Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Gelenos Zajankovskajos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2002-12-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 325 str. 1 d. (BK straipsnis galiojo iki 2003-05-01) 1500 Lt bauda su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2008-11-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., taikant BK 65 str., 2000 Lt bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., medžiaga

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. A., nuo 2010 m. kovo 15 d. būdamas UAB „Rikla“, kodas 122910264, registruotos 1994-07-07 adresu P. Vileišio g. 10-30, Vilniuje, akcininku, pagal 2010 m. kovo 15 d. įmonės UAB „Rikla“ perduotų naudotis dokumentų aktą Nr. 1 perėmęs iš buvusio UAB „Rikla“ vadovo R. K. šios bendrovės visus buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus bei sukliudyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, žinodamas, kad pagal 1994 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. 1-528 4 str. 3 d. nuostatas, jei bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams, 18, 19 str. nuostatas, kad bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas; bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą; jeigu bendrovėje kuris nors valdymo organas nesudaromas, tai funkcijų, teisių ir atsakomybės paskirstymas kitiems valdymo organams turi būti nurodytas bendrovės įstatuose; tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę rinkti valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba - rinkti administracijos vadovą, pažeisdamas:

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 4 str. nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams; 20 str. 1 d. reikalavimą, kad jei dingsta ar sugadinami apskaitos dokumentai, registrai, ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-07-01 Nr. 1022 patvirtintas Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos nuostatas, kurios 3-6 punktuose nustatyta dingusių dokumentų, kuriuos sudarė du ir daugiau egzempliorių, atstatymo tvarka, 7 punkte nurodyta, kad jei dingsta dokumentai, kurių atkurti neįmanoma, surašomas neatkuriamai prarastų dokumentų aktas, 8 punkte numatyta, kad jei dokumentai sugadinami iki metinės finansinės atskaitomybės, turi būti atliekama turto inventorizacija;

1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 10 str. nuostatas, kur numatyta, kad įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo; už įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako vadovas ar kitas įgaliotas asmuo; už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; 12 str. nuostatas, kad įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius, išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teises;

1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 13 str. 1, 2 d. nuostatas, kad privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais; jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus;

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės gen. direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 Nr. V-46 redakcija) patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatas, numatančias valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus administravimo dokumentų, kitų bendrųjų veiklos dokumentų minimalius saugojimo terminus ir nustatančias, kad mokesčių deklaracijos, apskaitos registrai, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų,

sunaikino UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Rikla“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2001 m. gegužės 1 d. - 2010 m. kovo 15 d. laikotarpį,

