Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. P., trečiam asmeniui R. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė V. P. turi sūnų D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuolat globojamas R. R. šeimoje. 2015-12-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9501-907/2015 buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei V. P. sūnaus D. J. atžvilgiu, neterminuotai apribota tėvo valdžia R. J. sūnaus D. J. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu D. J. nustatyta nuolatinė globa šeimoje, vaiko nuolatine globėja ir vaikui priklausančio turto administratore paskirta R. R., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją R. R.. Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog teismas nustatė, kad D. J. su mama bendrauja, nors ir nenoriai, tarp motinos ir sūnaus nėra nutrūkę artimi šeimyniniai ryšiai, atsakovė myli savo sūnų ir nori jį auklėti bei juo rūpintis, yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesu, atsakovei laikinai apribotina motinos valdžia sūnaus D. J. atžvilgiu. 2018-08-27 V. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. V. P. nurodė, jog nuo 2015 rudens nuolat gyvena Lietuvoje, 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais dalyvavo tėvų mokymo programoje STEP-6- 12, dirba, 2018-06-16 sudarė santuoką su V. P., gyvena sutuoktinio močiutei priklausančiame bute, moka priteistą išlaikymą, su sūnumi bendrauja tik epizodiškai. V. P. prašė panaikinti jai laikinai apribotą motinos valdžią sūnaus D. J. atžvilgiu, panaikinti D. J. nuolatinę globą, nustatyti D. J. gyvenamąją vietą su motina, vaikui išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti pareiškėją. 2018-09-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyriaus) specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje. Lankymosi metu nustatyta, jog D. turi atskirą kambarį, kuris apstatytas visais reikalingais baldais, kambariai švarūs bei tvarkingi, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui. Minėto lankymosi metu nustatyta, jog namuose emocinė aplinka teigiama, vaikas jaučiasi saugus, mylimas, su visais šeimos nariais sutaria, jaučia artimą emocinį ryšį. Vaikas turi draugų, nori ir toliau gyventi globėjos šeimoje. Minėto lankymosi metu nustatyta, jog nuolatinės globos nustatymo priežastys neišnyko, vaikas nenori bendrauti ir susitikti su tėvais, nuolatinę globą šeimoje tikslinga tęsti. 2018-09-25 į Skyrių atvykusi globėja R. R. paaiškino, kad D. nenori bendrauti su motina, paskutinį kartą susitiko su motina š. m. vasario ar kovo mėnesį prekybos centre „Saulės mieste“. Pasak globėjos, V. P. nemoka bendrauti su sūnumi, o ji D. ragina bendrauti su mama, bet pastarasis kategoriškai atsisako, užblokavo mamos telefono numerį savo telefone. 2018-09-25 Skyriaus patalpose, nedalyvaujant R. R., Skyriaus specialistės bendravo su D. J.. D. J. teigė, jog nežino apie ką reikės kalbėtis, jam globėja nepasakė. D. žinojo, jog jo motina nori, kad jis gyventų su ja. Vaikas išsakė nuomonę, jog nenori gyventi su motina, nenori su ja bendrauti ir susitikti, teigė, jog pyksta ant motinos, dar prisimena kaip buvo mušamas, ant jo buvo šaukiama, kaip tekdavo slėptis po lova. D. paaiškino, kad yra užblokavęs motinos telefono numerį savo telefone ir ji negali jam paskambinti, jo teigimu, globėja sužinojo, kad jis užblokavęs mamos numerį iš jo motinos. Globėją ir jos vyrą vaikas vadina „kūma“ ir „laiminu“. 2018-09-27 Skyrius pateikė teismui išvadą c.b. Nr. e2YT-12272-291/2018, jog D. artimi emociniai ryšiai sieja ne su motina, o su jo globėja ir jos vyru, su kuriais vaikas nuolat gyvena nuo 2013-12-30, bei kad nuolatinės globos D. J. panaikinimas globėjos R. R. šeimoje ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina V. P., šiuo metu neatitinka vaiko interesų. 2018-10-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius pateikė pranešimą apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, jog 2018-09-29 prekybos centre „Saulės miestas“ V. P. sugriebė savo mažamečiui sūnui D. J. už abiejų rankų riešų, padarant sužalojimus (kraujosrūvas). 2018-10-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrasis veiklos skyrius pateikė informaciją, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-47663-18 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 3 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo, ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2019-01-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. E2YT-262-291/2019 V. P. pareiškimas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo netenkintas. Teismas minėtame sprendime pasisakė, jog pareiškėjos elgesys sūnaus atžvilgiu nepasikeitė, emociniai ryšiai ne tik, kad nepagerėjo, tačiau yra faktiškai nutrūkę, be to, pati pareiškėja sprendžia, kad sūnui geriau augti su globėja. Taip pat teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėja turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti sūnų, ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, bei iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėja turi tik epizodinį norą auginti savo sūnų, jos nuomonė keičiasi, emocinio ryšio su vaiku nėra, vaikas motinos bijo, todėl panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą nėra pagrindo. 2019-01-18 Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateikė informaciją dėl V. P. šeimos atvejo vadybos proceso nutraukimo išvykus gyventi į kitą valstybę. R. R. 2019-08-14 Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog globojamo D. J. motina V. P. nuo 2018-09-31 vaiku nesidomi ir neskambina, nepareiškė noro susitikti. R. R. nurodė, jog ji sudaro sąlygas vaikui bendrauti su tėvais, tačiau tėvai nereiškia noro bendrauti su vaiku ir vaikas nenori bendrauti su tėvais, nes ant jų pyksta. Taip pat R. R. nurodė, jog tikslinga neterminuotai riboti tėvų valdžią, bei, kad ji sutinka ir toliau būti nuolatine D. J. globėja. 2019-08-14 Skyriaus vyriausioji specialistė J. M. išklausė D. J. nuomonę dėl globos, dėl santykių su tėvais. Vaikas paaiškino, kad pas globėją R. R. gyventi jam patinka, gerai sutaria su globėja ir jos vyru R. R.. D. J. paaiškino, kad su motina V. P. nebendrauja nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kai motinajam sugriebė už riešų ir sukėlė skausmą. Vaikas nurodė, jog visiškai nenori bendrauti su motina, nes ant jos pyksta, yra užblokavęs motinos telefono numerį. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazija 2019-08-27 pateikė informaciją, kurioje nurodoma, jog D. J. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokosi nuo 2018-09-01. D. į pamokas nevėluoja, pamokų nepraleidžia, ateina pailsėjęs, išsimiegojęs. Minėtame rašte nurodoma, jog vaiku rūpinasi globėja R. R., domisi mokymosi pasiekimais, bendravimu, lankosi mokykloje, globėjos ir D. santykiai šilti, galimo smurto atvejų nėra pastebėta. Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog V. P. keletą kartų skambino į mokyklą, domėjosi savo sūnaus D. mokymosi pasiekimais, savijauta, į mokyklą buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) perduoti sūnui dovaną gimimo dienos proga. 2019-08-28 V. P. Skyrius elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė informaciją, jog reikalinga jos nuomonė dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. 2019-08-29 Skyriaus specialistė J. M. bendravo telefonu su V. P., kuri paaiškino, kad gyvena Vilniaus mieste, į Šiaulius atvykti negali nes gydoma ligoninėje, kad su sūnumi D. nebendrauja nuo 2018 m. spalio mėnesio kai buvo apkaltinta, jog vaikui sukėlė skausmą. V. P. nurodė, jog neprieštarauja, kad sūnus ir toliau augtų pas globėją, nes ten jam yra gerai. D. J. R. R. laikinai buvo globojamas laikotarpiais: nuo 2012-01-20 iki 2012-02-19, nuo 2012-02-20 iki 2012-11-30, nuo 2013-12-30 iki 2015-12-29, o nuo 2015-12-30 nuolatinė globa tęsiama iki šiol. V. P. 2015-12-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9501- 907/2015 laikinai apribota motinos valdžia D. J. atžvilgiu, tačiau atsakovė pastangų, kad vaikas galėtų grįžti į jos šeimą, nedėjo, emocinių ryšių su vaiku nėra, šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl ieškovas prašo motinos valdžia V. P. vaiko D. J. atžvilgiu apriboti neterminuotai.