Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., skirta 50 MGL dydžio bauda. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL bauda pakeista viešųjų darbų bausme. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2022 m. lapkričio 13 d., apie 02.00 val., viešoje vietoje – prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: dėl menkavertės dingsties, tyčia, prasilenkdamas su gatve einančiu nukentėjusiuoju M. G., jam kumščiu sudavė 1 smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis M. G. nugriuvo ant šaligatvio, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kojomis apžergęs ant šaligatvio nugriuvusį nukentėjusįjį M. G., rankos kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgius į veido sritį, o nukentėjusiajam M. G. atsistojus, kumščiu sudavė 1 smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairio antakio – viršutinio voko srityje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimų kaktoje, nosyje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, galvos sukrėtimo – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

5. Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais teismo posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

5.1. nukentėjusiojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesio 12 dieną, apie 18.45 val., buvo pakviestas į (duomenys neskelbtini) kaime esančią smuklę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje su kitais ten buvusiais draugais šventė vieno iš draugų sugrįžtuves iš užsienio. Būdamas minėtoje kavinėje , vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Apie 00.45 val. iš minėtos pasilinksminimo vietos jį ir draugą V. T. automobiliu į (duomenys neskelbtini) miestelį parvežė pažįstamas B. V. ir išleido minėto miestelio centre, prie miesto aikštės. D. V. T. išėjus namo, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) miestelyje esančios maisto prekių parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės. Kadangi nuo minėtos parduotuvės sienos esančių žibintų parduotuvės aikštelė buvo apšviesta, savo turėtu mobiliojo ryšio telefonu per programėlę „MESSENGER“ 01.02 val. paskambino pažįstamam E. A. ir kalbėdamas su juo, pradėjo eiti link savo namų, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Einant link savo namų bei pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, joje gatvės apšvietimas baigėsi. Minėta gatvė buvo neapšviesta ir tamsi. Į namus aukščiau paminėtu adresu ėjo dešinėje gatvės pusėje esančiu šaligatviu. Einant minėtu šaligatviu link namų smarkiai išgėręs nesijautė, aplinkoje orientavosi, tačiau kas eina priešais jį priekyje, nežiūrėjo, kadangi savo žvilgsnį buvo nukreipęs į mobiliojo ryšio telefoną, kuriame vyko vaizdo skambutis. Vienu momentu, maždaug (duomenys neskelbtini) gatvės pusiaukelėje iki namų, pajuto, jog pečiais susitrenkė su šaligatvyje priešais einančiu, jam nepažįstamu, asmeniu. Vos susilietus pečiais su minėtu nepažįstamu vaikinu, netrukus pajuto vieną smūgį į kairį antakį. Po minėto jam suduoto smūgio jis nugriuvo ant šaligatvio ant nugaros. Jam nugriuvus ant šaligatvio, iš rankų iškrito jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Be to, nukritęs ant šaligatvio grindinio, išgirdo dar ir merginos balsą, kuri šaukė ant minėto vaikino bei liepė jam baigti. Kaip suprato, minėtas vaikinas tąkart ėjo su šia mergina. Tačiau šis pastarosios nepaklausė ir jam gulinčiam ant šaligatvio, jį apžergęs ant grindinio, rankos kumščiu dar sudavė apie 2-3 kartus į tą pačią vietą. Po šių smūgių jis nuo šaligatvio grindinio atsistojo. Matė, kad minėtas vaikinas stovėjo apie vieno metro atstumu nuo jo. Už vaikino stovėjo kartu su pastaruoju ėjusi mergina. Jam atsistojus, vaikinas vėl pribėgo prie jo ir jam sudavė dar vieną smūgį į kairį antakį. Nuo šio smūgio jis vėl nugriuvo ant šaligatvio grindinio. Nugriuvus ant šaligatvio grindinio, minėtas vaikinas jo nebemušė. Gulėdamas ant gatvės grindinio, girdėjo pastarųjų asmenų tolstančius žingsnius. Kurį laiką pagulėjęs ant šaligatvio grindinio bei palaukęs kol pastarieji asmenys nueis tolėliau, atsistojo. Atsistojęs pajuto, jog iš kairio antakio smarkiai bėga kraujas. Tuomet parėjo namo ir nusiprausęs kraują, iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino policijos pareigūnams bei medikams. Atvykę GMP medikai, jį išvežė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo – skubios pagalbos skyrių, kur, susiuvus kairiame antakyje buvusią kirstinę žaizdą, buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Minėto, jį sumušusio asmens bei kartu su juo buvusios merginos veido bruožų neįsidėmėjo, kadangi įvykio vieta buvo neapšviesta. Tačiau vėliau, po medikų apžiūros išėjus iš gydymo įstaigos, per programėlę „MESSENGER“ susirašė su draugu E. A., su kuriuo eidamas namo bendravo vaizdo skambučiu. Jam susirašius su E. A., pastarasis papasakojo, jog minėtų muštynių metu, ant šaligatvio grindinio iškritus mobiliojo ryšio telefonui, kuriame vyko vaizdo skambutis, mobiliojo ryšio telefono ragelis nebuvo padėtas ir vykstant minėto vaizdo skambučiui, kitame laido gale buvęs E. A. išgirdo, kaip kartu su jį mušusiu vaikinu buvusi mergina tą vaikiną pavadino G.. Nei jį sumušusio vaikino, nei kartu su pastaruoju buvusios merginos jokių aprangos detalių neįsidėmėjo. Papildomos apklausos metu M. G. parodė, kad jį užpuolęs vaikinas galėjo būti apie 1,80 - 1,85 metro ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vaikinas tikrai nebuvo stambus, plaukai šviesūs arba šviesiai rudi, trumpai kirpti, barzdos neturėjo, išskirtinių požymių, kaip tatuiruočių, randų, nebuvo ant vaikino ar jų nematė. Vyriškis buvo apsirengęs šviesiomis, galimai, sportinėmis kelnėmis, sportiniais batais, taip pat šviesios spalvos. Striukės spalvos negali nurodyti, kiek pamena, striukė buvo pūkinė ir su gobtuvu, tikrai žino, kad striukė nebuvo juodos spalvos. Daugiau detalių apie vyriškį neįsidėmėjo. Mergina, kuri buvo kartu su jį užpuolusiu vyriškiu, buvo apie 1,65 metro ūgio, liekna, galimai, tamsių plaukų, daugiau merginos bruožų nebespėjo įsidėmėti. Jį užpuolusio vaikino veido bruožų gerai nematė ir jų neįsidėmėjo, todėl negalėtų jo atpažinti net ir pamatęs. R. B. jam nėra pažįstamas, ankščiau su šiuo asmeniu jokių reikalų nėra turėjęs. Byloje reikš civilinį ieškinį. Po įvykio iki šiol turi nedarbingumą, nes patirti sužalojimai dar nėra sugiję, jie matomi ir sukelia tiek skausmą, tiek diskomfortą dėl išvaizdos. Dėl sumušimo reikėjo ne kartą vykti į gydymo įstaigas, pirkti vaistus. Jaučiasi patyręs ir turtinę, ir neturtinę žalą, todėl ikiteisminio tyrimo metu dėl patirtos žalos reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 40-43, 46-49, 52-55);

