Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo B. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p. – laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš B. Š. priteista B. G. 3740,66 Lt laidojimo išlaidų ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio 15 d., nuo 22 val. iki 2005 m. sausio 16 d., 5 val., ryto, būdamas girtas, Z. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šio buto miegamajame kambaryje ant sofos – lovos, turėdamas tikslą išžaginti B. M. , pavartodamas fizinį smurtą, ranka gulinčiai B. M. užspausdamas kvėpavimo takus – burną ir nosį, ir tokiu būdu palauždamas jos pasipriešinimą bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl girtumo, numovė nuo jos kairės kojos kelnes bei kelnaites ir, prieš jos valią atlikdamas natūralų lytinį aktą, B. M. išžagino, t.y. šiais veiksmais nuteistasis B. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d.

B. Š. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje ant sofos – lovos gulinčiai B. M. , kuri dėl girtumo buvo bejėgiškos būklės, žaginimo metu ranka stipriai užspaudė kvėpavimo takus – burną ir nosį, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas burnos aplinkoje, lūpos gleivinės paburkimą su kraujosruvomis, poodinę kraujosruvą nosies dešinio sparnelio srityje, tokiu būdu nukentėjusiąją uždusindamas, t.y. tyčia ją nužudė. Tokiais veiksmais nuteistasis B. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p.

Apeliaciniu skundu nuteistasis B. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 329 str. numatytais pagrindais, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog nuosprendis yra nepagrįstas, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o jo kaltė, padarius inkriminuotus nusikaltimus, neįrodyta. Teigia, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė su B. M. turėjęs lytinius santykius, tačiau pabrėžia, kad jie įvyko abipusiu sutikimu. Tvirtina kartu su B. M. kelias dienas girtavęs jos giminaičiams priklausančiame name ir susitarę dėl lytinių santykių. 2005 m. sausio 15 d., vakare, B. M. nuėjus miegoti, jis atsigulė šalia jos. Nurodo, kad nors B. M. ir buvo išgėrusi, tačiau aiškiai išreiškė savo sutikimą atlikti lytinius santykius ir jiems nesipriešino, ji pati nusimovė kelnes ir kelnaites. Nesutinka, kad B.M. buvo bejėgiškos būklės ir teigia, jog pastaroji dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, kurių galėjo išgerti didelį kiekį. Kategoriškai nesutinka su išvada, kad ji nenorėjusi lytinių santykių su vyrais. Ir nors tokią išvadą patvirtino nužudytosios vyras N. M. , tačiau, apelianto teigimu, tai, kad B. M. nenorėjo lytinių santykių su savo sutuoktiniu, nereiškia, kad ji to nenorėjo su kitais vyrais. Pabrėžia, kad B. M. mėgo kompanijas ir išgėrinėjimus. Tvirtina ją pažinojęs nuo jaunystės laikų, jis jai patiko, todėl ši aplinkybė ir apsprendė tos nakties įvykius. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta jokių nužudytąją B. M. charakterizuojančių duomenų, kurie, anot apelianto, paneigtų nuosprendyje išdėstytą nusikaltimo versiją.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismo medicinos ekspertai nenustatė jokių išžaginimui būdingų sužalojimų. Tokie sužalojimai negalėjo būti nustatyti, nes jis jų nepadarė, be to, nurodo, jog turi III neįgalumo grupę, yra silpnos sveikatos. Tvirtina, kad jo kaltės dėl B. M. išžaginimo ir nužudymo nepatvirtina objektyvūs duomenys. Pabrėžia neturėjęs priežasčių pastarąją nužudyti, jų santykiai buvo draugiški, daug metų buvo pažįstami. Teigia, jog į Z. V. butą jį savo iniciatyva pakvietė B. M. , toks kvietimas buvo ne pirmas. Tvirtina, kad jie su B. M. gerai suprasdavo vienas kitą, jis ją visuomet išklausydavo, žinojo jos gyvenimą ir problemas. Pažymi niekuomet nebuvęs kaltinamas smurtu, kadangi iš prigimties nėra agresyvus, neteistas. Nuosprendyje visai nenurodyti motyvai, dėl kurių jis galėjo nužudyti B. M. . Apelianto manymu, ir pakartotinės teismo medicinos ekspertizės išvados yra hipotetinio pobūdžio, jos nepateikia kategoriško tvirtinimo, kad B. M. mirtis įvyko žaginimo metu. Nesutinka su nuosprendžio išvada, jog jis keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog dėl girtumo neatsiminė, ar santykiavo su B. M. . Tvirtina tokius parodymus davęs sąmoningai, o ne dėl to, kad neatsiminė, jis tiesiog nenorėjo kompromituoti nužudytosios vardo prieš jos artimuosius. Apelianto įsitikinimu, toks jo elgesys turi būti suprantamas ir pateisinamas, tačiau teismas tai įvardijo kaip išsisukinėjimą ar melavimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį vadina kaltinamojo akto, pagrįsto prielaidomis, o ne objektyviais ir nešališkais jo kaltės įrodymais, atkartojimu.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras ir nukentėjusysis N. M. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo B. Š. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo B. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo B. Š. įvykdytas nusikalstamas veikas. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Tad apelianto argumentas, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o kaltė padarius nusikaltimus neįrodyta, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis B. Š. pirmiausia pabrėžia nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neneigęs, jog su B. M. turėjo lytinius santykius, kurie įvyko abipusiu sutikimu. Tačiau toks skundo teiginys yra akivaizdžiai neteisingas, be to, netgi tame pačiame apeliaciniame skunde B. Š. , nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl to, kad jis keitė parodymus, pripažįsta pradžioje sąmoningai davęs klaidingus parodymus, patvirtindamas, jog neatsimena, ar santykiavo su B. M. . Tokius parodymus davė, esą nenorėdamas kompromituoti nukentėjusiosios vardo prieš jos artimuosius. Tai, kad apeliantas pradžioje neigė santykiavęs su nukentėjusiąja B. M. , patvirtina byloje užfiksuoti jo parodymai. Štai 2005 m. sausio 18 d. įtariamojo apklausos metu B. Š. parodė neatsimenantis, ar įvykio naktį turėjo lytinius santykius su B. M. , kadangi buvo labai girtas. Nukentėjusiosios mirties priežastis, anot jo, galėjo būti tai, kad pastarajai buvo „įdėti širdies vožtuvai ir ji negalėjo gerti“ (t. 1, b.l. 144-147). Tačiau jau kitą dieną, t.y. 2005 m. sausio 19 d., Skuodo rajono apylinkės teisme sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo B. Š. klausimą, jis priešingai nei minėtos įtariamojo apklausos metu, teigė santykiavęs su B. M. , jai sutinkant. Vėlesnių apklausų metu, atliktų ikiteisminiame tyrime, taip pat apklausiamas teisme jis taip pat jau neneigė tą naktį (iš 2005 m. sausio 15 d. į 2005 m. sausio 16 d.) turėjęs lytinius santykius su B. M. , tačiau pabrėžė, kad jie vyko abipusiu sutikimu. Be to, apklausiamas teisme nuteistasis B. Š. parodė, jog pradžioje tvirtino nieko neatsimenantis, nes jam buvo šokas, tuo tarpu skunde, kaip minėta, aiškina nenorėjęs kompromituoti nukentėjusiosios vardo. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina jo parodymus esant nenuoseklius, o nuosprendžio išvada, kad nuteistasis keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, yra teisinga ir pagrįsta.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nesurinkti nužudytąją B. M. charakterizuojantys duomenys. Tačiau kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato pareigos surinkti nukentėjusįjį asmenį charakterizuojančią medžiagą, kai tuo tarpu kaltininko atžvilgiu tokią medžiagą surinkti yra būtina. Kaltininko asmenybę charakterizuojantys duomenys yra viena iš aplinkybių, į kurią teismas, skirdamas bausmę ar parinkdamas jos rūšį, privalo atsižvelgti.