tokiais veiksmais kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Kaltinamasis E. A. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad UAB ,,Rikla“ akcijas jis įsigijo 2010 m. kovo 15 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu iš R. K. ir R. K.. Tiksliai bendrovės įsigijimo aplinkybių jis nepamena. Kiek prisimena, tuo metu ieškojo bendrovės, nes norėjo vystyti savo verslą, o tam reikėjo turėti įmonę. Tuo tikslu padavė skelbimą kažkokiame laikraštyje. Po kurio laiko jam paskambino nurodytu skelbime telefonu vyras, su kuriuo jis susitarė dėl susitikimo. Susitiko kažkokiame biure Vilniuje, kur vienas iš akcininkų, kaip suprato - R. K., jam papasakojo apie parduodamą jo UAB „Rikla“, sakė, kad bendrovė turi skolų, tačiau nedaug ir tik tiekėjams, kurie skolų nereikalavo, nes buvo bankrutavę. Taip pat R. K. pasakė, kad valstybės biudžetui bendrovė įsiskolinimų neturi. Jis paprašė įforminti bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir pateikė savo duomenis. Paprašė, kad dar paruoštų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų perdavimo aktą. Maždaug po kelių dienų R. K. jam paruošė prašomus bendrovės akcijų pardavimo dokumentus (dokumentų perdavimo aktą ir akcijų pirkimo - pardavimo sutartis), kuriuos jis pasirašė ir antrus jų egzempliorius pasiliko. Dokumentus pasirašė ir pasiėmė visus UAB „Rikla“ apskaitos dokumentus kažkokioje kavinėje, esančioje netoli Vilniaus centro. Bendrovės dokumentai buvo sudėti į vieną kartoninę dėžę. Jis nesutikrino jam perduodamų dokumentų su akte nurodytais dokumentais, tačiau peržiūrėjęs dokumentus matė, jog tai buvo 2000-2010 metų laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai bei bendrovės registracijos dokumentai. Pasirašant bendrovės pirkimo-pardavimo dokumentus, jis sumokėjo prašomą sumą pinigų, tačiau nurodyti tiksliai, kiek sumokėjo, negali, nes nepamena. Tai buvo tik simbolinis mokestis. Sumokėjo grynaisiais. Antrasis bendrovės akcininkas, t.y. R. K., pasirašant savo dalies akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nedalyvavo. Šią sutartį, jau R. K. pasirašytą, jam pateikė R. K.. Taip pat kartu su dokumentais R. K. jam perdavė bendrovės antspaudą ir banko sąskaitos kodų generatorių. Šiuos dokumentus išsivežė savo automobiliu Rover, valstybinio numerio neprisimena, sidabrinės spalvos. Po kelių dienų su juo telefonu susisiekė R. K. ir pasakė, kad norėtų pakeisti bendrovės direktorių ir prašė nuvykti kartu su juo į VĮ Registrų centrą. Nuvykęs į VĮ Registrų centrą, jis norėjo priduoti atitinkamas dokumentų formas dėl direktoriaus paskyrimo. Dokumentų formose jis nurodė save kaip bendrovės direktorių, pakeisdamas ankstesnį direktorių, nurodė bendrovės adresą - Pramonės g. 16, Alytuje, bet VĮ Registrų centro specialistė paprašė papildomų duomenų, kurių tuo metu pateikti jis negalėjo, todėl tuo metu akcininko bei naujo vadovo registravimas neįvyko. Po kiek laiko jis nuvyko į Vilniaus mokesčių inspekciją, esančią Šiaurės miestelyje, kur pas inspektorę pasiteiravo dėl UAB „Rikla“. Jam pasakė, kad bendrovė yra įsiskolinusi valstybės biudžetui apie 20 000 Lt. Tuomet jis nusprendė jokios veiklos su šia bendrove nevykdyti ir ketino šia bendrove atsikratyti, tai yra parduoti. Iki 2010 metų kovo mėnesio pabaigos jis ieškojo UAB „Rikla“ pirkėjo, tačiau niekas nenorėjo pirkti bendrovės su skolomis valstybės biudžetui, todėl nusprendė savęs VĮ Registrų centre nauju UAB „Rikla“ akcininku ir vadovu neregistruoti, o turimus UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos dokumentus sunaikinti. 2010 metų balandžio mėnesio pradžioje, tikslios datos ir laiko neprisimena, UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, bendrovės antspaudą ir banko sąskaitos kodų generatorių sudegino gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), krosnyje. Pasiliko tik UAB „Rikla“ registracijos dokumentus ir čekių knygelę. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (t. 2, b.l. 166-168).

Kaltinamojo E. A. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys:

- 2011-04-06 dokumentų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūra UAB „Rikla“ dokumentų, kuriuos 2011-03-28 pateikė E. A., bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sunaikinus UAB „Rikla“ (kodas 122910264, registruota adresu P. Vileišio g. 10-30, Vilnius) 2001­05-01 - 2010-03-15 laikotarpio buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, buvo pažeista:

2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1, 4, 20 str. nuostatos. Minėtas įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą, dokumentų dingimo įforminimą, numato reikalavimus apskaitos informacijai, įpareigojant, kad ūkio subjektai apskaitą tvarkytų taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, taip pat reikalavimą, kad jei dingsta ar sugadinami apskaitos dokumentai, registrai, ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-01 nutarimu Nr. 1022 patvirtintos Dingusių visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo tvarkos nuostatos. Tvarkos 3-6 punktuose nustatyta dingusių dokumentų, kuriuos sudarė du ir daugiau egzempliorių, atstatymo tvarka; 7 punkte nustatyta, kad jei dingsta dokumentai, kurių atkurti neįmanoma, surašomas neatkuriamai prarastų dokumentų aktas; 8 punkte numatyta, kad jei dokumentai sugadinami iki metinės finansinės atskaitomybės, turi būti atliekama turto inventorizacija,

