Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2025-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-997-367/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-12-22
Bylos Nr.
e1-997-367/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42346-2025-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-997-367/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42346-2025-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 22 d.Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja R. P., išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., (kontaktinė informacija: el. paštas: (duomenys neskelbtini) ), bedarbis, teistas:

1. 2006 m. rugpjūčio 18 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies, 1 punktu, 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 6 mėn. atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2. 2009 m. gruodžio 7 d. Tauragės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – bauda (7 MGL) 910 LTL, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 LTL.;

Žemesnės instancijos teismas

3. 2010-06-18 Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 189 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 7 mėn. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per 6 mėn. atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

4. 2010 m. lapkričio 5 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 18 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn.;

5. 2010 m. gruodžio 7 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmė subendrinta su 2010 m. lapkričio 5 d. Jurbarko r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.;

6. 2018 m. gegužės 11 d. Jurbarko r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – bauda (60 MGL) 3000 Eur. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 m. 6 mėn. – vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimas – konfiskuota automobilio „O. Z.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1670 Eur;

7. 2020 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį – bauda (58 MGL) 2900 Eur. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 m. bei turto konfiskavimas – konfiskuotas automobilis „N. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

8. 2022 m. gruodžio 22 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymą atidėtas 8 mėnesių laikotarpiui ir paskirta bausmės vykdymo atidėjimo laikui intensyvi priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad viso bausmės vykdymo atidėjimo metu privalo neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Įpareigotas 4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką uždrausti turėti, naudoti, įsigyti, laikyti namuose alkoholį ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gruodžio 4 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) , daugiabučio namo laiptinėje, A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spardydamas sugyventinės M. A. buto duris, grasino susprogdinti ir padegti M. A. namus, siekdamas sukelti M. A. nerimą ir baimę, dėl savo sveikatos ir gyvybės, kuri turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis A. P. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 4 d., apie 9 val., būdamas stipriai neblaivus, tikrai skambino sugyventinei M. A. reikalaudamas atiduoti jam priklausančius daiktus, o šiai nesutikus, tikrai galėjo jai grasinti padegti ir susprogdinti namus. Nors to neatsimena, tačiau tikrai galėjo taip sakyti, tai tebuvo girto žmogaus kalbos. Vėliau pas ją nuvyko į namus, tačiau jo neįsileido, dėl ko buvo labai piktas. Tikrai galėjo laiptinėje vėl šūkauti ir M. A. gąsdinti grasindamas padegti ir susprogdinti. Nors buvo stipriai neblaivus ir to neatsimena. Tačiau žino, kad būdamas neblaivus elgiasi neprotingai, todėl tikrai galėjo prikalbėti nesąmonių, tačiau jokių realių ketinimų nei jos pačios atžvilgiu, nei padegti ar susprogdinti namų, tikrai neturėjo. Po šio įvykio, nusprendė kreiptis į medikus pagalbos. Gavo iš šeimos gydytojo siuntimą ir 2025 m. gruodžio 30 d., 10 val., vyks į priklausomybės ligų centrą gydytojo konsultacijai, nes nenori prarasti šeimos. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo jo kaltumas grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusioji M. A. parodė, kad 2025 m. gruodžio 3 d. pasakė sugyventiniui A. P., su kuriuo gyvena apie dešimt metų ir turi tris vaikus, kad susirinktų savo daiktus ir išsikraustytų iš jos buto, kur kartu gyveno apie tris metus. Santykius su juo nusprendė nutraukti, nes pavargo nuo jo pykčio priepuolių ir alkoholio vartojimo. A. P. turi priklausomybę alkoholiui ir serga psichikos liga, kokia tiksliai pasakyti negali, tik žino, kad turi vartoti jam paskirtus receptinius vaistus, bet jis jų nevartoja. Tą gruodžio 3 d. jis buvo blaivus, A. P. pasakė, kad tada jie jo daugiau nematys. Jis prisigers ir užsimuš automobiliu. Jam atsakė, kad tegul daro ką nori. Tą patį vakarą ji gavo iš jo kelias žinutes, tačiau jose jai grasinimų nebuvo. Tada jis dar buvo blaivus. Vėlai vakare jis pradėjo skambinėti. Vieną kartą atsiliepė, tačiau suprato, kad jis stipriai neblaivus. Jis liepė jai grąžinti mašiną ir dar kažkokius daiktus. Tada dar negrasino. Suprato, kad su juo kalbėti neturi ką, pokalbį nutraukė, išjungė telefono garsą ir nuėjo miegoti. Atsikėlusi ryte, apie 7 val., rado praleistus kelis skambučius. Ji jam neatskambino, tačiau jis vėl jai paskambino apie 9 val. ir liepti grąžinti daiktus. Ji atsakė, kad nieko jam negrąžins. Tada A. P. pradėjo jai grasinti, kad jis padegs, susprogdins namus, ją papjaus ir pan. Galiausiai pasakė, kad dabar jis atvažiuos pas ją ir pamatys kas jai bus. Dėl to labai išsigando, todėl paskambinusi bendruoju pagalbos centro numeriu kvietė pareigūnus. Jai dar kalbant su operatore, pamatė, kad jis atvažiavo į kiemą. Tai pamačiusi, nubėgo užrakinti duris. Tuo metu taip sutapo, kad laiptinėje buvo jos mama G. S., kuri ėjo pas ją. Dar būdama laiptinėje, ji išgirdo, kad šūkaudamas ateina A. P.. Mama buvo prie buto durų, kai jis atėjęs pradėjo spardyti ir trankyti duris. Jų nei vieno neįsileido. Girdėjo, kad mama bando jį raminti, tačiau jis jos neklausė. Kai pasakė, kad iškvietė policiją, A. P. išbėgo iš laiptinės ir išvažiavo. Mano, kad jis atvažiavo pats, tačiau to nematė, nes viskas vyko labai greitai. Gerai, kad tuo metu vaikų namie nebuvo. Jie buvo mokykloje. Visą laiką, kol jis spardė ir trankė duris, šaukė, kad ją papjaus, užmuš, padegs ir susprogdins namus. Taip A. P. jai grasino tik tą gruodžio 4 d. Prieš tris metus yra buvęs panašus atvejis. Jis buvo už tai nuteistas. Po to karto jis labai susitvarkė ir nuo to laiko tokių dalykų iki šios gruodžio 4 d. nebuvo. Tą dieną tikrai buvo išsigandusi dėl savo saugumo, nes paskutiniu metu jis ir blaivus būdavo agresyvus. Smurto nenaudojo, tačiau daužydavo po ranka pasitaikiusius daiktus, šūkaudavo. Žinodama, kad sugyventinis yra stipriai neblaivus ir grasina pakelti prieš save ranką galvojo, kad jis gali jai padaryti bet ką. Ji nenori jam pakenkti, nes jis yra jos vaikų tėtis. Vaikus jis myli ir vaikai jį labai myli. Tiesiog nori, kad jis arba gydytųsi arba juos pamirštų, nes taip gyventi nenori, o ir vaikai nuo tokio jo elgesio kenčia. Tą kartą, kviesdama policiją, ji buvo labai išsigandusi, bijojo, dėl savo saugumo, nes A. P. elgesys paskutiniu metu buvo neprognozuojamas. Civilinio ieškinio reikšti nepageidauja, šiuo metu ji jam jokių pretenzijų neturi. Jis jų namuose nuo šito įvykio negyvena. Jų bendravimas vyksta tik telefonu.