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu R. R. palaikė ieškovo reikalavimus, nurodė, jog berniukas nuo mažens gyvena su jais. Nuo kūdikystės bandė padėti sesers šeimai, nuomojo kambarį, mokėdavo už vaikų darželį, tačiau seseriai labiau rūpėjo draugai. Vaikas nenori bendrauti su motina, tėvui kada nors ateityje atleis ir bendraus. Su motina vaikas matėsi 2018 m. rugsėjo mėnesį ir per apklausas, tačiau nuo to laiko nebendrauja. Vaikas pyksta, kad motina vaiką buvo išsivežusi į Angliją, smurtavo, pats užblokavo motinos numerį ir su ja ryšių nepalaiko. Berniukui mokslai sekasi gerai, labai gabus užsienio kalbai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių ir trečiojo asmens paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus D. J.. 2015-12-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9501-907/2015 buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei V. P. sūnaus D. J. atžvilgiu, neterminuotai apribota tėvo valdžia R. J. sūnaus D. J. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu D. J. nustatyta nuolatinė globa šeimoje, vaiko nuolatine globėja ir vaikui priklausančio turto administratore paskirta R. R., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją R. R.. Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog teismas nustatė, kad D. J. su mama bendrauja, nors ir nenoriai, tarp motinos ir sūnaus nėra nutrūkę artimi šeimyniniai ryšiai, atsakovė myli savo sūnų ir nori jį auklėti bei juo rūpintis, yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesu, atsakovei laikinai apribotina motinos valdžia sūnaus D. J. atžvilgiu. 2018-08-27 V. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. V. P. nurodė, jog nuo 2015 rudens nuolat gyvena Lietuvoje, 2017 m. spalio-gruodžio mėnesiais dalyvavo tėvų mokymo programoje STEP-6- 12, dirba, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. P., gyvena sutuoktinio močiutei priklausančiame bute, moka priteistą išlaikymą, su sūnumi bendrauja tik epizodiškai. V. P. prašė panaikinti jai laikinai apribotą motinos valdžią sūnaus D. J. atžvilgiu, panaikinti D. J. nuolatinę globą, nustatyti D. J. gyvenamąją vietą su motina, vaikui išlaikymui skirtų pinigų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti pareiškėją. 2018-09-05 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyriaus) specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje. Lankymosi metu nustatyta, jog D. turi atskirą kambarį, kuris apstatytas visais reikalingais baldais, kambariai švarūs bei tvarkingi, vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui. Minėto lankymosi metu nustatyta, jog namuose emocinė aplinka teigiama, vaikas jaučiasi saugus, mylimas, su visais šeimos nariais sutaria, jaučia artimą emocinį ryšį. Vaikas turi draugų, nori ir toliau gyventi globėjos šeimoje. Minėto lankymosi metu nustatyta, jog nuolatinės globos nustatymo priežastys neišnyko, vaikas nenori bendrauti ir susitikti su tėvais, nuolatinę globą šeimoje tikslinga tęsti. 2018-09-25 į Skyrių atvykusi globėja R. R. paaiškino, kad D. nenori bendrauti su motina, paskutinį kartą susitiko su motina š. m. vasario ar kovo mėnesį prekybos centre „Saulės mieste“. Pasak globėjos, V. P. nemoka bendrauti su sūnumi, o ji D. ragina bendrauti su mama, bet pastarasis kategoriškai atsisako, užblokavo mamos telefono numerį savo telefone. 2018-09-25 Skyriaus patalpose, nedalyvaujant R. R., Skyriaus specialistės bendravo su D. J.. D. J. teigė, jog nežino apie ką reikės kalbėtis, jam globėja nepasakė. D. žinojo, jog jo motina nori, kad jis gyventų su ja. Vaikas išsakė nuomonę, jog nenori gyventi su motina, nenori su ja bendrauti ir susitikti, teigė, jog pyksta ant motinos, dar prisimena kaip buvo mušamas, ant jo buvo šaukiama, kaip tekdavo slėptis po lova. D. paaiškino, kad yra užblokavęs motinos telefono numerį savo telefone ir ji negali jam paskambinti, jo teigimu, globėja sužinojo, kad jis užblokavęs mamos numerį iš jo motinos. Globėją ir jos vyrą vaikas vadina „kūma“ ir „(duomenys neskelbtini)“. 2018-09-27 Skyrius pateikė teismui išvadą c.b. Nr. e2YT-12272-291/2018, jog D. artimi emociniai ryšiai sieja ne su motina, o su jo globėja ir jos vyru, su kuriais vaikas nuolat gyvena nuo 2013-12-30, bei kad nuolatinės globos D. J. panaikinimas globėjos R. R. šeimoje ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko motina V. P., šiuo metu neatitinka vaiko interesų. 