1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 nuostatos. Minėto įstatymo 10 str. numatyta, kad įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, naikinimo; už įmonės dokumentų valdymo organizavimą teisės norminių aktų nustatyta tvarka atsako vadovas ar kitas įgaliotas asmuo; už veiklos dokumentų išsaugojimą reikiamą laiką atsako vadovas; 12 str. reikalavimu įmonės privalo saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, saugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 13 str. 1, 2 d. nuostatose numatyta, kad privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus. Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus administravimo dokumentų, kitų bendrųjų veiklos dokumentų minimalūs saugojimo terminai patvirtinti Lietuvos archyvų departamento prie LRV gen. direktoriaus 1997-08-15 įsakymu Nr. 38 (2010-10-18 Nr. V -46 redakcija); aukščiau minėto įstatymo 24 str. nurodyta, kad Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,

Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - LAO) 1996-­02-22 įsakymo Nr. 13 punkto nuostatos, galiojusios nuo 1996-02-29 iki 2010-12-31 (panaikintos 2010-10­18 LAO gen. direktoriaus įsakymu Nr. V - 46). Minėtame įsakyme nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės pirminius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų,

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 1994 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. 1-528 4 str. 3 d. nustatyta, kad jei bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas fizinis arba juridinis asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Pagal minėto įstatymo 18, 19 str. nuostatas, bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas; bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą; jeigu bendrovėje kuris nors valdymo organas nesudaromas, tai funkcijų, teisių ir atsakomybės paskirstymas kitiems valdymo organams turi būti nurodytas bendrovės įstatuose. Tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę rinkti valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba - rinkti administracijos vadovą. Šiuo atveju bendrovėje yra vienintelis akcininkas, kuris prilygsta visuotiniam akcininkų susirinkimui, t. y. aukščiausiam valdymo organui,

E. A. pateikti dokumentai yra UAB „Rikla“ registraciniai dokumentai, kurie neatspindi bendrovės vykdytos veiklos pobūdžio, ūkinių-finansinių operacijų ir įvykių. Dėl to, kad sunaikinti 2001-05-01 - 2010-03-15 laikotarpio UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, negalima iš dalies nustatyti UAB „Rikla“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 2. b.l. 159-163);

- liudytojo R. K. parodymai, kad UAB „Rikla“ buvo įsteigta 1994 metais. Ją įsteigė kartu su broliu R. K. ir turėjo 50 procentų bendrovės akcijų. Nuo 1994 metų iki 2010 metų kovo 15 d. buvo šios bendrovės direktorius. Iš esmės jo brolis R. K. su bendrovės veikla susijęs nebuvo, bendrovės valdymas buvo patikėtas jam. Nuo 2007 metų bendrovė savo biuro neturėjo, pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai buvo saugomi bendrovėje, kuri tvarkė UAB „Rikla“ buhalterinę apskaitą, t.y. UAB „Aljanika“ patalpose, esančiose Vilniuje, Užupio rajone, tikslaus adreso neprisimena. Kiti bendrovės dokumentai buvo saugomi jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Aljanika“ tvarkė UAB „Rikla“ buhalterinę apskaitą apie penkis metus, nuo 2005 metų pradžios iki 2009 metų pabaigos, su ja buvo sudaryta sutartis. 2009 metų pabaigoje sutartis su UAB „Aljanika“ buvo nutraukta, nes bendrovė iš esmės nevykdė veiklos, neturėjo apyvartinių lėšų ir nebuvo iš ko sumokėti už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Todėl 2010 metų pradžioje kartu su broliu R. K. nusprendė parduoti UAB „Rikla“. Bendrovės pirkėją rado spaudoje, kažkokio laikraščio skelbimuose. Paskambino nurodytu telefonu, po to kelis kartus buvo susitikęs su būsimu pirkėju Vilniuje (susitikimo vietų neprisimena). Pirkėjas prisistatė E. A., jo kontaktinio telefono neišsaugojo. Susitikimų metu E. A. prašymu papasakojo apie bendrovės veiklą, finansinę situaciją. Tuo metu, kiek prisimena, bendrovė turėjo ir debitorių, ir kreditorių, konkrečių jų pavadinimų ir skaičių neprisimena. Neprisimena, kad bendrovė būtų skolinga valstybės biudžetui. Maždaug dvi dienas prieš pardavimą, tiksliai laiko neprisimena, jis E. A. prašymu savo automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė susipažinimui visus UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Dokumentai buvo sudėti į dėžes, kiek buvo dėžių, jis neprisimena. Šiuos dokumentus susipažinimui perdavė E. A., kuris juos sukrovė į savo automobilį, modelio ir valstybinio numerio neprisimena, šviesios spalvos. Po kiek laiko jam paskambino E. A. ir pareiškė, kad bendrovė jam tinka. UAB „Rikla“ akcijų pirkimas-pardavimas vyko kažkokioje kavinėje, esančioje Vilniaus centre, pavadinimo neprisimena. Pasirašant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvavo jis ir E. A.. Jo brolis susitikime nedalyvavo, nes gyvena Kaune. Dėl šios priežasties savo dalies akcijų pirkimo-pardavimo sutartį R. K. pasirašė iš anksto ir perdavė jam. Minėtoje kavinėje su E. A. pasirašė akcijų pirkimo pardavimo sutartis ir dokumentų perdavimo aktą dviem egzemplioriais, kiekvienam po vieną. Prieš pasirašant sutartį, pagal E. A. pateiktą dokumentą įsitikino jo asmens tapatybe. Pagal dokumentų perdavimo aktą E. A. buvo perduoti visi turimi UAB „Rikla“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, kuriuos iš esmės E. A. buvo gavęs susipažinimui maždaug prieš dvi dienas. Kiek prisimena, kavinėje jam perdavė bendrovės antspaudą ir banko kodų generatorių. Daugiau su E. A. jokių sandorių neturėjo (t. 2. b.l. 146-149);