5.2. liudytojos B. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apklausta parodė, kad R. B. yra jos brolis. Su R. santykiai yra geri. Visi šeimos nariai R. dažnai vadina pravarde „R.“. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 18-19 val., būnant namuose, paskambinęs R., paprašė, kad jam atvežtų kolonėlę. Kolonėlę R. vežė į bendro pažįstamo J. Č., kurį pati vadina J., namus, adresu (duomenys neskelbtini), bet namo numerio tiksliai nepamena. Kai atvežė R. kolonėlę, jis su J. gėrė alkoholį ir pasiūlė kartu su jais pasėdėti. Likusi J. namuose, pati alkoholio nevartojo. Netruku R. paskambino kitas brolis D. B., kuris kvietė pas jį užsukti, kad išlydėtų jį į užsienį. Kartu su R. iš J. namų išėjo pas D.. Būdamas D. namuose, R. vėl vartojo alkoholį. Pasibaigus brolio išleistuvėms, jau buvo vėlus nakties metas, tikrai po 12 val. nakties, kai su R. susiruošė eiti namo. Išėjus iš D. namų, R. prisiminė, kad pas J. namuose paliko savo kolonėlę ir pradėjo eiti link J. namų. Matydama, kad R. yra neblaivus, nenorėjo, jog jis toks vienas vaikščiotų nakties metu, todėl pasakė, kad eis kartu su juo, palydės jį. Atėjus prie J. namų, R. pasibeldė į J. buto langą, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Tada, sukdamasis nuo lango eiti, jis pečiu atsitrenkė į šaligatviu ėjusį vaikiną. Tą jų abiejų atsitrenkimą pečiais momentą ji matė. Matė, kad tai buvo tiesiog netyčinis susidūrimas. Nelabai pamena kuris pirmas iš jų po šio atsitrenkimo pradėjo kalbėti, bet tiesiog dėl to atsitrenkimo tarp jų gavosi apsižodžiavimas. Po to R. tam vaikinui kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vaikinas nugriuvo ant šaligatvio. Priėjęs prie nugriuvusio vaikino, R. jį apžergęs kojomis vėl jam iš kumščio sudavė, kaip matė, ne mažiau 2 kartus į veidą. Kai R. mušė tą vaikiną, ji rėkė, kad jis baigtų. Nepamena ar į brolį kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, bet naudodama vieną iš šių kreipinių šaukė, kad baigtų. R. nuo vaikino atitraukė pati. Nustūmusi į šalį brolį ir tuoj priėjusi prie nuo žemės atsistojusio vaikino, jam pasakė, kad jis greičiau eitų. Taip sakė, nes bijojo, kad R. vėl gali pulti prie jo. Stovėdami per atstumą abu dar pasiginčijo žodžiais ir tas vaikinas nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve, o ji R. nusivedė į J. namus. Kiek pamena, vaikinas ant šaligatvio buvo nugriuvęs tik vieną kartą, po pirmo R. smūgio. Kad vaikinui atsistojus R. jam dar būtų sudavęs, tokio momento neatsimena, atrodo, kad jie tik apsižodžiavo ir viskas tuo baigėsi. Kai nuėjo pas J., R. pas jį šiek tiek pasėdėjęs užmigo, o ją J. su savo drauge V. palydėjo namo. J. ir V. trumpai papasakojo, kad prie jo namų, gatvėje R. sumušė žmogų. Gali pasakyti, kad to vaikino, kurį R. sumušė, nepažįsta ir, kaip suprato iš R., jis taip pat jo nepažįsta. Nors buvo priėjusi prie to vaikino arti, bet buvo tamsu, todėl nepastebėjo ar jo veidas po R. smūgių buvo sužalotas. Kaip įvykio metu buvo apsirengęs R. labai tiksliai nepamena, bet kiek atsimena, jis galėjo būti su juodais sportiniais batais, džinsais ir pilkos spalvos striuke, kuri buvo su kapišonu. Tas vaikinas, kurį R. sumušė, jai iš savo kalbėjimo manieros ir pasakytų žodžių pasirodė išgėręs, nes blaivus žmogus taip kalbėjęs nebūtų. Pati įvykio metu buvo blaivi ir kaip viskas įvyko prisimena gerai. Visas įvykis įvyko šaligatvyje, ties J. namu. Toje vietoje buvo tamsu, nematė, kad būtų buvę kokių praeinančių žmonių (1 t., b. l. 161-164);

5.3. liudytojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis apklaustas parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su drauge V. B.. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 19 val., pas jį į namus atėjo draugas R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis paprašė leisti pasilikti jo namuose, nes ėjo pas brolį D. B. į išleistuves, bet po jų žadėjo ateiti pas jį pašvęsti. Su drauge V. B. nuėjo ilsėtis, nes nesulaukė ateinančio R. B.. Jau miegant išgirdo beldimą į langą, bet už lango nieko nebuvo. Kadangi durys buvo neužrakintos, todėl pas juos į butą atėjo R. B., kuris buvo labai girtas ir jo sesuo B. B.. R. B. buvo susinervinęs, nieko nesakė, bet kartojo: „nepyk, kad aš prisidirbau“. Jo namuose būnant R. B., pastebėjo, kad gatvėje yra atvykusi policija, bet niekas nieko nesakė apie jokį konfliktą gatvėje. Išgėrė alų ir R. B. užmigo pas jį bute, o B. B. su drauge palydėjo iki namų. Grįžę namo, nuėjo miegoti. R. B. jam nesukėlė įtarimų, nes nebuvo kruvinas. R. B. nesakė apie konfliktą gatvėje, nes buvo labai girtas. Jo sesuo taip pat nieko nesakė apie konfliktą. R. B. permiegojo ir išvyko namo. Kitą dieną sužinojo, kad buvo sumuštas vyriškis, suprato, jog R. B. galėjo sumušti vyriškį (1 t., b. l. 153-158);

5.4. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kur įtariamasis R. B. patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 t., b. l. 185-188);

5.5. 2022 m. lapkričio 13 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint M. G., veido srityje ties kairiuoju antakiu matosi 2,00 cm x 4,00 cm kraujuojanti kirstinė patinusi žaizda. Ant M. G. nosies matosi 2,00 cm ilgio nubrozdinimas, o ant viršutinės lūpos kairėje pusėje, matosi 2,00 cm x 2,00 cm kraujuojantis nubrozdinimas. Toliau, apžiūrint vyro veidą, matosi, jog ant kairės veido pusės per žandą yra nubėgęs kraujas. Apžiūrėjus M. G. kairę veido pusę, matosi ant kairės ausies raudonos spalvos, galimai, kraujo krešuliai. Apžiūrėjus kitas M. G. kūno vietas, jokių akivaizdžių sužalojimų, odos paraudimų, patinimų ar kitų odos pakitimų nėra (1 t., b. l. 69-71);

5.6. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad M. G. nustatyta: muštinė žaizda kairio antakio – viršutinio voko srityje su aplinkine poodine kraujosruva; odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame rieše, kairėje plaštakoje; kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimas. M. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus muštinę žaizdą kairio antakio – viršutinio voko srityje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimus nosyje, viršutinėje lūpoje, padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (ais) ir/ar paviršiumi. Muštinė žaizda kairio antakio – viršutinio voko srityje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimais nosyje, viršutinėje lūpoje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (ais). Sužalojimų, nustatytų M. G., padarymas gali būti paaiškintas ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis. M. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. Sužalojimų, nustatytų M. G., padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes (sužalotas pervertus ant nugaros ir suduodant smūgius rankomis į galvos sritį), sužalojimų galvos srityje lokalizaciją, tikėtina, kad nurodytų traumavimų metu nukentėjusiojo veido padėtis buvo priešprieša ar artima šiai, užpuoliko atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodyto griuvimo aplinkybes (nugara ant žemės), šio griuvimo metu atsitrenkiant į kietą buką paviršių galėjo būti padaryti M. G. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, kairėje plaštakoje. M. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94-96)

5.7. daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo M. G. savanoriškai pateikti drabužiai: kelnės, megztinis, striukė. Ant apžiūrėtų drabužių matomos purvo žymės. Ant apžiūrėtų megztinio ir striukės užfiksuotos rudos spalvos dėmės (1 t., b. l. 119-121);

5.8. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra neapšviestoje gatvėje, prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra dešinėje kelio pusėje žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) centro pusės. Apžvelgiant įvykio vietą, ant šaligatvio raudonos spalvos trinkelių matomos rausvos spalvos, galimai, kraujo dėmės, šalia šaligatvio, ant važiuojamosios kelio dalies matomos rausvos spalvos, galimai, kraujo dėmės. Įvykio vieta neapšviesta bei vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų, daiktų ar kitų objektų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 18-20).

6. Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, t. y. padarė viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamą veiką: viešoje vietoje – gatvėje, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: dėl menkavertės dingsties, tyčia, prasilenkdamas su gatve einančiu nukentėjusiuoju M. G., jam kumščiu sudavė 1 smūgį į veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant šaligatvio, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kojomis apžergęs ant šaligatvio nugriuvusį nukentėjusįjį, rankos kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgius į veido sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, kumščiu sudavė 1 smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. G. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairio antakio – viršutinio voko srityje su aplinkine poodine kraujosruva, odos nubrozdinimų kaktoje, nosyje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame rieše, kairėje plaštakoje, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje, galvos sukrėtimo – padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

7. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra įžūliu elgesiu nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai ir tokiais veiksmais sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis BK straipsnis saugoja tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr.2K-272/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr.2K-286/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).

8. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Liudytoja B. B. patvirtino, kad gatve parsilenkiant broliui ir nukentėjusiajam, šie susidūrė pečiais, dėl ko tarp jų kilo žodinis konfliktas ir kaltinamasis R. B. trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam nugriuvus, jį apžergęs, vėl sudavė, ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. B. įžūliu elgesiu, dėl menkavertės dingsties, matant kitiems asmenims, tyčia sudavė smūgius į veidą rankomis nukentėjusiajam. Taip kaltinamasis neabejotinai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis neneigia ir neginčija faktinių bylos aplinkybių. Kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, nes R. B. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. R. B. veikė tiesiogine tyčia, nes jis suvokė savo veiksmų padarinius ir norėjo taip veikti. Veiksmai atlikti viešoje vietoje, t. y. gatvėje, prie namo, adresu Kėdainių g. 14, Šeduvos mstl., Radviliškio r., matant pašaliniam asmeniui.

9. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

10. Teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat bausmės tikslus.

11. Remiantis Baudžiamojo kodekso 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą yra numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

13. Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas 1 kartą, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 34-43), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 44-48), yra nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 50, 52). Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimą bei jį įvykdžiusį asmenį, atsižvelgdamas į tai, kad R. B., būdamas jauno amžiaus, teisiamas antrą kartą, ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jam skirta baudos bausmė keista viešaisiais darbais, po to, neatlikus viešųjų darbų, pakeista laisvės apribojimo bausme, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė tik pasiūlius teismui, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis iš ankstesnio teistumo ir jam skirtos bausmės teigiamų išvadų nepadarė, todėl siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė, parenkant jos dydį, didesnį nei bausmės vidurkis.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

15. R. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 31-31), taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

16. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms AB „Swedbank“ banko sąskaitai Nr. LT49 7300 0101 5336 1897, 1926,00 Eur vertei, leidžiant R. B. disponuoti 730,00 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas nepakeistas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį - panaikintinas.

17. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (LR baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos BPK nuostatų (BPK 113 str. 1 d.). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 str. 2 d.).

19. Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 173,76 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiojo gydymą atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl galimai neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, sveikatos priežiūros įstaigoms iš privalomojo sveikatos draudimo fondo valdybos biudžeto sumokėta 173,76 Eur.

20. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog žala nukentėjusiajam M. G. buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo R. B. veiksmais, duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs savanoriškai, byloje nėra, todėl teismas mano, kad 173,76 Eur padaryta žala civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai turi būti priteista iš kaltinamojo R. B..

21. Nukentėjusysis M. G. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 1000,00 Eur neturtinės ir 926,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo negautos darbinės veiklos pajamos dėl nedarbingumo. Kadangi Sodra jam išmokėjo 200 Eur nedarbingumo išmoką, todėl šiai sumai civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo mažina. Iš teismui pateikto vaistų įsigijimo čekio matyti, kad nukentėjusysis dėl įvykio patyrė 43,00 Eur išlaidas įsigyjant medikamentus, taip pat dėl nedarbingumo negavo 683,00 Eur pajamų. Teismo manymu nukentėjusiojo pateikti įrodymai pagrindžia nukentėjusiojo dėl nusikaltimo patirtą turtinę žalą, ji yra pagrįsta, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl 726,00 Eur turtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo R. B. priteistina 726,00 Eur turtinė žala.

22. CK 6.250 str. 1 d. neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų visiškai atlyginta, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

23. Teismas sutinka, kad nukentėjusiajam M. G. buvo padaryta neturtinė žala. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam M. G. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairio antakio – viršutinio voko srityje su aplinkine poodine kraujosruva; odos nubrozdinimai kaktoje, nosyje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje, smakre, kairiame rieše, kairėje plaštakoje; kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, galvos smegenų sukrėtimas. M. G. neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, su tuo sietinas neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių neginčytinų įrodymų, kad dėl nusikalstamos veikos būtų negrįžtamai pablogėjusi nukentėjusiojo sveikata, pablogėjusi jo reputacija, sumažėję bendravimo galimybės, patirta emocinė depresija. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis po patirtų išgyvenimų turėjo papildomai gydytis, kad būtų atstatyta jo psichologinė būsena.

24. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, jos dydis nustatytinas, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgiant ne vien į aptariamos nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau ir į kaltinamojo veikos pobūdį (veika buvo tyčinė, smurtinė, dauguma smūgių buvo suduoti į veido sritį), kaltinamojo turtinę padėtį (yra nedirbantis, nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi).

25. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, diskomfortą, buvo sutrikdytas įprastas nukentėjusiojo gyvenimas, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

26. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, teismas sprendžia, kad pareikštas nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir iš kaltinamojo R. B. priteistina 700 Eur neturtinės žalos.

27. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2 vnt. CD diskų su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini saugoti prie bylos; kelnės, megztinis, striukė, kurie po apžiūros nutarimu saugoti grąžinti nukentėjusiajam M. G. (1 t., b. l. 129-133), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini M. G. neribotam naudojimui; juodos spalvos medžiaginiai sportiniai batai, kelnės, džemperis, po apžiūros nutarimu saugoti grąžinti įtariamajam R. B. (2t., b. l. 13-16), nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktini R. B. neribotam naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą.

R. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Motiejūno 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms AB „Swedbank“ banko sąskaitai Nr. LT49 7300 0101 5336 1897, 1926,00 Eur vertei, leidžiant R. B. disponuoti 730,00 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, palikti nepakeistą iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, įvykdžius civilinį ieškinį - panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. 726,00 (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) turinės žalos atlyginimą ir 700,00 (septynių šimtų eurų) neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G..

Likusioje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. 173,76 Eur (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 76 ct) turtinės žalos atlyginimą Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2 vnt. CD diskų su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti prie bylos; kelnes, megztinį, striukę, po apžiūros nutarimu saugoti grąžintus nukentėjusiajam M. G., nuosprendžiui įsiteisėjus -palikti M. G. neribotam naudojimui; juodos spalvos medžiaginius sportinius batus, kelnes, džemperį, po apžiūros nutarimu saugoti grąžintus įtariamajam R. B., nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti R. B. neribotam naudojimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.