Liudytoja G. S. parodė, kad 2025 m. gruodžio 4 d., apie 9.30 val., atvažiavo pas dukrą M. A. į svečius. Tik įėjusi pro laiptinės duris, išgirdo, kad kažkas įvažiavo į kiemą. Jai užlipus laiptais patraukė buto Nr. 9 rankeną ir suprato, kad buto durys užrakintos. Išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, kad paskambintų dukrai ir paprašytų jas atrakinti. Žinojo, kad dukra namuose, nes prieš tai su ja kalbėjo telefonu. Jai bestovint už buto durų, išgirdo kaip kažkas lipa mediniais laiptinės laiptais. Atsigręžusi pamatė, kad ateina dukros sugyventinis A. P.. Jam lipant laiptais, ji matė, kad A. P. neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jo elgesys buvo neadekvatus, o judesiais nekoordinuoti, matėsi, kad jis piktas. A. P. liepė jai paskambinti M., kad jam atiduoti planšetę. Jam atsakė išblaivėti ir tada dalintis daiktus. Po to, A. P. pradėjo spardyti dukros buto duris ir reikalauti jas atidaryti. Jis šaukė, kad, jei ji durų neatidarys, jis jas padegs ir vis tiek į butą įeis. A. P. paėmė laiptinėje buvusią kėdę ir metė ją į apačią, laiptais žemyn. Jis laiptinėje blaškėsi ir vis sakė: „ ji pamatys kas šiandien nutiks, ką M. padarys“. A. P. taip pat grasino, kad sukapos automobilį, juo ji vis tiek nevažinės. A. P. grasino, kad susprogdins „alytnamį“, kurį remontuoja. Neturėjo jam ką pasakyti, abu nuėjo į apačią. Norėjo pažiūrėti ar jis tikrai ruošiasi apgadinti automobilį. A. P. sėdo į savo automobilį, su kuriuo buvo atvažiavęs, ir nuvažiavo, bet nematė kokia kryptimi. Kai dukra atidarė duris, ji buvo išsigandusi ir verkė. Namuose ji buvo viena, vaikai buvo mokykloje. Ji sakė, kad A. P. paskutiniu metu ir būdamas blaivus yra agresyvus. Dukra ne kartą yra sakiusi, kad A. P. jai grasina, kad padegs ir susprogdins namus.