- liudytojo R. K. parodymai, kad UAB „Rikla“ buvo įsteigta 1994 metais. Ją įsteigė kartu su broliu R. K. ir turėjo 50 procentų bendrovės akcijų. Nuo 1994 metų iki 2010 metų kovo 15 d. R. K. buvo šios bendrovės direktorius. Iš esmės jis su šia bendrovės veikla susijęs nebuvo, buvo formalus akcininkas, visą bendrovės valdymą vykdė R. K., o jis bendrovės veikla nesidomėjo. Kiek jam žinoma, bendrovė teikė statybos paslaugas, 2008-2009 metais turėjo nemažai skolų, 2009 metais beveik jokios veiklos nevykdė, todėl R. K. nusprendė ją parduoti. Kaip R. K. surado UAB „Rikla“ pirkėją, nežino, tuo R. K. užsiminėjo asmeniškai. 2010 metų kovo mėnesio pradžioje R. K. jam paskambino, ir pasakė, kad yra pirkėjas, kuris nori įsigyti UAB „.Rikla“, todėl reikalingi jo ir jo žmonos parašai bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje. Po kelių dienų R. K. atvažiavo į Kauną, kur susitikimo metu pateikė jam jau paruoštą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad savo UAB „Rikla“ akcijų dalį parduoda E. A.. Kartu su žmona pasirašė šią sutartį dviem egzemplioriais ir grąžino visus egzempliorius R. K.. Neprisimena, ar ši sutartis jau buvo pasirašyta E. A.. Pats E. A. nei karto nematė, su šiuo asmeniu nebendravo ir akcijų prikimo-pardavimo procese nedalyvavo, akcijų dalį pardavė už 10 000 Lt, kuriuos R. K. jam atvežė maždaug po savaitės. Kur vyko pirkimas-pardavimas ir kiek realiai R. K. už akcijas sumokėjo E. A., jis nežino ir brolis jam apie tai nieko nepasakojo (t. 2. b.l. 150-152).

Aptartų duomenų visuma teisėjui duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis E. A. teistas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Jis vedęs, turi tris dukras, dirba. E. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal pavojingumą priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirtina bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Pridėti prie baudžiamosios bylos 2011-04-06 dokumentų apžiūros protokolo priedai saugotini kartu su byla.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nubausti 30 MGL, tai yra 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų bauda.

Kardomąsias priemones - dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Pridėtus prie baudžiamosios bylos 2011-04-06 dokumentų apžiūros protokolo priedus saugoti kartu su byla.

Įteikti E. A. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti E. A., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu toks prašymas pateikiamas, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios ir byla nagrinėjama teisme bendra tvarka. Jeigu toks prašymas nepateikiamas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės darbuotojui pridėti prie bylos.