Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-03-04 · Byla Nr. ATP-114-300/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-8-674/2013Nutarimas · 2013-01-07Šiaulių apylinkės teismas
  2. ATP-114-300/2013Nutartis · 2013-03-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-04
Bylos Nr.
ATP-114-300/2013
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-01012-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-114-300/2013Teisminio proceso Nr. 4-36-3-01012-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas:

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą 100 Lt (vieno šimto litų) bauda;

už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. G. nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nubaustas už tai, kad 2012-11-26 15 val. 47 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį „Ford Fiesta“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais V. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. G. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkes teismo nutarimą ir administracinio teises pažeidimo bylą nutraukti arba nutraukti dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, arba panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teises pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti pirmajai instancijai, arba pakeisti Raseinių rajono apylinkes teismo nutarimą ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, arba paskirti daug trumpesni terminą.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis nuo pat pradžių nuosekliai teigė, kad jis nematė, nepajautė ir nepastebėjo kliudęs kokį nors automobilį. Nurodo, kad daugiau nei 50 metų dirbo vairuotoju ir niekada nebuvo baustas, ir teigia, jei būtų pajutęs, kad kliudė automobilį, būtų sustojęs ir kvietęs policiją, nes tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, kadangi turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, ir tai padengtų avarijos nuotolius. Taip pat nurodo, kad jo parodymus patvirtina liudytoja S. G., kai ji paaiškino, jog ji su savo vyru (V. G.) buvo sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje, vyrui skambino anūkas, kuris sakė, kad reikia paimti iš muzikos mokyklos, ji tuo metu garsiai klausėsi radijo, nes yra ligonis, stipriai neprigirdi ir nematė, bei negirdėjo, kad vyras būtų užkliudęs kitą automobilį. Mano, kad byloje apklaustos nukentėjusiosios E. S. parodymų nepakanka pagristi jo kaltei, kadangi, pasak apelianto, nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad būtent jis apgadino automobilį „Ford Fiesta“ ir kad tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Pažymi, kad nukentėjusios parodymai nėra patvirtinti bylos medžiaga, byloje nėra apklausta liudytoja, kuri būtų mačiusi įvykį ir kad automobilio smūgis buvo toks stiprus, jog „Ford Fiesta“ po smūgio pašoko į viršų. Dėl nuobaudos skyrimo nurodo, kad teismas, paskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, neįvertino to, kad jis šeimoje yra vienintelis teisę vairuoti turintis asmuo, pensinio amžiaus, žmona aip pat pensinio amžiaus, serganti širdies ligomis, to, kad pas juos gyvena neįgali dukra ir jos sūnus, kuriuos jie prižiūri, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, o anūką turi vežti į mokyklą bei muzikos mokyklą (duomenys neskelbtini), į gydymo įstaigas ir pan. Pažymi, kad atėmus vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui ypatingai apsunkinama jų šeimos padėtis ir kai kuriais atvejais kyla realus pavojus sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad V. G. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas. Dėl to ginčo byloje nėra, esminis šios bylos klausimas, ar V. G. veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma. Pagal teimų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)).

Šioje byloje esančios automobilių nuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai (10, 28–29 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (27–29 b. l.), eismo įvykio vietos schema (9 b. l.) neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs. Be to, tai, kad V. G. suprato, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau matydamas ir suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, nesiėmė priemonių rasti nukentėjusio automobilio savininko, eismo įvykio deklaracijai užpildyti, apie kilusį eismo įvykį nepranešęs policijai iš įvykio vietos tyčia pasišalino, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir paties V. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis, norėdamas iš kišenės išsitraukti suskambusį mobilųjį telefoną, netyčia pasuko automobilį į kairę pusę ir kliudė ten stovėjusį „Ford Fiesta“; nukentėjusiosios E. S. teismo posėdžio metu duoti pardymai (23 b. l.), kai ji nurodė, kad jai priėjus prie automobilio ir pamačius stipriai nubrėžtą automobilio vairuotojo pusės šoną, prie jos priėjo nepažįstama moteris ir padavė popieriaus lapelį, ant kurio buvo užrašytas automobilio numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši moteris paaiškino, kad ji matė, kaip senyvo amžiaus žmogus išsukdamas iš aikštelės, kliudė jos automobilį, smūgis buvo stiprus, kad net automobilis pašoko į orą, o po to nuvažiavo iš įvykio vietos; liudytojo R. P. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai (36 b. l.), kai jis nurodė, kad jam apklausiant V. G. apie įvykio aplinkybes, pastarasis nurodė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, nes išsitraukiant telefoną iš kišenės pasuko automobilio vairą.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. G. administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad jis padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas nesiaiškino jo kaltės turinio, jog nėra įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtis.

Dėl paminėtų aplinkybių, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, V. G. teisme duotą paaiškinimą, kad jis nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį, vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į paties nubaustojo asmens V. G. ir jo žmonos S. G. apylinkės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kai jie abu nurodė, kad negirdėjo ir nematė, jog būtų įvykkęs kontaktas su kitu automobiliu, tačiau apie S. G. garsiai klausomą muziką automobilyje, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nė vienas nenurodė. Todėl dar ir dėl to jų paaiškinimai nelaikytini patikimu įrodymu šaltiniu, ir jais remtis, kaip teisingais, besąlygiškai patvirtinančiais V. G. versiją, nėra pagrindo.

Įvertinęs bylos medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog faktinė situacija bei byloje esantys įrodymai duoda pagrindą neabejotinai teigti, jog V. G. pajuto įvykusį kontaktą tarp jo vairuojamo ir kito, stovėjusio, automobilio ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apelianto skunde nurodytais teiginiais, susijusiais su jam skirtos papildomos adminitracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma gali būti įvertinta kaip išimtinė, lemianti švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą.

Minėta, kad skundžiamu sprendimu V. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio, nustatyta galutinė nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės tvirtina, kad V. G. pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad per 55 metų savo vairavimo stažą (15 b. l.) jis administracine tvarka baustas tik tris kartus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (16, 17 b. l.), o vertinant minėtų anksčiau jo padarytų pažeidimų pobūdį, matyti, jog jie nėra šiurkštūs. Taigi, V. G. iki paskutinių pažeidimų padarymo, niekada nėra stipriai viršijęs leistino greičio, vairavęs neblaivus ar kaip nors kitaip ypač smarkiai pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimų. Šios aplinkybės, o kartu ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateikta V. G. charakteristika, kurioje nurodyta, kad jis su savo pensinio amžiaus sulaukusia žmona prižiūri neįgalią dukrą – S. S., augina jos sūnų – M. Ž., kuris lanko (duomenys neskelbtini) meno mokyklą, o jie gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, kad žmoną reikia nuvežti pas gydytojus, anūką – į mokyklą (19 b. l.), suponuoja pagrindą išvadai, kad šioje byloje V. G. už padarytus administracinius nusižengimus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė 1000 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, pasekmių sunkumą, V. G. asmenį apibūdinančius duomenis, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti keturių asmenų šeimai, kurioje du pensinio amžiaus asmenys, vienas neįgalus asmuo ir vaikas, vienintelio asmens – V. G. turimą vairuotojo pažymėjimą, kurį turėdamas jis veža neįgalios dukros sūnų M. Ž. į mokyklą, žmoną G. G. – pas gydytojus, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Raseinių rajono apylinkės teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau netinkamai įvertino V. G. asmenybę, padarytų administracinių pažeidimų aplinkybes ir jų pobūdį, todėl priimto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl V. G. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtos nuobaudos keistina, kita dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarimą:

panaikinti V. G. paskirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė