- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- I2-3008-1066/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00107-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- K. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracjos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja K. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 22S167380 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 23S9113.
2. Pareiškėja savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760177292, kadangi pareiškėja sudarė mokymosi sutartį su Europos Humanitariniu universitetu. 2022 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėja sudarė mokymosi sutartį su Mykolo Riomerio universitetu Nr. STS- 39736 (Psichologijos studijų bakalauro programa). Pasak pareiškėjos, kadangi buvo sudaryta nauja mokymosi sutartis, pareiškėja kreipėsi į Europos Humanitarinį universitetą su prašymu išbraukti ją iš studentų sąrašų ir Europos Humanitarinio universiteto rektoriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 15-289 „Dėl išbraukimo iš Europos Humanitarinio universiteto nuolatinių sesijinių studijų studentų sąrašų“, atsižvelgiant į pareiškėjos asmeninį prašymą, pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų. Apie tai, kad yra sudaryta nauja mokymosi sutartis, pareiškėja nuvykusi informavo atsakovą, tačiau pareiškėja buvo informuota, kad visus duomenis atsakovas gaus iš universiteto.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 22S167380, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760177292 (toliau – Sprendimas), dėl to, kad pareiškėja nutraukė mokymąsi, nes toks Sprendimas yra priimtas vienašališkai, neatsižvelgus į faktines aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, ji ir toliau studijuoja Lietuvos Respublikoje, nes 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarė mokymosi sutartį su Mykolo Riomerio universitetu Nr. STS-39736, taigi skundžiamas Sprendimas priimtas formaliai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą.
2.3. Taip pat pareiškėja pabrėžia, kad Departamentas taip pat ginčijamu 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 23S9113 nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojant savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos – iki 2023 m. vasario 25 d. Teigia, kad teisės aktai nenustato, kokius konkrečius veiksmus privalo atlikti Departamentas, nagrinėdamas dokumentus dėl užsieniečiui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, tačiau nepaisant to, sprendimas turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, nes atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė vienašališkai ir formaliai, neatsižvelgęs į faktines aplinkybes, kad pareiškėja toliau studijuoja Lietuvos Respublikoje, kad sudarė naują mokymosi sutartį su Mykolo Riomerio universitetu Nr. STS-39736.
Be to, pareiškėja atsakovą informavo, kad Departamento priimtas Sprendimas yra apskųstas teismui, nepaisant to, atsakovas priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:
3.1. Pasak atsakovo, pareiškėja tuo pagrindu, kad ji ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje (Europos Humanitariniame universitete) pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Šio prašymo pagrindu pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760177292 Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Tačiau Departamentui gavus Europos Humanitarinio universiteto pranešimą Nr. 2212-PRNŠ-0693, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjos studijos yra nutrauktos ir kartu su minėtu pranešimu gavus Europos Humanitarinio universiteto rektoriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 15-289 „Dėl išbraukimo iš Europos Humanitarinio universiteto sąrašų“, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Departamentas ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi.
3.2. Nors pareiškėjos teigimu, ji toliau studijavo Lietuvos Respublikoje ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarė mokymosi sutartį su Mykolo Romerio universitetu ir dėl to ginčijamas Sprendimas yra formalus, neatsižvelgiant į faktinę situaciją, atsakovas su tuo nesutinka, paaiškindamas, jog pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas studijų Europos Humanitariniame universitete pagrindu (Europos Humanitariniam universitetui tarpininkaujant) ir ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas, nes pareiškėjos studijos Europos Humanitariniame universitete buvo nutrauktos. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėja apie pasikeitusias aplinkybes Departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, todėl jos leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas teisėtai ir pagristai.
3.3. Teigia, kad pareiškėja skunde nenurodė teisinio pagrindo, kodėl jos leidimas laikinai gyventi galėjo būti nepanaikintas, nustačius imperatyvų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą.
3.4. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis objektyviais duomenimis (Europos Humanitarinio universiteto pranešimu Nr. 2212-PRNŠ-0693 ir Europos Humanitarinio universiteto rektoriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 15-289 „Dėl išbraukimo iš Europos Humanitarinio universiteto sąrašų“), todėl pareiškėjos skundo argumentai neturi jokios įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui.
