, nes negali būti atkuriama formaliai iki teisių pažeidimo buvusi padėtis, iš kitos pusės nuosavybės objekto specifika reikalauja sudaryti planus, kadangi objektas – žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, - tik tokiu būdu gali būti individualizuotas. Žemės sklypo išdėstymą ir jo ribų nustatymo bendruosius reikalavimus nustato Žemės reformos įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai.
Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis, kalbėdamas apie pirmumą grąžinti žemę natūra, kartu nurodo, kad žemė grąžinama pagal žemėtvarkos projektus. Pagal projektų rengimo reikalavimus natūra grąžinamo žemės sklypo išdėstymas gali nesutapti su buvusiu sklypo išsidėstymu. Interesas atkurti nuosavybės teisę natūra konkrečioje vietoje turi būti protingai derinamas su poreikiu tinkamai išdėstyti formuojamus sklypus.
Ieškovas ginčija tarp atsakovių sudarytą nuomos sutartį bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą, kuriuo nuspręsta pakeisti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį. Pastebėtina, kad byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl ginčo žemės sklypo formavimo procedūrų, t. y. byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei UAB „Livesta“ 1 ha žemės sklypas suteiktas dar 1992-04-14 potvarkiu. Pagal byloje esančius duomenis, procedūros dėl 0,0335 ha sklypo suformavimo pradėtos 2015-11-02, kai buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo (el. b. t. 2, l. 139). Atitinkamai vėlesniais administraciniais aktais – 2016-04-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Dėl žemės sklypo Vei(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (el. b. t. 1, l. 157), buvo suformuotas 10335 kv. m ploto žemės sklypas, o 2017-12-15 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Dėl žemės sklypo, esančio prie (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre (el. b. t. 1, l. 191). Visi šie minėti administracinio pobūdžio aktai nėra nuginčyti, dėl jų nėra pareikšta reikalavimų, todėl jie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo formavimo procedūra nepriskirtina Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai.
Teismas nurodo, kad byloje pateiktas tik 2019-04-25 sprendimas Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.. Minėtame sprendime matyti, kad buvo priimta eilė sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Pastebėtina, kad šiame sprendime nurodyta, kad nuosavybės teises į tenkančią žemės valdos dalį – 0,1857 ha žemės, nurodyta, kad bus atkurtos vėliau. Pastebėtina, kad ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, dėl vykstančio nuosavybė teisių atkūrimo proceso, nors teismas protokoline nutartimi, bei pakartotinai raštu siūlė ieškovui pateiktis tokio pobūdžio duomenis, taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kokiu būdu ieškovui nuspręsta atkurti nuosavybės teises, t. y. natūra, išmokant kompensaciją, suteikiant lygiavertį žemės sklypą ar pan. Be to, nors ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teisės natūra turėtų atitikti į dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jokių duomenų, kokia dalis, kurioje vietoje ir pan. nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ginčo žemės sklypo plotas 10335 kv. m, tuo tarpu pagal priimtą 2019-04-25 sprendimą ieškovui bus atkurtos nuosavybės teises tik į 0,1857 ha dalį, t. y. daugiau nei penkis kartu mažesnį žemės sklypo plotą. Aplinkybių ir duomenų dėl visos žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas nepateikia. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, pripažintina, kad tenkinus ieškovo reikalavimą, butų pažeistas atsakovės UAB „Livesta“ proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principas (CK 1.2 straipsnis), nes šiame sklype liktų atsakovei nuosavybės teise pastatyti statiniai, kurių naudojimui būtinas žemės sklypas. Darytina išvada, kad savo reikalavimus ieškovas grindžia hipotetinio pobūdžio prielaidomis, tačiau jas nepagrindžia jokiais duomenis. Taip pat nėra pateikta duomenų dėl CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo sudarant nuomos sutartį. Pastebėtina, kad pirmiausia buvo atliekamas sklypo pertvarkymo procedūros, po kurių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padidėjo nuo 1 ha iki 1,0335 ha. Atitinkamai šis didesnis žemės sklypas buvo išnuomotas atsakovei, kaip nuosavybės teise turinčiai statinius šiame sklype. Darytina išvada, kad tokiu būdu nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2018-03-12 įsakymo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad praleistas terminas skųsti šį įsakymą, atsakovė UAB „Livesta“ nurodo, kad bylos dalis dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta, nes ieškovas turi kreiptis į administracinį teismą.
Vadovaujantis CPK 36 straipsnio 2 dalimi byloje rūšinį teismingumą lemia teisinio santykio pobūdis. Teismas nurodo, kad šioje byloje iš esmės reiškiami civilinio pobūdžio reikalavimai dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl nutraukti bylos dalies nėra teisinio pagrindo. Reikalavimas dėl 2018-03-12 įsakymo pripažinimo negaliojančiu laikytina išvestiniu iš reikalavimo dėl 2018-03-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiu. Kadangi teismas nustatė, kad nėra ieškovo subjektinių teisės pažeidimo dėl ginčo žemės klypo nuomos, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir priimtą įsakymą, kurio pagrindu buvo sudaryta sutartis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė aplinkybių, kad sudaryta nuomos sutartis pažeidžia jo, kaip pretendento atkurti nuosavybės teises (CPK 178 straipsnis). Dėl šios aplinkybes pripažintina, kad jis neturi subjektinės teisės reikšti reikalavimus dėl 2018-03-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei dėl 2018-03-12 Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo pripažinimo negaliojančiu (CPK 5 straipsnis).
Dėl inžinerinių statinių pašalinimo.
Ieškovas reiškia reikalavimą dėl inžinerinių statinių – teniso aikštelių pašalinimo. Pagal inžinerinių statinių kadastro duomenis matyti, kad inžineriniai statiniai – teniso aikštelės priskirtinos prie II grupės nesudėtingų statinių. Pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12 punktą, nesudėtingiems statiniams taikomos Statybų įstatymų išimtys, kurių pagrindų statybos leidimas nereikalingas. Šiuo atveju pagal minėto teisės akto 12.4.2 p. buvo gautas pritarimas –Urbanistikos ir architektūros sk. Aleksoto architekto pritarimas. Duomenų, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, ar jos pirmtakė būtų reiškusi pretenzijas dėl tokių veiksmų nėra. Darytina išvada, kad nėra pagrindo vertinti, kad inžineriniai statiniai pažeidžia ieškovo teises, nes nėra duomenų, kad jie yra/patenka į žemės klypo dalį, į kurią reiškia pretenzijas ieškovas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, atlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad atsakovė patyrė 1900 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateiktų išlaidų dydis atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atmestus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 ir 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Livesta“, juridinio asmens kodas 132182416, iš ieškovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1900 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.