Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. Z. ir A. Z. atstovo advokato N. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutarties dėl civilinės bylos Nr. 2-585-849/2015 pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams A. Z. ir A. Z. dėl žemės sklypų ribų nustatymo, tretieji asmenys H. B., Z. P. individuali įmonė, S. R. K., V. Ž., A. S., R. A., Alytaus miesto savivaldybė, institucija, teikianti išvadą byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius, sustabdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas pateikė prašymą pratęsti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartimi nustatytą terminą naujai atliktiems kadastrinių matavimų planams, žemės sklypų ribų paženklinimo aktams bei patikslintam ieškiniui pateikti iki 2015 m. rugsėjo 10 d., motyvuodamas tuo, kad visų darbų atlikimas užtruko dėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus darbuotojų veiksmų, todėl žemės sklypo ženklinimas buvo atliktas tik 2015 m. birželio 9 d., nedalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams. Nurodė, kad šiuo metu vyksta sklypų savininkų informavimas apie įvykusius žemės sklypų ženklinimą, todėl galutiniai darbai užtruks iki dviejų mėnesių. Nurodė, kad atlikus kadastrinius matavimus, taip pat bus reikalingas terminas ieškiniui patikslinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 22 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-585-849/2015 sustabdė iki bus teisės aktų nustatyta tvarka atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypų ribų paženklinimas ir pagal juos patikslintas ieškinys.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ieškovo nurodomas aplinkybes, į tai, kad kadastriniai matavimai yra sudėtingas teisės aktų reglamentuojamas procesas, kuriame dalyvauja daug asmenų ir kuris negali būti griežtai apibrėžiamas konkrečiu terminu, nes yra sąlygojamas daugelio faktorių ir nepriklauso tik nuo vieno matininko atliekamų darbų, šiuo nagrinėjamu atveju yra tikslinga sustabdyti bylą, nei pratęsti procesinį terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde atsakovų atstovas prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti, perduodant klausimą dėl bylos sustabdymo pagrindų spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartys įpareigoti ieškovą atlikti žemės sklypų paženklinimą ir šiuo pagrindu stabdyti tolimesnį bylos nagrinėjimą, yra priimtos nesant tam jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Ieškovo ir atsakovų sklypų ribos yra teisingos ir be įsiteisėjusio teismo sprendimo negali būti pakeistos. Atlikus naujus šalių sklypų kadastrinius matavimus ir juos dar atribojus vietoje riboženkliais, neliks šios bylos dalyko, todėl teismas nespręs bylos iš esmės ir nevykdys teisingumo. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad ieškovas yra apsitvėręs jam nepriklausančią žemę, ieškovo aptvertas plotas viršija jo turimo sklypo plotą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad atskirajame skunde nėra nurodyta argumentų dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Dėl naujų kadastrinių matavimų būtinumo nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nacionalinės žemės tarnybos išvadoje yra nurodyta, kad ieškovo žemės sklypo ribos yra pažymėtos neteisingai, kad faktiškai naudojamo žemės sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo koordinatėmis, kad nė vienoje nė iš ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylų nėra žemės sklypo ribų paženklinimo aktų, kurie yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, detaliai nenustatytas šalių valdomų žemės sklypų plotas. Žemės sklypo ribų teisėtumo klausimas ir yra sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Ieškinio reikalavimai yra ne tik nustatyti žemės sklypų ginčo ribą, tačiau ir nuginčyti klaidingus kadastrinius duomenis, kurių pagrindu ši riba buvo įregistruota.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad byla gali būti sustabdoma ir kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog tai būtina. Taigi teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar yra pagrindas sustabdyti bylą. Teismo diskrecijos teisė sustabdyti bylą turėtų būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylą, kurioje sprendžiama jo civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas, teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypus (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) skiriančios ribos kadastrinius matavimus ir jų pagrindu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis (registro įrašas 11/3131); nustatyti pirmiau nurodytų žemės sklypų ribą pagal 2012 m. rugpjūčio 10 d. T. V. atliktą žemės sklypo ribų planą, t. y. pagal esamą tvorą (taškai 5-6, linijos ilgis 32,13). Civilinė byla pagal ieškovo ieškinį nagrinėjama nuo 2012 m. birželio mėn. 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-459/2014) panaikindamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, ir Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo Alytaus rajono apylinkės teismui, nurodė, kad teismai nevisiškai ištyrė byloje svarbius faktinius duomenis, neatsižvelgė į Nacionalinės žemės tarnybos išvadą byloje, kad ieškovo žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos neteisingai, t. y. faktiškai naudojamo žemės sklypo pietinė riba nesutampa su Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis sklypo koordinatėmis, taip pat kad nė vienoje iš ginčo žemės sklypų kadastro duomenų bylų nėra žemės sklypo ribų paženklinimo aktų, kurie yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kad teismas detaliai nesiaiškino ieškovo ir atsakovų valdomų žemės sklypų ploto. Kasacinės instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai, o ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu, turi sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi įpareigojo ieškovą atlikti jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo sklypai), naujus kadastrinius matavimus ir žemės sklypų ribų paženklinimą teisės aktų nustatyta tvarka, naujai atliktų kadastrinių matavimų planus ir žemės sklypų paženklinimo aktus bei patikslintą ieškinį pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus pateikti teismui iki 2015 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovui iki 2015 m. birželio 10 d. pratęsė terminą 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytiems įpareigojimas įvykdyti, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iki nustatyto termino negavo iš Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus visų reikiamų žemės sklypų archyvinių dokumentų kadastriniams matavimo darbams atlikti, į tai, kad žemės sklypo ženklinimas buvo atliktas tik 2015 m. birželio 9 d. dėl Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus darbuotojų veiksmų, kad sklypų ženklinimo metu nedalyvavo gretimų žemės sklypų savininkai, kurie turi būti informuoti apie įvykusį sklypų ženklinimą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendimą sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą motyvavo tuo, kad kadastriniai matavimai yra sudėtingas teisės aktų reglamentuojamas procesas, kuriame dalyvauja daug asmenų ir kuris negali būti griežtai apibrėžiamas konkrečiu terminu, nes yra sąlygojamas daugelio faktorių ir nepriklauso tik nuo vieno matininko atliekamų darbų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai nagrinėjamu atveju yra pakankami bylai sustabdyti. Bylos medžiaga patvirtina, kad kadastriniai matavimai per teismo nustatytus terminus negalėjo būti atlikti dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovo valios, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą. Pažymėtina ir tai, kad dėl kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo nusprendė kasacinės instancijos teismas. Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti ieškovą atlikti žemės sklypų ribų paženklinimą ir stabdyti bylos nagrinėjimą nebuvimo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Remiantis išdėstytu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.