3.5. Papildomai pažymi, kad pareiškėja į 2023 m. sausio 25 d. apklausos klausimą: „ar pageidauja sugrįžti į kilmės valstybę“ atsakė: „taip“ ir 2023 m. vasario 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl Departamento 2023 m. sausio 26 d. sprendimas, kuriuo pareiškėją nuspręsta grąžinti į užsienio valstybę, yra įvykdytas.
3.6. Mano, kad Departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, todėl jų panaikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėja tuo pagrindu, kad ji ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje (Europos Humanitariniame universitete) pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.
4.2. Departamentas išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir nusprendė išduoti pareiškėjai 2022 m. rugpjūčio 31 d. leidimą laikinai gyventi Nr. 760177292, galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
4.3. Departamentas gavo Europos Humanitarinio universiteto pranešimą Nr. 2212-PRNŠ-0693, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjos studijos yra nutrauktos – pareiškėja 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo išbraukta iš studentų sąrašų savo noru.
4.4. Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjos studijos yra nutrauktos, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.
4.5. Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, 2023 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į Baltarusiją per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo – iki 2023 m. vasario 25 d.
5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėja įpareigota savarankiškai grįžti į Baltarusiją, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
Įstatymo 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 130 punkte numatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 str. 1d. 1-13 ar 15-21 p. nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 str. 1 d. 1–13 ar 15–21 p. nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o skundžiamas Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
8. Byloje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjai buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo pagrindu, kad pareiškėja buvo priimta studijuoti Europos Humanitariniame Universitete. Departamentas gavo Europos Humanitarinio Universiteto pranešimą Nr. 2212-PRNŠ-0693, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjos studijos yra nutrauktos – pareiškėja 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo išbraukta iš studentų sąrašų savo noru. Kartu su minėtu pranešimu Departamentui buvo pateiktas Europos Humanitarinio universiteto rektoriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 15-289 „Dėl išbraukimo iš Europos Humanitarinio Universiteto sąrašų“. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja skundžiamo Sprendimo metu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas šioje byloje, nebeatitiko leidimo išdavimo pagrindų.
9. Pagal pateiktą ginčui taikytiną teisinį reguliavimą užsieniečiui leidimas laikinai gyventi imperatyviai panaikinamas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju pareiškėjos studijos buvo nutrauktos ir pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašų, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kaip teisingai konstatavo Departamentas, nustačius, kad pareiškėja neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, dėl to atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, ir tai turėjo per teisės aktuose reglamentuotą terminą – 14 kalendorinių dienų nuo pagrindų, lemiančių leidimo laikinai gyventi panaikinimą, paaiškėjimo Departamente dienos.
10. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiškėja toliau studijavo Lietuvos Respublikoje, nes 2022 m. rugpjūčio 19 d. sudarė mokymosi sutartį su Mykolo Romerio universitetu, ginčo dėl skundžiamo Departamento Sprendimo panaikinimo kontekste nėra reikšminga, kadangi pareiškėjai leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tuo pagrindu, jog ji buvo priimta studijuoti būtent Europos Humanitariniame universitete, todėl šis pareiškėjos skundo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Pažymėtina, kad skundžiamas Departamento Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų, mokymosi ar kitu Įstatyme nurodytu pagrindu, pateikus tai pagrindžiančius dokumentus.
12. Dėl skundžiamo Departamento 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 23S9113 pasakytina, kad atsakovas patvirtino, jog 2023 m. vasario 22 d. pareiškėja savanoriškai išvyko iš Lietuvos Respublikos, kas buvo įpareigota padaryti, todėl darytina išvada, kad Departamento 2023 m. sausio 26 d. sprendimas yra įvykdytas. Šis sprendimas priimtas po to, kai pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi. Departamentas vadovavosi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Taigi Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti tokį sprendimą. Be kita ko, šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jos studijas Mykolo Romerio universitete.
13. Teismas daro išvadą, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi objektyviais duomenimis, jog su pareiškėja sudaryta studijų sutartis Europos Humanitarinio Universiteto buvo nutraukta, todėl Sprendimui priimti pakako šios faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėja. Vertintina, kad pareiškėja turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti šiam leidimui keliamus reikalavimus, o Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatyme numatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
14. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundžiamus Departamento sprendimus priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.
Teismas nenustatė kitų ginčijamų sprendimų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.