Negalima sutikti ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kuriuo teigiama, kad teismo medicinos ekspertai nenustatė jokių išžaginimui būdingų sužalojimų. Specialisto išvadoje Nr. M 64/05 (03), įvardijant lavono sužalojimus, nustatyta, kad B. M. buvo padarytos kraujosruvos lytinių lūpų vidiniame paviršiuje, varputės aplinkoje, lytinių lūpų užpakalinės jungties srityje su makšties prieangio paviršiniais gleivinės įtrūkimais. Ir nors teismo medicininiu požiūriu sužalojimai į, būdingus išžaginimui, seksualiniam prievartavimui kategorijas, neskirstomi, tačiau specialisto išvadoje nustatyta, kad tyrimo metu konstatuotos kraujosruvos lytinių organų srityje galėjo būti padarytos prievartinio lytinio akto metu, siekiant įvesti į makštį kietą buką daiktą (pavyzdžiui, vyrišką lytinį organą – varpą ar pan.) (t. 1, b.l. 33-35). Šie lytinių organų srityje, taip pat kiti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai rodo dar ir tai, kad lytinis santykiavimas su B. M. negalėjo vykti pastarajai sutinkant, todėl visiškai pagrįstai atmetamas tas apelianto skundo teiginys, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu.

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nenurodyti motyvai, dėl kurių jis nužudė B. M. . Iš tiesų pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., ir aprašydamas šios nusikalstamos veikos aplinkybes, konkrečiai neįvardino tikslo, dėl ko buvo padarytas minėtas nusikaltimas. Tačiau iš nusikalstamų veikų padarymo, taip pat nuosprendyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad B. Š. , siekdamas lytinių santykių su B. M. , prieš jo valią panaudojo fizinį smurtą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis ir pasinaudodamas jos bejėgiška būklė, ją išžagino. Ekspertai B. M. mirties priežastimi įvardino uždusimą, sutrikus oro patekimui į kvėpavimo takus, ką rodo rasti staigios asfiksinės mirties požymiai. Pakartotinė specialisto išvada taip pat patvirtino, jog objektyvūs požymiai (kraujosruvos lūpų gleivinėje ir nosies šnervių srityje) rodo, kad ūmaus kvėpavimo nepakankamumo priežastimi buvo mechaninė asfiksija – uždusimas dėl kvėpavimo takų uždarymo. Nustatyti sužalojimai leidžia teigti, jog nukentėjusiajai buvo sąmoningai užspausti išoriniai kvėpavimo takai (t. 2, b.l. 113-118). Tad pagrįstai darytina išvada, jog nuteistasis B. Š. , užspausdamas B. M. kvėpavimo takus, norėjo tokiu būdu atimti pastarosios galimybę priešintis, taip pat siekė, kad galimo B. M. pasipriešinimo šaukiant, neišgirstų tame pačiame kambaryje miegojusi nukentėjusiosios sesuo L. V. . Taigi B. Š. , lytiškai santykiaudamas su nukentėjusiąja prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, užspausdamas kvėpavimo takus ir taip palauždamas jos pasipriešinimą bei pasinaudodamas bejėgiška būkle dėl girtumo, ne tik išžagino B. M. , bet ir minėtais veiksmais, kuriais apeliantas, siekdamas palaužti nukentėjusiosios pasipriešinimą, užspaudė jai kvėpavimo takus – burną ir nosį, tokiu būdu padarydamas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus sužalojimus, ją, t.y. B. M. nužudė.

Nors nuteistasis B. Š. nesutinka, kad nukentėjusioji B. M. buvo bejėgiškos būklės, tačiau apygardos teismas teisingai nustatė pastarąją buvus bejėgiškos būklės. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiosios kraujyje buvo rasta 4,17%, o tulžyje – 4,07% etilo alkoholio, kas gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b.l. 33-35). Akivaizdu, jog B. M. esant tokiame sunkiame girtumo laipsnyje, be to, atsižvelgiant į tai, kad ji tuo metu miegojo, nukentėjusioji buvo bejėgė pasipriešinti B. Š. atliekamiems veiksmams.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama nuosprendžio išvada, kad B. M. nenorėjo lytinių santykių su vyrais. Ir nors tokią išvadą patvirtino nukentėjusiosios vyras N. M. , tačiau, apelianto manymu, ta aplinkybė, kad nukentėjusioji nenorėjo lytinių santykių su savo sutuoktiniu, anaiptol nereiškia, kad ji nenorėjo to daryti su kitais vyrais. Kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pagrįstai laiko byloje esant pakankamai duomenų, paneigiančių tokį jo teiginį. Apklausta teisiamajame posėdyje, nužudytosios B. M. sesuo B. G. parodė, kad sesuo jai yra sakiusi, kad jai skauda per lytinius santykius ir ji bijo, kad dėl to vyras neišeitų pas kitą (t. 2, b.l. 89-90). Nužudytosios brolis A. V. , apklaustas ikiteisminiame tyrime, taip pat patvirtino, jog iš sesers B. M. žinojęs, kad lytiškai santykiaujant jai skauda, todėl su vyru santykiauja labai retai (t. 1, b.l. 85-87). Tiesa, teisme liudytojas A. V. jau sakė su seserimi apie jos intymų gyvenimą nekalbėjęs (t. 2, b.l. 90-91). Tačiau nukentėjusiosios sutuoktinis N. M. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme patvirtino, jog dėl žmonos B. M. sveikatos problemų su ja daugmaž pusmetį neturėjo lytinių santykių, parodė, kad jai „buvo blogai su moteriškomis ligomis“ (t. 1, b.l. 67-68; t. 2, b.l. 88-89). Šiais liudytojų parodymais kolegija neturi pagrindo netikėti ir jie tik dar kartą patvirtina, kad lytiniai santykiai tarp nuteistojo B. Š. ir nužudytosios B. M. negalėjo vykti abipusiu sutikimu.

Taigi anksčiau aptarti, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai išanalizuoti įrodymai patvirtina apelianto kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, t.y. išžaginus ir nužudžius nukentėjusiąją B. M. . Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam B. Š. bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, ir už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., skyrė laisvės atėmimo bausmę, šiek tiek didesnę už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį atitinkančią laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas, skirdamas B. Š. galutinę subendrintą 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo B. Š. apeliacinį skundą atmesti.