2025 m. gruodžio 4 d. M. A. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 4 d., apie 9 val., jai paskambino sugyventinis A. P., m., kuris pasakė, kad atvažiuos į jos namus ir juos susprogdins. Sakė, kad išspirs buto duris, o jei nepavyks vis tiek jas padegs. Sugyventinio labai bijo, todėl, pakalbėjusi su juo telefonu, paskambino pagalbos numeriu 112, norėdama pranešti apie grasinimą. Jai bendraujant su pagalbos centro operatore, išgirdo, kad spardomos buto durys, o už jų esantis A. P. ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais šaukė, kad atidarytų duris, nes vis tiek „ji negyvens ir šia žeme nevaikščios“. Spardydamas duris, vis kartojo, kad jį įsileistų arba apipils duris benzinu, jas padegs ir į butą vis tiek įeis. Sugyventinio labai bijo, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti A. P. įstatymo nustatyta tvarka.

2025 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose – fotolentelėse užfiksuota, kad nusikaltimo padarymo vieta – daugiabučio namo laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietoje matomas geltonos spalvos dviejų aukštų mūrinis pastatas, į kurio vidų patenkama pro atidarytas duris. Raudonos spalvos mediniais laiptais užlipus į antrą aukštą, čia matyti medinės kopėčios, medinis stalas su kėdėmis kėdės ir keturių butų durys, ant vienų iš jų matyti skaičiai 8, 9. Durys metalinės juodos spalvos, ties rankena matyti trys įspaudimai, durų apačioje – įlenkimas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, niekas nepaimta.

2025 m. gruodžio 15 d. objektų apžiūros protokole apžiūrėtas 2025 m. gruodžio 4 d., 9.11 val. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas M. A. pranešimas ID 95536280030, kuris patalpintas Policijos registruojamų įvykių registre prie informacijos apie įvykį. Įrašo trukmė 2 minutės 57 sekundės.

Operatorė: 112 klausom Jūsų. Pranešėja: laba diena reiktų policijos. Operatorė: sakykite kokiu adresu reikalinga policija? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) seniūnija. Operatorė: kaip kaimas? Pranešėja: L.. Operatorė: ai va matau L. kaimas aha. Kokia gatvė? Pranešėja: S.. Operatorė: kas čia vyksta, dėl ko reikalinga policija?

Pranešėja : sugyventinis grasina atvažiuoti man buto duris padegti, namo duris apipilti benzinu, susprogdinti. Operatorė: telefonu grasina?

Pranešėja : taip telefonu, bet jis yra išgėręs, jis neprognozuojamas, su juo visiškai yra neaišku. Operatorė: nepilnamečių vaikų yra namuose?

Pranešėja : ne. Operatorė: greitoji Jums reikalinga? Pranešėja: ne. Operatorė: sugyventinio vardas pavardė?

Pranešėja : A. P..

Operatorė: A. P.? Pranešėja: A.. Operatorė: A. P.: ai jisai jau atvažiavo netgi pas mane į namus, per langą mačiau, o Viešpatie. Operatorė: P. ir jo telefono numerį gal žinote? Pranešėja: (duomenys neskelbtini)

Operatorė: (duomenys neskelbtini)

Pranešėja : 288, palaukit pasitikrinsiu. Operatorė: pasitikrinkit. (duomenys neskelbtini) , taip? Pranešėja: o Jėzau, jau spardo duris. (duomenys neskelbtini) .Operatorė: mhm, Jūsų vardas pavardė?

Pranešėja : M. A.. O J. M., jis man spardo duris (verkia). Operatorė: o kelintas aukštas? Pranešėja: antras. Operatorė: o tai ką daugiau gyventojų čia nėra? Antras aukštas durų kodas yra įėjimo laiptinėje? Pranešėja: ne nėra. Operatorė: gerai laukite, informacija perduota policijai. Įrašas baigiasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-238/2016).

A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis 2025 m. gruodžio 4 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) , daugiabučio namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, spardydamas sugyventinės M. A. buto duris, grasindamas susprogdinti ir padegti M. A. namus, ką nukentėjusioji suprato kaip realų grasinimą jos atžvilgiu, kuris gali būti įvykdytas.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką A. P. siūlo paskirti bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. 3 (trimis) mėnesiais laisvės apribojimo, ir galutinę bausmę skirti – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 27 straipsnio 1 dalimi ( BK 2024 metų redakcija), pripažinti A. P. recidyvistu.

A. P. su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kadangi A. P. nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo – grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą, padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, todėl atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, A. P. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

A. P., būdamas teistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiosios, nereiškiančios civilinio ieškinio dėl patirtos žalos atlyginimo, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. P. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo ( BK 48 straipsnis) bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojant namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

A. P. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jis prisipažįsta kaltu ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

A. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti -naikintina pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. P. pripažinti recidyvistu.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja R. P.