2018-10-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyrius pateikė pranešimą apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, jog 2018-09-29 prekybos centre „Saulės miestas“ V. P. sugriebė savo mažamečiui sūnui D. J. už abiejų rankų riešų, padarant sužalojimus (kraujosrūvas). 2018-10-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrasis veiklos skyrius pateikė informaciją, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-47663-18 pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 3 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo, ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. 2019-01-16 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu c.b. Nr. E2YT-262-291/2019 V. P. pareiškimas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo netenkintas. Teismas minėtame sprendime pasisakė, jog pareiškėjos elgesys sūnaus atžvilgiu nepasikeitė, emociniai ryšiai ne tik, kad nepagerėjo, tačiau yra faktiškai nutrūkę, be to, pati pareiškėja sprendžia, kad sūnui geriau augti su globėja. Taip pat teismas pažymėjo, kad būtent pareiškėja turi įrodinėjimo pareigą, patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs ir ji gali tinkamai auklėti sūnų, ir kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, bei iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad pareiškėja turi tik epizodinį norą auginti savo sūnų, jos nuomonė keičiasi, emocinio ryšio su vaiku nėra, vaikas motinos bijo, todėl panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą nėra pagrindo. 2019-01-18 Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras pateikė informaciją dėl V. P. šeimos atvejo vadybos proceso nutraukimo išvykus gyventi į kitą valstybę. R. R. 2019-08-14 Skyriui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog globojamo D. J. motina V. P. nuo 2018-09-31 vaiku nesidomi ir neskambina, nepareiškė noro susitikti. R. R. nurodė, jog ji sudaro sąlygas vaikui bendrauti su tėvais, tačiau tėvai nereiškia noro bendrauti su vaiku ir vaikas nenori bendrauti su tėvais, nes ant jų pyksta. Taip pat R. R. nurodė, jog tikslinga neterminuotai riboti tėvų valdžią, bei, kad ji sutinka ir toliau būti nuolatine D. J. globėja. 2019-08-14 Skyriaus vyriausioji specialistė J. M. išklausė D. J. nuomonę dėl globos, dėl santykių su tėvais. Vaikas paaiškino, kad pas globėją R. R. gyventi jam patinka, gerai sutaria su globėja ir jos vyru R. R.. D. J. paaiškino, kad su motina V. P. nebendrauja nuo 2018 m. rugsėjo mėn., kai motinajam sugriebė už riešų ir sukėlė skausmą. Vaikas nurodė, jog visiškai nenori bendrauti su motina, nes ant jos pyksta, yra užblokavęs motinos telefono numerį. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazija 2019-08-27 pateikė informaciją, kurioje nurodoma, jog D. J. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokosi nuo 2018-09-01. D. į pamokas nevėluoja, pamokų nepraleidžia, ateina pailsėjęs, išsimiegojęs. Minėtame rašte nurodoma, jog vaiku rūpinasi globėja R. R., domisi mokymosi pasiekimais, bendravimu, lankosi mokykloje, globėjos ir D. santykiai šilti, galimo smurto atvejų nėra pastebėta. Minėtame rašte taip pat nurodoma, jog V. P. keletą kartų skambino į mokyklą, domėjosi savo sūnaus D. mokymosi pasiekimais, savijauta, į mokyklą buvo atvykusi (duomenys neskelbtini) perduoti sūnui dovaną gimimo dienos proga. 2019-08-28 V. P. Skyrius elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė informaciją, jog reikalinga jos nuomonė dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. 2019-08-29 Skyriaus specialistė J. M. bendravo telefonu su V. P., kuri paaiškino, kad gyvena Vilniaus mieste, į Šiaulius atvykti negali nes gydoma ligoninėje, kad su sūnumi D. nebendrauja nuo 2018 m. spalio mėnesio kai buvo apkaltinta, jog vaikui sukėlė skausmą. V. P. nurodė, jog neprieštarauja, kad sūnus ir toliau augtų pas globėją, nes ten jam yra gerai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovams

Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.180 str. 3 d.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Remiantis ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė V. P. savo sūnumi D. J. šiuo metu tinkamai nesirūpina. Atsakovė yra nusišalinusi nuo kasdieninės vaiko priežiūros ir auklėjimo, nesidomi jo ugdymu, nesirūpina sveikata, nepilnametis vaikas nuo 2015 metų gyvena pas laikinąją globėją R. R., kuri juo tinkamai rūpinasi, sukūrė jam emociškai ir fiziškai saugią aplinką, kurioje jis gali augti ir vystytis kaip pilnavertis visuomenės narys.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad atsakovė gyvena Vilniuje, su vaiku nebendrauja nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, laisvalaikiu, vaikas nebejaučia stipraus ryšio su motina, jis su ja nebendrauja net telefonu, užblokavęs jos telefono numerį. Vaiko motina dalyvavo tėvų mokymo programoje STEP-6-12, bandė bendrauti su vaiku, tačiau motinos ir jos sūnaus emocinis ryšys yra faktiškai nutrūkęs, dėl smurtavimo vaiko atžvilgiu 2018-10-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, atsakovė nerodė savo elgesio pokyčių, gebėjimų tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jo auginimu, deramu išlaikymu, pati išreiškė norą, kad vaikas augtų su globėja. Vaikas nuo 2015 m. nuolat prižiūrimas, lavinamas ir auginamas R. R. artimųjų giminaičių – laikinosios globėjos ir sesers R. R.. Taigi ir nėra vilčių, kad jos elgesys galėtų pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovė V. P. nedaro jokių teigiamų pokyčių savo gyvenime, atsakovė sąmoningai vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, juo nesirūpina, nebando rasti, atkurti ryšio su sūnumi. Negalėjimą užmegzti ir puoselėti ryšį su vaiku motyvuoja tuo, kad globėja nuteikinėja vaiką prieš motiną, Tačiau nurodyta aplinkybė netrukdo su vaiku nuolat bendrauti, aplankyti ir tokiu būdu kurti ir puoselėti ryšį bei gerus santykius su vaiku, globėja teigė netrukdanti atsakovei bendrauti su vaiku, todėl toks atsakovės paaiškinimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė sutinka, kad vaikas toliau augtų pas globėją, kas patvirtina neatsakingą atsakovės požiūrį į tėvystę, kad atsakovė iš esmės nesieja savo tolimesnio gyvenimo su vaiku ir jo priežiūra ir to neplanuoja, nededa maksimalių pastangų perimti vaiko priežiūrą. Duomenų, kad nurodytas atsakovės elgesys gali pasikeisti byloje nėra, nes vaikas nuo 2015 m. gyvena pas laikinąją globėją, kuri juo nuolat rūpinasi ir augina. Atsakovę iš esmės tenkina esama situacija, iniciatyvos auginti ir rūpintis vaiku nerodo, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodyta greitu laiku pasikeis.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo V. P. yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.).

Be to teismas pažymi, kad CK 3.181 straipsnio 2, 3 dalys numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. CK 3.182 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl vaikų globos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 1.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju vaikui D. J. 2015-12-29 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu yra nustatyta nuolatinė globa; nuolatine globėja ir turto administratore yra paskirta atsakovės sesuo, vaiko teta R. R..

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimą.

Ieškovas nepateikė duomenų, kad dabartinė globėja R. R. netinkamai vykdytų nuolatinės globėjos ir vaikui priklausančio turto administratorės pareigas, todėl atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9501-907/2015 nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko teta R. R., minėtas teismo sprendimas dalyje dėl nuolatinės nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinio globėjo bei turto administratoriaus skyrimo paliktas nepakeistu (CPK 376 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kad prioritetas teiktinas atsakovės turtinių pareigų vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-29 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9501-907/2015 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo ir turto administratoriaus skyrimo ir kitoje dalyje paliekant teismo procesinį sprendimą nepakeistą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią vaikams įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.